Taisomas Ušba
Pereiti į navigaciją
Jump to search
Dėmesio: Jūs nesate prisijungęs. Jūsų IP adresas bus viešai matomas, jei atliksite kokius nors keitimus. Jeigu prisijungsite arba sukursite paskyrą, jūsų keitimai bus priskirti jūsų naudotojo vardui; drauge įgysite naujų galimybių.
Redagavimas gali būti atšauktas. Prašome patikrinti toliau esantį palyginimą, kad įsitikintumėte, jog tai ir norite padaryti, ir tada išsaugokite toliau esančius pakeitimus, kad užbaigtumėte redagavimo atšaukimą.
| Dabartinė versija | Jūsų tekstas | ||
| 1 eilutė: | 1 eilutė: | ||
[[Vaizdas:UšbaN.jpg|left]] [[Vaizdas:U.jpg|right]] | 1972 metais į Ušbą per pietvakarių sieną įkopė Lietuvos alpinistai: [[Vaizdas:UšbaN.jpg|left]] [[Vaizdas:U.jpg|right]] | ||
[[Olga Tamulėnaitė]], [[Alfonsas Jakštas]], [[Julius Jurgelionis]], [[Algis Petrauskas]]. | |||
Paulius Bernardas Koncė | Paulius Bernardas Koncė | ||
Rūsčiosios Ušbos malonėje (neatstumti) | [[Rūsčiosios Ušbos malonėje(neatstumti)]] | ||
1981 m. pavasarą mes, keturi alpinistai iš Lietuvos Algis Gudelis, Eugenijus Bajoras, Rimas Neverauskas ir aš, Paulius Koncė '' Šcheldos'' alpinistinėje stovykloje ruošėmės eksternu laikyti alpinizmo instruktorių egzaminus ir vakarais po sunkių treniruočių kūrėm planus vasaros žygiams. Jau buvo pabodusios ekspedicijos į Fanus, Pamyrą, Tian-šanį ir mintys ėmė suktis apie mums visiems pradžią davusį Kaukazą. Po nepaprastai sėkmingo 1980 m. sezono Fanų kalnuose, Čimtargos- Zindono rajone, geros dvi dešimtys mūsų alpinistų buvo pasiruošę patiems sudėtingiausiems įkopimams. Mums besitreniruojant ant plataus ir galingo Šcheldos ledyno, žvilgsniais vis klaidžiodavome po apledėjusią link garsiojo Šcheldos bokšto kylančią sieną, bet ji atstumdavo savo atšiaurumu. Taip po truputį tarp mūsų nedrąsiai ėmė pasigirsti Ušbos vardas. Pati gražiausia ir pati sudėtingiausia Kaukazo viršūnė mums kėlė tokią pagarbą, kad net nedrįsdavome garsiai prasitarti kam nors apie tai. Ta įžūli mintis tiesiog apsėdo mus ir ėmėme domėtis maršrutais į ją bei ankstesniųjų įkopimų patirtimi. Į Ušbą kopdavo tik labai patyrusių alpinistų grupės, kurios siekdavo ne tik sportinių tikslų, bet ir kiekvienas iš jų troško pabuvoti jos viršūnėje, kuri yra aukščiausias alpinistinės brandos bei meistriškumo etalonas. Deja, daugelis bandymų pasiekti tikslą baigdavosi nesėkmingai ir neretai tragiškai. Ušba visada buvo rūsti ir negailestinga lengvabūdiškam sprendimui ar klaidingai žengtam žingsniui. Lietuvoje šią idėją priėmė gana santūriai, nes jau buvo vėloka organizuoti tokią rimtą ekspediciją. Be to pirmą kartą Lietuvos geriausi alpinistai ruošėsi dalyvauti SSSR pirmenybėse, uolų klasėje Uzun-kolo rajone. Tačiau pagunda buvo tokia didelė, kad Lietuvos alpinizmo federacija nedelsdama patvirtino ekspedicijos štabą, į kurį įėjo: | 1981 m. pavasarą mes, keturi alpinistai