Kazimieras Monstvilas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Dabartinė 10:13, 4 spalio 2020 versija

Autobiografija[keisti]

Kazimieras Monstvilas

Aš Kazimieras Monstvilas gimiau 1934 m. kovo mėn. 1d. Nevardėnų kaime Varnių valsčiuje Telšių apskrityje, ūkininko šeimoje. 1939 m. šeima persikėlė į Tverų valsčių, Gelžyčių kaimą.

1945 m. baigiau kaimo pradžios mokyklą, 1949 m. – Tverų progimnaziją, o 1953 m. Varnių vidurinę mokyklą. Tais pačiais metais įstojau į Vilniaus Valstybinio Universiteto Gamtos fakultetą, geologijos specialybę. 1958 m. baigus mokslus universitete, buvau paskirtas į universiteto Geologijos katedrą laborantu. 1962 m. pradėjau dirbti inžinieriumi – geologu ir grupės vadovu Pramonės statybos projektavimo institute, Vilniaus filiale, o nuo 1970 metų Inžinerinių tyrinėjimų institute Geologijos skyriaus vyriausiuoju inžinieriumi.

1977–1980 m. ir 1985-1987 m. dirbau Kubos Respublikoje vyr. inžinieriumi – geologu ir vyr. inžinieriumi – geotechniku prie užtvankų ir hidrotechninių įrenginių statybos. Dalyvavau ir skaičiau pranešimą Pirmojoje Kubos mokslinėje- techninėje inžinierių geologinių tyrinėjimų Konferencijoje.

Buvau apdovanotas Sovietinių specialistų vadovybės ir SSRS (Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjunga) Generalinio konsulato Santjago de Kuba Garbės raštais. 1987 m. pradėjau dirbti kolūkių statybos projektavimo institute (nuo 1991 m.- Valst. firma KSPI, nuo 1992 m.- AB ,"krašto projektai“) grupės vadovu, skyriaus viršininko pavaduotoju ir skyriaus viršininku.

1996 m. įsteigiau K.Monstvilo inžinerinių- geologinių tyrinėjimų firmą. Buvau jos savininku ir inž. geologu- darbų vykdytoju. Nuo 2006 m. tyrinėjimų veiklą nutraukiau. Svarbiausi darbai kuriuos organizavau ir jiems vadovavau: 1969-1973 m. Gedimino kalno, Katedros ir aplinkinių teritorijų detalūs inžineriniai- geologiniai ir hidrogeologiniai tyrinėjimai, 1993-1994 m. Valdovų rūmų tyrinėjimai. Mano firma atliko būsimų Savivaldybės ir kitų aukštuminių pastatų rajono žvalgybinius inžinerinius- geologinius tyrinėjimus projekto pagrindimui bei Vilniaus pietinio aplinkkelio detalius tyrinėjimus.

Buvau Tarptautinės geotechnikų asociacijos narys bei Tarptautinės inžinierių – geologų draugijos narys. Įvairiuose leidiniuose yra spausdinta mano mokslinių straipsnių, o respublikinėse ir tarptautinėse konferencijose rengiau pranešimus. Svarbesni spausdinti darbai: Vilnios žiočių geologija ir geomorfologija. Geografinis metraštis. Vilnius, 1976 m. Vilniaus Katedros ir Valdovų rūmų pamatai ir jų pagrindo tyrimai. Baltijos geotechnika (anglų k.). Vilnius, 1995 m. Vilniaus Katedros ir valdovų rūmų pamatai. Geologijos akiračiai, 1997 m.

Nuo 1965 m vedęs. Žmona Elvyra Mežanskaitė (1941 - 2005), dukra Jūratė (1966) ir sūnus Ramūnas (1970).

