Kęstutis Šulija: Skirtumas tarp puslapio versijų
>Šaduikis No edit summary |
>JarasOK |
||
| (nerodoma 14 tarpinių versijų, sukurtų 2 naudotojų) | |||
| 1 eilutė: | 1 eilutė: | ||
Kęstutis Šulija gimė 1936 m. lapkričio 10 d. Trakų rajone, Lieponių kaime. | '''Kęstutis Šulija''' gimė 1936 m. lapkričio 10 d. Trakų rajone, Lieponių kaime. | ||
Studijavo Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultete, kurį baigė 1959 m. ir įgijo geologo-geochemiko specialybę. Po studijų keletą metų dirbo Tadžikistane. Nuo 1964 m. dirbo Geologijos institute ir vadovavo jo paties įkurtai Radiokarboninei laboratorijai. Mokslinės veiklos ištakose bendradarbiavo su žymiausiais Rusijos gamtotyrininkais – akademiku A.P.Vinogradovu ir prof. V.V.Čerdyncevu. Pirmasis buvo K. Šulijos mokslinis vadovas, o antrasis – jo kandidato disertacijos oficialus oponentas. 1970 m. TSRS MA V.Vernadskio Geochemijos ir analitinės chemijos institute apgynė disertaciją. 1971 m. K.Šulija įkūrė Radiokarboninę laboratoriją Lietuvos MA Botanikos institute. K.Šulijos moksliniai darbai (apie 30 publikacijų) reikšmingi holoceno ir pleistoceno geochronologijai, paleogeografijai ir stratigrafijai, ežerotyrai ir pelkėtyrai. K.Šulija buvo pradininkas gamtos objektų datavimo ir indikacijos radioizotopiniais metodais Lietuvoje. Šios krypties moksliniai tyrimai tęsiami ir vykdomi jo kolegų ir mokinių. | Studijavo Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultete, kurį baigė 1959 m. ir įgijo geologo-geochemiko specialybę. Po studijų keletą metų dirbo Tadžikistane. Nuo 1964 m. dirbo Geologijos institute ir vadovavo jo paties įkurtai Radiokarboninei laboratorijai. Mokslinės veiklos ištakose bendradarbiavo su žymiausiais Rusijos gamtotyrininkais – akademiku A.P.Vinogradovu ir prof. V.V.Čerdyncevu. Pirmasis buvo K. Šulijos mokslinis vadovas, o antrasis – jo kandidato disertacijos oficialus oponentas. 1970 m. TSRS MA V.Vernadskio Geochemijos ir analitinės chemijos institute apgynė disertaciją. 1971 m. K.Šulija įkūrė Radiokarboninę laboratoriją Lietuvos MA Botanikos institute. K.Šulijos moksliniai darbai (apie 30 publikacijų) reikšmingi holoceno ir pleistoceno geochronologijai, paleogeografijai ir stratigrafijai, ežerotyrai ir pelkėtyrai. K.Šulija buvo pradininkas gamtos objektų datavimo ir indikacijos radioizotopiniais metodais Lietuvoje. Šios krypties moksliniai tyrimai tęsiami ir vykdomi jo kolegų ir mokinių. | ||
Buvo aktyvus Lietuvos alpinistas. 1958 metų Pabaltijo alpinijados Kaukaze dalyvis. | Buvo aktyvus Lietuvos alpinistas. 1958 metų Pabaltijo alpinijados Kaukaze dalyvis. | ||
Mirė 1975 m. Vilniuje. | Mirė 1975 m. gruodžio 27 d. Vilniuje. Palaidotas Rokantiškių kapinėse. | ||
Nekrologas: [[Vaizdas:Kestutis_Sulija.pdf]] | |||