iš Lietuvos Algis Gudelis, Eugenijus Bajoras, Rimas Neverauskas ir aš, Paulius Koncė '' Šcheldos'' alpinistinėje stovykloje ruošėmės eksternu laikyti alpinizmo instruktorių egzaminus ir vakarais po sunkių treniruočių kūrėm planus vasaros žygiams. Jau buvo pabodusios ekspedicijos į Fanus, Pamyrą, Tian-šanį ir mintys ėmė suktis apie mums visiems pradžią davusį Kaukazą. Po nepaprastai sėkmingo 1980 m. sezono Fanų kalnuose, Čimtargos- Zindono rajone, geros dvi dešimtys mūsų alpinistų buvo pasiruošę patiems sudėtingiausiems įkopimams. Mums besitreniruojant ant plataus ir galingo Šcheldos ledyno, žvilgsniais vis klaidžiodavome po apledėjusią link garsiojo Šcheldos bokšto kylančią sieną, bet ji atstumdavo savo atšiaurumu. Taip po truputį tarp mūsų nedrąsiai ėmė pasigirsti Ušbos vardas. Pati gražiausia ir pati sudėtingiausia Kaukazo viršūnė mums kėlė tokią pagarbą, kad net nedrįsdavome garsiai prasitarti kam nors apie tai. Ta įžūli mintis tiesiog apsėdo mus ir ėmėme domėtis maršrutais į ją bei ankstesniųjų įkopimų patirtimi. Į Ušbą kopdavo tik labai patyrusių alpinistų grupės, kurios siekdavo ne tik sportinių tikslų, bet ir kiekvienas iš jų troško pabuvoti jos viršūnėje, kuri yra aukščiausias alpinistinės brandos bei meistriškumo etalonas. Deja, daugelis bandymų pasiekti tikslą baigdavosi nesėkmingai ir neretai tragiškai. Ušba visada buvo rūsti ir negailestinga lengvabūdiškam sprendimui ar klaidingai žengtam žingsniui. Lietuvoje šią idėją priėmė gana santūriai, nes jau buvo vėloka organizuoti tokią rimtą ekspediciją. Be to pirmą kartą Lietuvos geriausi alpinistai ruošėsi dalyvauti SSSR pirmenybėse, uolų klasėje Uzun-kolo rajone. Tačiau pagunda buvo tokia didelė, kad Lietuvos alpinizmo federacija nedelsdama patvirtino ekspedicijos štabą, į kurį įėjo: | ||
#.A. | #.A. Podolinskis - vadovas | ||
#.J. Daugvila - pavaduotojas | #.J. Daugvila - pavaduotojas | ||
#.P. Koncė - pavaduotojas | #.P. Koncė - pavaduotojas | ||
| 62 eilutė: | 17 eilutė: | ||
#.P. Tresčenkinas - ūkinio inventoriaus komplektavimas | #.P. Tresčenkinas - ūkinio inventoriaus komplektavimas | ||
#.V. Čapkevičius - gydytojas | #.V. Čapkevičius - gydytojas | ||
#.P. | #.P. Besonovas - krovinių transportavimas | ||
#.K. Navikas - maistininkas | #.K. Navikas - maistininkas | ||
| 70 eilutė: | 25 eilutė: | ||
#. [[Eugenijus Bajoras]] | #. [[Eugenijus Bajoras]] | ||
#. [[ | #. [[Petras Bessonovas]] | ||
#. [[Zigmas Blažaitis]] | #. [[Zigmas Blažaitis]] | ||
#. [[Laimutis Buika]] | #. [[Laimutis Buika]] | ||
| 84 eilutė: | 39 eilutė: | ||
#. [[Ramusis Lapinskas]] | #. [[Ramusis Lapinskas]] | ||
#. Aleksandras Lukašenka | #. Aleksandras Lukašenka | ||
#. | #. Ina Migla | ||
#. [[ | #. [[Sergejus Moisenka]] | ||
#. [[Aurelija Mozūraitytė]] | #. [[Aurelija Mozūraitytė]] | ||
#. [[Juozas Muliuolis]] | #. [[Juozas Muliuolis]] | ||