Gedimino Akstino viršūnė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Iš Alpinizmo vikis.
Pereiti į navigaciją Jump to search
>Šaduikis
No edit summary
>JarasOK
 
(nerodoma 15 tarpinių versijų, sukurtų 3 naudotojų)
1 eilutė: 1 eilutė:
[[Vaizdas:Karakolo_sritis_ir_lietuviškų_viršūnių_vieta.jpg|600px|thumb|Žaliai pažymėta lietuviškų viršūnių teritorija]]
==PIRMAS KALNAS: GEDIMINO AKSTINO VIRŠŪNĖ==
==PIRMAS KALNAS: GEDIMINO AKSTINO VIRŠŪNĖ==
1959 m. spalio mėn. 12 d.
: 1959 m. spalio mėn. 12 d.
: GEDIMINO AKSTINO VIRŠŪNĖ 4250 m [[Tian Šanis]], KIRGIZIJA
Kalno pavadinima|s atsirado iš studentiškos draugystės. Boksininkas Alimas Romanovas iš Rygos ir kaunietis [[Gediminas Akstinas]], pabėgęs nuo Sibiro tremties, studijavo Leningrado Kūno kultūros institute viename kurse. Atostogų metu Gediminas grįžti į Lietuvą negalėjo, buvo gaudomas, tad važiuodavo į Kaukazą ir ten tapo žymiu alpinistu. Į alpinizmą jis įtraukė ir Alimą. Vėliau, po instituto baigimo, kai Gediminas jau galėjo grįžti į Lietuvą, jis užleido savo darbo vietą Kirgizijos sostinėje Alimui Romanovui.
[[Vaizdas:Alpiniados emblema.jpg|thumb|Emblema]] [[Vaizdas:Knygos_viršelis.jpg|thumb|Knygos apie viršūnę viršelis]]


GEDIMINO AKSTINO VIRŠŪNĖ 4250 m
[[Alimas Romanovas]] buvo alpinistinės stovyklos viršininkas Tian Šanio kalnuose, kai 1959 m sužinojo, jok Kaukaze žuvo jo draugas Gediminas.
[[Tian Šanis]], KIRGIZIJA
Karakolo slėnyje netoli Isykkulio ežero jis surado bevardę viršūnę, suorganizavo kirgizų alpinistų ekspediciją, į ją pakvietė lietuvių alpinistus.  
[[Vaizdas:Karakolo_sritis_ir_lietuviškų_viršūnių_vieta.jpg|600px|thumb|none|Žaliai pažymėta lietuviškų viršūnių teritorija]]
1959 m spalio 12 d kartu su kirgizais į viršūnę įlipo [[Marija Melinskaitė]], [[Kazys Monstvilas]] ir [[Paulius Normantas]].
[[Vaizdas:Gedimino_Akstino_v.jpg|400px|thumb|left|Gedimino Akstino viršūnė (Foto: Romualdo Augūno)]][[Vaizdas:Nusileidimas_nuo_viršūnės.jpg|350px|thumb|right|Nusileidimas nuo viršūnės (Foto: Romualdo Augūno)]]
Pirmųjų įkopėjų teise jie viršūnę pavadino Gedimino Akstino vardu.
Kalno pavadinima|s atsirado iš studentiškos draugystės. Boksininkas Alimas Romanovas iš Rygos ir kaunietis [[Gediminas Akstinas]], pabėgęs nuo Sibiro tremties, studijavo Leningrado Kūno kultūros institute viename kurse. Atostogų metu Gediminas grįžti į Lietuvą negalėjo, buvo gaudomas, tad važiuodavo į Kaukazą ir ten tapo žymiu alpinistu. Į alpinizmą jis įtraukė ir Alimą. Vėliau, po instituto baigimo, kai Gediminas jau galėjo grįžti į Lietuvą, jis užleido savo darbo vietą Kirgizijos sostinėje Alimui Romanovui.


[[Vaizdas:Gediminas Akstinas portretas.jpg|200px|thumb|right|Gediminas Akstinas]]
* [[Alimas Romanovas]] g. 1927,
* [[Marija Melinskaitė]] g. 1931-12-28, tarnautoja, Kaunas,
* [[Kazys Monstvilas]] g. 1934-03-01, geologas, Vilnius,
* [[Paulius Normantas]] g. 1929, plaukimo treneris, Kaunas.