Sportinę veiklą pradėjau vidurinėje mokykloje. Dalyvavau įvairiose lengvosios atletikos bei slidinėjimo varžybose. Universitete pagrindinė sporto šaka buvo slidinėjimas (I atsk.) ir savigynos imtynės (sambo)- 2 vieta Vilniaus m. (1957 m.). Nuo 1955 m. pradėjau dalyvauti įvairiose turistinėse priemonėse: žygiuose, orientacijos sporto ir turistinės technikos varžybose. Nuo 1957 m. pradėjau treniruotis alpinizmo sekcijoje ir dalyvauti laipiojimo Lietuvos uolomis čempionatuose (Plevinės, Bauskė). 1960 m. - 1 vieta, 1962 m. - 2 vieta, 1963 m. - 3 vieta.

Su kalnais susipažinau 1955 m. Po geologinės praktikos Kryme, perėjome pagrindinius jo kalnus – nuo Ai-Petri iki Čatyr-Dago. Po to, keturiese išvykome į Kaukazą. Čia nuo Suchumio perėjome per Kluchoro perėją, aplankėme Dombajaus slėnį. 1957 m. vykdamas į diplominę geologinę praktiką Gruzijoje, buvau apsistojęs Kazbegi turistinėje bazėje. Su vokiečių turistais pabuvojau ledyne prie Kazbeko.

1959 m. vasarą alpinistinėje stovykloje Dombajuje (Kaukazas) praėjau mokymo kursą pagal programą “SSRS alpinistas“. Tų pačių metų rugsėjo mėnesį buvau pasiųstas (kartu su 2 alpinistais iš Kauno) į Kirgiziją dalyvauti alpinistinėje ekspedicijoje, kurią organizavo Kirgizijos alpinizmo federacija, žuvusių Lietuvos alpinizmo pradininkų atminimui. Tian-Šanyje įkopėme (kartu su Kirgizijos alpinistais) į dvi bevardes viršūnes, kurioms buvo suteikti Gedimino Akstino (4250 m) ir Lietuvos alpinistų (4050 m) pavadinimai.

Po šios ekspedicijos kilo mintis kad ir mes, Lietuvos alpinistai, galėtume organizuoti tokias ekspedicijas.

1962 m. įvykdžiau II-jo alpinizmo atskyrio reikalavimus. 1963 m. įkopiau į aukščiausią Kaukazo kalnų viršūnę Elbrusą (5633 m).

1964 m. organizavau pirmąją Lietuvos alpinistų aukštutinę ekspediciją į Pietvakarių Pamyrą. Pirmą kartą įkopta į viršūnes, kurioms suteikti Čiurlionio (5794 m), Donelaičio (5834 m) ir Lietuvos (6080 m) pavadinimai. Dar įkopta į LGU (6222 m), Babelio (6007 m.) ir TGU (6141 m) viršūnes. 1964 m. ekspedicija- aukštuminio alpinizmo pradžia Lietuvoje. Iki to laiko niekas iš Lietuvos alpinistų nebuvo įkopęs į 6000 m viršūnes.

1965 m. vadovavau ekspedicijai į Pamyrą ir įkopimui į Lenino (dabar Avicenos) viršūnę (7134 m) iš pietų pusės.

1966 m. būdamas Ulutau alpinistinėje stovykloje (Kaukazas), su grupe Lietuvos alpinistų traversavome keturių viršūnių (4295-4429 m) Šchelda masyvą (5 b s.k.). Traversas truko 7 paras (40 sieninių įkopimų ir nusileidimų nuo 10 iki 260 m aukščio). Tuo įvykdžiau kandidato į sporto meistrus normatyvą.

1967 m. organizavau ekspediciją į centrinį Pamyrą, kurios tikslas – įkopimas į Komunizmo viršūnę (dabar - Ismail Samani, 7495 m) iš pietų pusės. Tame pačiame rajone buvusiems kazachų alpinistams patekus į sniego griūtį, teko dalyvauti gelbėjimo bei transportavimo darbuose ir tolimesnių planų atsisakyti.

1969 m. grupė Lietuvos alpinistų dalyvavome SSRS alpinizmo pirmenybėse. Įkopėme į Džigitas viršūnę (5170 m) Tianšanis (6s.k.) ir laimėjome 4-tą vietą (aukštuminių- techninių įkopimų klasėje). Šioje klasėje pirma vieta nebuvo skirta, nes nedalyvavo rusų komanda.

