Taisomas Kęstutis Šulija
Pereiti į navigaciją
Jump to search
Dėmesio: Jūs nesate prisijungęs. Jūsų IP adresas bus viešai matomas, jei atliksite kokius nors keitimus. Jeigu prisijungsite arba sukursite paskyrą, jūsų keitimai bus priskirti jūsų naudotojo vardui; drauge įgysite naujų galimybių.
Redagavimas gali būti atšauktas. Prašome patikrinti toliau esantį palyginimą, kad įsitikintumėte, jog tai ir norite padaryti, ir tada išsaugokite toliau esančius pakeitimus, kad užbaigtumėte redagavimo atšaukimą.
| Dabartinė versija | Jūsų tekstas | ||
| 1 eilutė: | 1 eilutė: | ||
Kęstutis Šulija gimė 1936 m. lapkričio 10 d. Trakų rajone, Lieponių kaime. | |||
Studijavo Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultete, kurį baigė 1959 m. ir įgijo geologo-geochemiko specialybę. Po studijų keletą metų dirbo Tadžikistane. Nuo 1964 m. dirbo Geologijos institute ir vadovavo jo paties įkurtai Radiokarboninei laboratorijai. Mokslinės veiklos ištakose bendradarbiavo su žymiausiais Rusijos gamtotyrininkais – akademiku A.P.Vinogradovu ir prof. V.V.Čerdyncevu. Pirmasis buvo K. Šulijos mokslinis vadovas, o antrasis – jo kandidato disertacijos oficialus oponentas. 1970 m. TSRS MA V.Vernadskio Geochemijos ir analitinės chemijos institute apgynė disertaciją. 1971 m. K.Šulija įkūrė Radiokarboninę laboratoriją Lietuvos MA Botanikos institute. K.Šulijos moksliniai darbai (apie 30 publikacijų) reikšmingi holoceno ir pleistoceno geochronologijai, paleogeografijai ir stratigrafijai, ežerotyrai ir pelkėtyrai. K.Šulija buvo pradininkas gamtos objektų datavimo ir indikacijos radioizotopiniais metodais Lietuvoje. Šios krypties moksliniai tyrimai tęsiami ir vykdomi jo kolegų ir mokinių. | Studijavo Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultete, kurį baigė 1959 m. ir įgijo geologo-geochemiko specialybę. Po studijų keletą metų dirbo Tadžikistane. Nuo 1964 m. dirbo Geologijos institute ir vadovavo jo paties įkurtai Radiokarboninei laboratorijai. Mokslinės veiklos ištakose bendradarbiavo su žymiausiais Rusijos gamtotyrininkais – akademiku A.P.Vinogradovu ir prof. V.V.Čerdyncevu. Pirmasis buvo K. Šulijos mokslinis vadovas, o antrasis – jo kandidato disertacijos oficialus oponentas. 1970 m. TSRS MA V.Vernadskio Geochemijos ir analitinės chemijos institute apgynė disertaciją. 1971 m. K.Šulija įkūrė Radiokarboninę laboratoriją Lietuvos MA Botanikos institute. K.Šulijos moksliniai darbai (apie 30 publikacijų) reikšmingi holoceno ir pleistoceno geochronologijai, paleogeografijai ir stratigrafijai, ežerotyrai ir pelkėtyrai. K.Šulija buvo pradininkas gamtos objektų datavimo ir indikacijos radioizotopiniais metodais Lietuvoje. Šios krypties moksliniai tyrimai tęsiami ir vykdomi jo kolegų ir mokinių. | ||
Buvo aktyvus Lietuvos alpinistas. 1958 metų Pabaltijo alpinijados Kaukaze dalyvis. | Buvo aktyvus Lietuvos alpinistas. 1958 metų Pabaltijo alpinijados Kaukaze dalyvis. | ||