==Įkopimai== | ==Įkopimai== | ||
1958 | [[1958]] [[Ach-Su]], [[Elbrusas]], [[Lokomotyvas]], [[Gumači]], [[Ach-Su]], [[Kogutaj]], [[Kaukazas]]. | ||
1959 [[Sufrudžu]] traversas, [[Kaukazas]]. | 1959 [[Sufrudžu]] traversas, [[Kaukazas]]. | ||
1960 Čkalovo - | 1960 [[Čkalovo]] - [[Fizkultūrininkas]] v. traversas, [[Surch Kuchas]]; [[Pamyras]]. | ||
1962 [[Dolomitai]] P, Filtras, [[Kirpič]], [[Laisvoji Ispanija]], [[Kaukazas]]. | 1962 [[Dolomitai]] P, [[Filtras]], [[Kirpič]], [[Laisvoji Ispanija]], [[Kaukazas]]. | ||
1963 Gadyl Baši, [[MNR]] traversas, [[Nakra]] - Lietuvos čempionate antra vieta, [[Kaukazas]]. | 1963 [[Gadyl]] Baši, [[MNR]] traversas, [[Nakra]] - Lietuvos čempionate antra vieta, [[Kaukazas]]. | ||
1964 MNR, [[Kaukazas]]. | 1964 [[MNR]], [[Kaukazas]]. | ||
[[1965]] "6148" [[Pamyras]]. | [[1965]] "6148", [[Pamyras]]. | ||
1966 [[Džailykas]], [[Kaukazas]]. | 1966 [[Džailykas]], [[Kaukazas]]. | ||
[[1967]] Ščerbakovo | [[1967]] [[Ščerbakovo viršūnė]], [[Pamyras]]. | ||
[[Category:Alpinistas|Šulija]] | [[Category:Alpinistas|Šulija]] | ||
Dabartinė 08:40, 11 rugpjūčio 2020 versija
Kęstutis Šulija gimė 1936 m. lapkričio 10 d. Trakų rajone, Lieponių kaime. Studijavo Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultete, kurį baigė 1959 m. ir įgijo geologo-geochemiko specialybę. Po studijų keletą metų dirbo Tadžikistane. Nuo 1964 m. dirbo Geologijos institute ir vadovavo jo paties įkurtai Radiokarboninei laboratorijai. Mokslinės veiklos ištakose bendradarbiavo su žymiausiais Rusijos gamtotyrininkais – akademiku A.P.Vinogradovu ir prof. V.V.Čerdyncevu. Pirmasis buvo K. Šulijos mokslinis vadovas, o antrasis – jo kandidato disertacijos oficialus oponentas. 1970 m. TSRS MA V.Vernadskio Geochemijos ir analitinės chemijos institute apgynė disertaciją. 1971 m. K.Šulija įkūrė Radiokarboninę laboratoriją Lietuvos MA Botanikos institute. K.Šulijos moksliniai darbai (apie 30 publikacijų) reikšmingi holoceno ir pleistoceno geochronologijai, paleogeografijai ir stratigrafijai, ežerotyrai ir pelkėtyrai. K.Šulija buvo pradininkas gamtos objektų datavimo ir indikacijos radioizotopiniais metodais Lietuvoje. Šios krypties moksliniai tyrimai tęsiami ir vykdomi jo kolegų ir mokinių. Buvo aktyvus Lietuvos alpinistas. 1958 metų Pabaltijo alpinijados Kaukaze dalyvis.
Mirė 1975 m. gruodžio 27 d. Vilniuje. Palaidotas Rokantiškių kapinėse.
Nekrologas: Vaizdas:Kestutis Sulija.pdf
Įkopimai[keisti]
1958 Ach-Su, Elbrusas, Lokomotyvas, Gumači, Ach-Su, Kogutaj, Kaukazas.
1959 Sufrudžu traversas, Kaukazas.
1960 Čkalovo - Fizkultūrininkas v. traversas, Surch Kuchas; Pamyras.
1962 Dolomitai P, Filtras, Kirpič, Laisvoji Ispanija, Kaukazas.
1963 Gadyl Baši, MNR traversas, Nakra - Lietuvos čempionate antra vieta, Kaukazas.