[[Vaizdas:1959.jpg|300px|thumb|right|Mieliauskas, Akstinas, Vosylius, 1959 m.]]
1960 m. įkopė pirmosios lietuvių alpinistinės ekspedicijos dalyviai: [[Marija Melinskaitė]], [[Kristina Racevičiūtė]], [[Liuda Bandaros]], [[Augustas Kubilius]], [[Eugenijus Lašovas]], [[Algirdas Norkus]], [[Jaroslavas Okulič-Kazarinas]], [[Petras Tulevičius]].


[[Alimas Romanovas]] buvo alpinistinės stovyklos viršininkas Tian Šanio kalnuose, kai 1959 m sužinojo, jok Kaukaze žuvo jo draugas Gediminas. Karakolo slėnyje netoli Isykkulio ežero jis surado bevardę viršūnę, suorganizavo kirgizų alpinistų ekspediciją, į ją pakvietė lietuvių alpinistus. 1959 m spalio 12 d kartu su kirgizais į viršūnę įlipo [[Marija Melinskaitė]], [[Kazys Monstvilas]] ir [[Paulius Normantas]]. Pirmųjų įkopėjų teise jie viršūnę pavadino Gedimino Akstino vardu.


[[Vaizdas:Marija Melinskaite 1.jpg|200px|thumb|left|Marija Melinskaitė]]
[[Vaizdas:Akstino_viršūnėje-2.jpg|300px|thumb|left|Saulius Vilius ir Algimantas Jucevičius viršūnėje]]
* [[Alimas Romanovas]] g. 1927,
* [[Marija Melinskaitė]] g. 1931-12-28 tarnautoja Kaunas,
* [[Kazys Monstvilas]] g. 1934-03-01 geologas Vilnius,
* [[Paulius Normantas]] g. 1929 plaukimo treneris Kaunas.


[[Laima Akstinaitė]] dalyvavo [[1969]] m. Alpiniadoje ir kopė į kalno viršūnę. Šis kalnas Tian Šanyje pavadintas jos brolio Gedimino Akstino vardu.
[[Laima Akstinaitė]] dalyvavo [[1969]] m. Alpiniadoje ir kopė į kalno viršūnę. Šis kalnas Tian Šanyje pavadintas jos brolio Gedimino Akstino vardu.


Laima su broliu, dar paaugliai, buvo išvežti į Sibirą 1941 metų birželį. Kartu šalo ir badavo žeminėje, kurią pūgos visai užpustydavo. Karui pasibaigus, pabėgo iš tremties į Lietuvą, bet čia juos vėl persekiojo ir gaudė. Laimą ištrėmė antrą kartą, o Gediminas išsislapstė Rusijoje.
Laima su broliu, dar paaugliai, buvo išvežti į Sibirą 1941 metų birželį. Kartu šalo ir badavo žeminėje, kurią pūgos visai užpustydavo. Karui pasibaigus, pabėgo iš tremties į Lietuvą, bet čia juos vėl persekiojo ir gaudė. Laimą ištrėmė antrą kartą, o Gediminas išsislapstė Rusijoje.
[[Vaizdas:Akstinaitė-Viršilas.jpg|300px|thumb|Laima Akstinaitė ir Vytautas Viršilas viršūnėje]]
[[Vaizdas:Grupė.jpg|300px|thumb|left|Alpiniados metu grupė alpinistų ruošiasi kopimui]] [[Vaizdas:Alpiniados emblema.jpg|thumb|Emblema]]


Pagerbdama savo žuvusio brolio atminimą, Laima, nors nebūdama alpinistė, įkopė į Gedimino Akstino viršukalnę.
Pagerbdama savo žuvusio brolio atminimą, Laima, nors nebūdama alpinistė, įkopė į Gedimino Akstino viršukalnę.
33 eilutė: 29 eilutė:
[[Liudvikas Aksamitauskas]]: tapyti paveikslai ekspedicijoje prie Akstino v. 1961 m. žr.: [[Paveikslai]].
[[Liudvikas Aksamitauskas]]: tapyti paveikslai ekspedicijoje prie Akstino v. 1961 m. žr.: [[Paveikslai]].