1972 m. man buvo pavesta organizuoti grupę, pasiruošti dalyvauti tarptautinėje alpiniadoje ir vadovauti grupės įkopimui į Komunizmo viršūnę. Lietuvos alpinistų ketvertas įkopėme į aukščiausią Pamyro kalnų viršūnę – Komunizmą (dabar - Ismail Samani, 7495 m). Už aktyvų darbą organizuojant ir vykdant tarptautinę alpiniadą apdovanotas SSRS Sporto komiteto garbės raštu nr.98, Maskva.

Nuo 1959 m. iki 1974 m. įkopiau į 48 viršūnes (1b - 6 sunk. kat.). Iš jų 8 viršūnės virš 5 km aukščio, 5 – virš 6 km ir 2 viršūnės virš 7 km aukščio. Lietuvos ir Pabaltijo alpinizmo pirmenybėse esu laimėjęs 5 aukso, 2 sidabro ir 2 bronzos medalius.

1989 m. su alpinistų veteranų grupe buvome nuvykę į Tian-Šanio kalnus (Kirgizija). Visą savo šeimą užvedžiau į Gedimino Akstino viršūnę.

Pasiruošti įkopimams padėjo dalyvavimas orientacijos sporto ir turistinės technikos varžybose bei žiemos turistiniuose žygiuose slidėmis.

Lietuvos ir Pabaltijo orientacijos sporto ir turistinės technikos pirmenybėse ne kartą buvau tarp prizininkų. Orientacijos sporto aukščiausias pasiekimas – pirma komandinė vieta 1963 m. pirmose SSRS varžybose Užkarpatėje, Ukraina. 1961 m. sausio - vasario mėn. dalyvavau turistiniame žygyje Kolos pusiasalyje slidėmis. Žygis vyko negyvenama vietove (280km) su 12 nakvynių palapinėje. Vadovavau trims žiemos turistiniams žygiams Karpatų kalnuose.

Esu bendraautorius pirmosios Lietuvoje knygos apie orientacijos sportą: R.Darškus, K.Monstvilas. Orientacijos sportas. Vilnius, 1963 m.

Turėjau žiemos turizmo instruktoriaus kvalifikaciją ir orientacijos sporto respublikinę teisėjo kategoriją.

Nemažai laiko skyriau organizacinei veiklai. Buvau respublikinės turizmo sekcijos pirmininku, Respublikinio turizmo klubo pirmininku (1961-1962 m.) ir Lietuvos alpinizmo federacijos pirmininku (1971-1976 m.). Buvau Lietuvos foto meno draugijos nariu. Esu dalyvavęs fotografijos parodose ir surengęs kelias personalines parodas.

Esu apdovanotas Kūno kultūros ir Sporto komiteto Garbės raštais (1959 m., 1984 m.) ir medaliu "Lietuvos sportui atminti” (1982 m.), Kūno kultūros ir Sporto Departamento Atminimo medaliu (2004 m), ir Aukso medaliu už nuopelnus Lietuvos sportui (2009 m).

Už Lietuvos ir Pabaltijo turistinių sąskrydžių ir orientacijos sporto varžybų organizavimą esu apdovanotas SSRS ir Lietuvos respublikinės turizmo ir ekskursijų tarybos 14 Garbės raštų (1961- 1974 m.) ir atminimo ženklu Nr. 17 Už aktyvų darbą turizme (1972 m.).

Pirmaįkopimai:

. Akstino v. http://alpinizmo.vikis.lt/wiki/index.php/Gedimino_Akstino_vir%C5%A1%C5%ABn%C4%97
. Lietuvos alpinistų v. http://alpinizmo.vikis.lt/wiki/index.php/Lietuvos_alpinist%C5%B3_vir%C5%A1%C5%ABn%C4%97
. Čiurlionio v. http://alpinizmo.vikis.lt/wiki/index.php/%C4%8Ciurlionio_vir%C5%A1%C5%ABn%C4%97
. Donelaičio v. http://alpinizmo.vikis.lt/wiki/index.php/Donelai%C4%8Dio_vir%C5%A1%C5%ABn%C4%97
. Lietuvos v. http://alpinizmo.vikis.lt/wiki/index.php/Lietuvos_vir%C5%A1%C5%ABn%C4%97

