Pamyras

Pamyras (rus.: Памир; kin.: Congling, 葱嶺) – aukštikalnių sistema Centrinėje Azijoje, daugiausia TadžikijaTadžikistane (Kalnų Badachšanas), taip pat Kinijoje ir Afganistane. Tipinė Pamyro teritorija šiaurėje ribojasi Užalajės kalnagūbriu, rytuose – Sarykolės kalnagūbriu, pietuose – Piandžo upe, šiaurės vakaruose – Petro Pirmojo ir Darvazos kalnagūbriais. Kalnynas išsidriekęs 275 km rytų-vakarų ir 250 km šiaurės-pietų kryptymis. Aukščiausia vieta – Ismail Samani viršukalnė (buv. Komunizmo), kurios aukštis 7495 m.

Pagal reljefo pobūdį Pamyras dalijamas į Rytų Pamyrą, kuriam būdingas senovinis vidutinkalnių reljefas su lygesniu paviršiumi, ir Vakarų Pamyrą su aukštais kalnagūbriais, atskirtais gilių slėnių. Kalnai susidarė kainozojaus periode, Eurazijos, Irano ir Indijos Australijos plokščių sandūroje. Į Pamyrą sueina Tian Šanio, Kunluno, Karakorumo ir Hindukušo kalnų grandinės. Didelis seisminis aktyvumas (žemės drebėjimai siekia 8-9 balų pagal Richterio skalę galingumą). Yra kalnų krištolo, retųjų metalų, gyvsidabrio telkiniai.

Klimatas rūstus, ryškiai kontinentinis. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra Rytų Pamyre (3600 m aukštyje) -18°C, liepos mėnesio 14°C. Vakarų Pamyre (2100 m aukštyje) sausio vidutinė temperatūra svyruoja apie -7°C, liepos 22°C. Vakarų Pamyro slėniuose per metus iškrenta 90–250 mm kritulių, Rytų Pamyro – 60–120 mm. 7500 km² Pamyro apledėję, iš viso yra apie 3000 ledynų (didžiausias – Fedčenkos).

Dauguma Pamyro upių priklauso Amudarjos baseinui. Svarbiausia upė – Piandžas. Yra nemaži Karakulio, Šorkulio, Sarezo, Zorkulio, Jašilkulio ežerai. Landšaftų pasiskirstymą įtakoja aukštis ir kritulių kiekis. Rytų Pamyrui būdingos šaltos aukštikalnių dykumos ir akmenynai. Vakarų Pamyro slėniuose daugiausia dykumos, aukščiau 3600 m pasitaiko sausųjų stepių, o virš 4500 m – daugiausia kalnų dykumos ir akmenynai. Slėniuose yra medžių-krūmų (ievų, beržų, arčių). Drėkinamuose slėniuose – kultūrinė augalija (vynuogės, šilkmedžiai, graikiški riešutai, kriaušės).

Nuorodos

• Vikipedijoje: Pamyras