Gedimino Akstino viršūnė yra populiariausia ir labiausiai lankoma. Per 30 metų į ją įkopė šimtai alpinistų, kalnų turistų ir kitokių keliautojų. Kasmet į Karakolo slėnį atkeliauja kalnų mylėtojai iš Lietuvos. Iki 2012 m. viršūnėje pabuvojo apie 770 kopėjų.
Gedimino Akstino viršūnė yra populiariausia ir lietuvių labiausiai lankoma.
 
Per 30 metų į ją įkopė šimtai alpinistų, kalnų turistų ir kitokių keliautojų.
[[Vaizdas:Leidimasis_nuo_Akstino.jpg|500px|thumb|left|Nusileidimo nuo viršūnės pradžia (Foto: Vytautas Zinkevičius)]] [[Vaizdas:Virsuniu_simfonija.jpg|800px|thumb|left|Vaizdas nuo viršūnės (Foto: Vytautas Zinkevičius)]]
Kasmet į Karakolo slėnį atkeliauja kalnų mylėtojai iš Lietuvos.
[[Vaizdas:Karakol.jpg|500px|thumb|left|Karakolo viršūnė]]
Iki 2017 m. viršūnėje pabuvojo apie 930 kopėjų iš Lietuvos.


Karakolo rajono kalnų žemėlapiai:[[Vaizdas:Tian_Sanis_(su_liet._v.).pdf‎]]


http://nakarte.tk/#m=13/42.20856/78.63344&l=T/Mt/Wp




Apie įkopimus į Gedimino Akstino viršūnę ekspedicijoje KARAKOLAS2017: http://alpinizmo.vikis.lt/wiki/index.php/Akstino_vir%C5%A1%C5%ABn%C4%97


<gallery Caption="Alpinistai">
Vaizdas:Gediminas Akstinas portretas.jpg|Gediminas Akstinas
Vaizdas:1959.jpg|Mieliauskas, Akstinas, Vosylius, 1959 m.
Vaizdas:Akstinaitė-Viršilas.jpg|Laima Akstinaitė ir Vytautas Viršilas viršūnėje
Vaizdas:Grupė.jpg|Alpiniados metu grupė alpinistų ruošiasi kopimui
Vaizdas:Marija Melinskaite 1.jpg|Marija Melinskaitė
Vaizdas:Akstino_viršūnėje-2.jpg|Saulius Vilius ir Algimantas Jucevičius viršūnėje
</gallery>


<gallery Caption="Vaizdai">
Vaizdas:Gedimino_Akstino_v.jpg|Gedimino Akstino viršūnė (Foto: Romualdo Augūno)
Vaizdas:Nusileidimas_nuo_viršūnės.jpg|Nusileidimas nuo viršūnės (Foto: Romualdo Augūno)
Vaizdas:Leidimasis_nuo_Akstino.jpg|Nusileidimo nuo viršūnės pradžia (Foto: Vytautas Zinkevičius)
Vaizdas:Virsuniu_simfonija.jpg|Vaizdas nuo viršūnės (Foto: Vytautas Zinkevičius)
Vaizdas:Karakol.jpg|Karakolo viršūnė
</gallery>


Gedimino Akstino viršūnės įkopėjų sąrašas:
[[Vaizdas:Akstinas-2017.jpg|850px]]
[[Vaizdas:Akstino_viršūnės_įkopėjų_sąrašas.pdf|pdf]]


Žygio (2010) per "lietuviškas" viršūnes ataskaita:  http://www.zygis.vu.lt/getfile.php?id=441
==Nuorodos==
* Žygio (2010) per "lietuviškas" viršūnes ataskaita:  http://www.zygis.vu.lt/getfile.php?id=441
* Gedimino Akstino viršūnės įkopėjų sąrašas: [[media:Akstino_viršūnės_įkopėjų_sąrašas.pdf|pdf]]