Nuotraukos[keisti]

Kazys,Juozas, Augis ir Balys bazinėje stovykloje___________________________ Foto Balio

Prie urvų

Viršūnėje

Kazys Monstvilas

@@ 1 eilutė: / 1 eilutė: @@
 <!-- Kol kas - tik straipsnio šablonas. -->
-== Biografija ==
+== Autobiografija ==
-Aš Kazimieras Monstvilas gimiau 1934m. kovo mėn.1d. Nevardėnų kaime Varnių valsčiuje Telšių apskrityje, ūkininko šeimoje. 1939 m. šeima persikėlė į Tverų valsčių, Gelžyčių kaimą.
+[[Vaizdas:Kazimieras_Monstvilas 1.jpg|thumb|left|Kazimieras Monstvilas]]
-m. baigiau kaimo pradžios mokyklą, 1949 m. – Tverų progimnaziją, o 1953 m. Varnių vidurinę mokyklą. Tais pačiais metais įstojau į Vilniaus Valstybinio Universiteto Gamtos fakultetą, geologijos specialybę. 1958 metais baigus mokslus universitete, buvau paskirtas į universiteto Geologijos katedrą laborantu. 1962 metais pradėjau dirbti inžinieriumi – geologu Pramonės statybos projektavimo institute, o nuo 1970 metų Inžinerinių tyrinėjimų institute Geologijos skyriaus vyriausiuoju inžinieriumi.
+Aš Kazimieras Monstvilas gimiau 1934 m. kovo mėn. 1d. Nevardėnų kaime Varnių valsčiuje Telšių apskrityje, ūkininko šeimoje. 1939 m. šeima persikėlė į Tverų valsčių, Gelžyčių kaimą.
-– 1980 m. ir 1985-1987 m. dirbau Kubos Respublikoje vyr. inžinieriumi – geologu ir vyr. inžinieriumi – geotechniku prie užtvankų ir hidrotechninių įrenginių statybos. Esu Tarptautinės geotechnikų asociacijos narys bei Tarptautinės inžinierių – geologų draugijos narys. Įvairiuose leidiniuose yra spausdinta mano mokslinių straipsnių, o respublikinėse ir tarptautinėse konferencijose rengiau pranešimus. Svarbesni darbai: Vilnios žiočių geologija ir geomorfologija. Geografinis metraštis. Vilnius, 1976. Vilniaus Katedros ir Valdovų rūmų pamatai ir jų pagrindo tyrimai. Baltijos geotechnika (anglų k.). Vilnius, 1999.
+m. baigiau kaimo pradžios mokyklą, 1949 m. – Tverų progimnaziją, o 1953 m. Varnių vidurinę mokyklą. Tais pačiais metais įstojau į Vilniaus Valstybinio Universiteto Gamtos fakultetą, geologijos specialybę. 1958 m. baigus mokslus universitete, buvau paskirtas į universiteto Geologijos katedrą laborantu.
+m. pradėjau dirbti inžinieriumi – geologu ir grupės vadovu Pramonės statybos projektavimo institute, Vilniaus filiale, o nuo 1970 metų Inžinerinių tyrinėjimų institute Geologijos skyriaus vyriausiuoju inžinieriumi.
-Nuo 1965 m vedęs. Žmona Elvyra Miežanskaitė (1941-2005), dukra Jūratė (1966) ir sūnus Ramūnas (1970).
+–1980 m. ir 1985-1987 m. dirbau Kubos Respublikoje vyr. inžinieriumi – geologu ir vyr. inžinieriumi – geotechniku prie užtvankų ir hidrotechninių įrenginių statybos. Dalyvavau ir skaičiau pranešimą Pirmojoje Kubos mokslinėje- techninėje inžinierių geologinių tyrinėjimų  Konferencijoje.
