Taisomas 1982-Ošas
Pereiti į navigaciją
Jump to search
Dėmesio: Jūs nesate prisijungęs. Jūsų IP adresas bus viešai matomas, jei atliksite kokius nors keitimus. Jeigu prisijungsite arba sukursite paskyrą, jūsų keitimai bus priskirti jūsų naudotojo vardui; drauge įgysite naujų galimybių.
Redagavimas gali būti atšauktas. Prašome patikrinti toliau esantį palyginimą, kad įsitikintumėte, jog tai ir norite padaryti, ir tada išsaugokite toliau esančius pakeitimus, kad užbaigtumėte redagavimo atšaukimą.
| Dabartinė versija | Jūsų tekstas | ||
| 64 eilutė: | 64 eilutė: | ||
Po kelių aklimatizacijos ir mokomųjų užsiėmimų dienų kopėme į Kuragoj viršūnę nauju maršrutu – šiaurinės sienos kairiuoju kontroforsu, kurį įvertinome 5B kategorija. Įkopimui vadovavo [[Eugenijus Bajoras]], dalyviai – [[Zigmas Blažaitis]], [[Edvardas Pundzius]], [[Kęstutis Virbalis]]. Ta pati komanda birželio 18 d. išėjo į pagrindinį įkopimą – Ošo viršūnę (4180 m) vakarine siena. Apačioje mus stebėjo treneriai ir draugai [[Algis Gudelis]], [[Šarūnas Kosas]], [[Vytautas Dumbravas]], [[Ramusis Lapinskas]], [[Vaclovas Paplauskas]] ir [[Stasys Navickas]]. Taip pat ir slėniai, pilni žydinčių gėlių, kurios, rytmetiniam sniegui ištirpus, vėrėsi dar skaistesnėmis spalvomis. Apačioje liko po uolomis čiurlenantys upeliai ir mieli žvėreliai švilpikai. Bet galvoti apie tai nebuvo kada, mūsų laukė ilgas ir sunkus kopimas į stačiąsias uolas. Pirmasis lipo Edvardas. Iš pradžių kelias per uolas buvo ne itin sudėtingas, toliau uolos statėjo. Suradome plyšį, panašų į grotą. Nakvoti čia, lyginant su nakvyne lopšiuose ant uolų, buvo ramu. Plyšyje praleidome dvi naktis, o ant uolų sienos Edvardas ir Zigmas pasikeisdami tiesė virves mūsų keliui aukštyn. Kai jie rado naują tinkamą vietą nakvynei, pasirodė visi kiti, išsitraukdami kuprines, kuriose buvo supakuoti miegmaišiai, palapinė, primusas, visi mūsų asmeniniai daiktai bei inventorius. Kadangi nakvynės aikštelė buvo puiki, gerai pailsėję jau sekančią dieną pasiekėme viršūnę. TSRS pirmenybėse šis maršrutas buvo įvertintas VII vieta. Alpinistams tai buvo geras rezultatas, ypač po ankstesnių metų nesėkmės. | Po kelių aklimatizacijos ir mokomųjų užsiėmimų dienų kopėme į Kuragoj viršūnę nauju maršrutu – šiaurinės sienos kairiuoju kontroforsu, kurį įvertinome 5B kategorija. Įkopimui vadovavo [[Eugenijus Bajoras]], dalyviai – [[Zigmas Blažaitis]], [[Edvardas Pundzius]], [[Kęstutis Virbalis]]. Ta pati komanda birželio 18 d. išėjo į pagrindinį įkopimą – Ošo viršūnę (4180 m) vakarine siena. Apačioje mus stebėjo treneriai ir draugai [[Algis Gudelis]], [[Šarūnas Kosas]], [[Vytautas Dumbravas]], [[Ramusis Lapinskas]], [[Vaclovas Paplauskas]] ir [[Stasys Navickas]]. Taip pat ir slėniai, pilni žydinčių gėlių, kurios, rytmetiniam sniegui ištirpus, vėrėsi dar skaistesnėmis spalvomis. Apačioje liko po uolomis čiurlenantys upeliai ir mieli žvėreliai švilpikai. Bet galvoti apie tai nebuvo kada, mūsų laukė ilgas ir sunkus kopimas į stačiąsias uolas. Pirmasis lipo Edvardas. Iš pradžių kelias per uolas buvo ne itin sudėtingas, toliau uolos statėjo. Suradome plyšį, panašų į grotą. Nakvoti čia, lyginant su nakvyne lopšiuose ant uolų, buvo ramu. Plyšyje praleidome dvi naktis, o ant uolų sienos Edvardas ir Zigmas pasikeisdami tiesė virves mūsų keliui aukštyn. Kai jie rado naują tinkamą vietą nakvynei, pasirodė visi kiti, išsitraukdami kuprines, kuriose buvo supakuoti miegmaišiai, palapinė, primusas, visi mūsų asmeniniai daiktai bei inventorius. Kadangi nakvynės aikštelė buvo puiki, gerai pailsėję jau sekančią dieną pasiekėme viršūnę. TSRS pirmenybėse šis maršrutas buvo įvertintas VII vieta. Alpinistams tai buvo geras rezultatas, ypač po ankstesnių metų nesėkmės. | ||
Birželio 27 dieną išsikraustėme iš stovyklos. | Birželio 27 dieną išsikraustėme iš stovyklos. | ||
==Nuotraukos== | ==Nuotraukos== | ||
Vidūno Gelumbausko foto: | Vidūno Gelumbausko foto reportažas: | ||
[[Vaizdas:112.jpg|300px]] [[Vaizdas:114.jpg|300px]] | [[Vaizdas:112.jpg|300px]] [[Vaizdas:114.jpg|300px]] | ||