[[Kategorija:Kalnas pavadintas lietuviškai|01 lietuviškas kalnas]]
[[Kategorija:Kalnas pavadintas lietuviškai|01 lietuviškas kalnas]]
[[Kategorija:Viršūnė]]
[[Kategorija:Viršūnė]]

Dabartinė 13:27, 18 sausio 2020 versija

Žaliai pažymėta lietuviškų viršūnių teritorija

PIRMAS KALNAS: GEDIMINO AKSTINO VIRŠŪNĖ[keisti]

1959 m. spalio mėn. 12 d.
GEDIMINO AKSTINO VIRŠŪNĖ 4250 m Tian Šanis, KIRGIZIJA

Kalno pavadinima|s atsirado iš studentiškos draugystės. Boksininkas Alimas Romanovas iš Rygos ir kaunietis Gediminas Akstinas, pabėgęs nuo Sibiro tremties, studijavo Leningrado Kūno kultūros institute viename kurse. Atostogų metu Gediminas grįžti į Lietuvą negalėjo, buvo gaudomas, tad važiuodavo į Kaukazą ir ten tapo žymiu alpinistu. Į alpinizmą jis įtraukė ir Alimą. Vėliau, po instituto baigimo, kai Gediminas jau galėjo grįžti į Lietuvą, jis užleido savo darbo vietą Kirgizijos sostinėje Alimui Romanovui.

Emblema
Knygos apie viršūnę viršelis

Alimas Romanovas buvo alpinistinės stovyklos viršininkas Tian Šanio kalnuose, kai 1959 m sužinojo, jok Kaukaze žuvo jo draugas Gediminas. Karakolo slėnyje netoli Isykkulio ežero jis surado bevardę viršūnę, suorganizavo kirgizų alpinistų ekspediciją, į ją pakvietė lietuvių alpinistus. 1959 m spalio 12 d kartu su kirgizais į viršūnę įlipo Marija Melinskaitė, Kazys Monstvilas ir Paulius Normantas. Pirmųjų įkopėjų teise jie viršūnę pavadino Gedimino Akstino vardu.

1960 m. įkopė pirmosios lietuvių alpinistinės ekspedicijos dalyviai: Marija Melinskaitė, Kristina Racevičiūtė, Liuda Bandaros, Augustas Kubilius, Eugenijus Lašovas, Algirdas Norkus, Jaroslavas Okulič-Kazarinas, Petras Tulevičius.


Laima Akstinaitė dalyvavo 1969 m. Alpiniadoje ir kopė į kalno viršūnę. Šis kalnas Tian Šanyje pavadintas jos brolio Gedimino Akstino vardu.

Laima su broliu, dar paaugliai, buvo išvežti į Sibirą 1941 metų birželį. Kartu šalo ir badavo žeminėje, kurią pūgos visai užpustydavo. Karui pasibaigus, pabėgo iš tremties į Lietuvą, bet čia juos vėl persekiojo ir gaudė. Laimą ištrėmė antrą kartą, o Gediminas išsislapstė Rusijoje.

Pagerbdama savo žuvusio brolio atminimą, Laima, nors nebūdama alpinistė, įkopė į Gedimino Akstino viršukalnę.

Liudvikas Aksamitauskas: tapyti paveikslai ekspedicijoje prie Akstino v. 1961 m. žr.: Paveikslai.

Gedimino Akstino viršūnė yra populiariausia ir lietuvių labiausiai lankoma. Per 30 metų į ją įkopė šimtai alpinistų, kalnų turistų ir kitokių keliautojų. Kasmet į Karakolo slėnį atkeliauja kalnų mylėtojai iš Lietuvos. Iki 2017 m. viršūnėje pabuvojo apie 930 kopėjų iš Lietuvos.

Karakolo rajono kalnų žemėlapiai:Vaizdas:Tian Sanis (su liet. v.).pdf

http://nakarte.tk/#m=13/42.20856/78.63344&l=T/Mt/Wp


Apie įkopimus į Gedimino Akstino viršūnę ekspedicijoje KARAKOLAS2017: http://alpinizmo.vikis.lt/wiki/index.php/Akstino_vir%C5%A1%C5%ABn%C4%97

Akstinas-2017.jpg

Nuorodos[keisti]