-Sportinę veiklą pradėjau vidurinėje mokykloje. Dalyvavau įvairiose lengvosios atletikos bei slidinėjimo varžybose. Universitete pagrindinė sporto šaka buvo slidinėjimas (I atsk.). Nuo 1955m. pradėjau dalyvauti įvairiose turistinėse priemonėse: žygiuose, orientacijos sporto ir turistinės technikos varžybose. Nuo 1957 m. pradėjau treniruotis alpinizmo sekcijoje ir dalyvauti laipiojimo uolomis varžybose.
+Buvau apdovanotas Sovietinių specialistų vadovybės ir SSRS (Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjunga) Generalinio konsulato Santjago de Kuba Garbės raštais. 1987 m. pradėjau dirbti kolūkių statybos projektavimo institute (nuo 1991 m.- Valst. firma KSPI, nuo 1992 m.- AB ,"krašto projektai“) grupės vadovu, skyriaus viršininko pavaduotoju ir skyriaus viršininku.
-m. vasarą alpinistinėje stovykloje Dombajuje (Kaukazas) praėjau mokymo kursą pagal programą “TSRS alpinistas“. Tų pačių metų rugsėjo mėnesį buvau pasiųstas į Kirgiziją dalyvauti alpinistinėje ekspedicijoje, kurią organizavo Kirgizijos alpinizmo federacija, žuvusių Lietuvos alpinizmo pradininkų atminimui. Tian-Šanyje įkopiau į dvi bevardes viršūnes, kurioms buvo suteikti G.Akstino (4250m) ir Lietuvos alpinistų (4050m ) pavadinimai.
+m. įsteigiau  K.Monstvilo inžinerinių- geologinių tyrinėjimų firmą. Buvau jos savininku ir inž. geologu- darbų vykdytoju. Nuo 2006 m. tyrinėjimų veiklą nutraukiau.
+Svarbiausi darbai kuriuos organizavau ir jiems vadovavau: 1969-1973 m. Gedimino kalno, Katedros ir aplinkinių teritorijų detalūs inžineriniai- geologiniai ir hidrogeologiniai tyrinėjimai, 1993-1994 m. Valdovų rūmų tyrinėjimai. Mano firma atliko būsimų Savivaldybės ir kitų aukštuminių pastatų rajono žvalgybinius inžinerinius- geologinius tyrinėjimus projekto pagrindimui bei Vilniaus pietinio aplinkkelio detalius tyrinėjimus.
-m. įvykdžiau II-jo alpinizmo atskyrio reikalavimus. 1963 m įkopiau į aukščiausią Kaukazo kalnų viršūnę Elbrusą (5633 m).
+Buvau Tarptautinės geotechnikų asociacijos narys bei Tarptautinės inžinierių – geologų draugijos narys. Įvairiuose leidiniuose yra spausdinta mano mokslinių straipsnių, o respublikinėse ir tarptautinėse konferencijose rengiau pranešimus. Svarbesni spausdinti darbai: Vilnios žiočių geologija ir geomorfologija. Geografinis metraštis. Vilnius, 1976 m. Vilniaus Katedros ir Valdovų rūmų pamatai ir jų pagrindo tyrimai. Baltijos geotechnika (anglų k.). Vilnius, 1995 m. Vilniaus Katedros ir valdovų rūmų pamatai. Geologijos akiračiai, 1997 m.
-metais organizavau ekspediciją į Pietvakarių Pamyrą. Pirmą kartą įkoptą į viršūnes, kurioms suteikti Čiurlionio (5794 m), Donelaičio (5834 metrai) ir Lietuvos (6080 m) pavadinimai. 1965 metais vadovavau ekspedicijai į Pamyrą ir įkopimui į Lenino viršūnę (7134 m).
+Nuo 1965 m vedęs. Žmona Elvyra Mežanskaitė (1941 - 2005), dukra Jūratė (1966) ir sūnus Ramūnas (1970).
-m. būdamas Ulutau alpinistinėje stovykloje (Kaukazas), su grupe Lietuvos alpinistų traversavome keturių viršūnių ( 4295-4429 m) Šcheldos masyvą (5 b s.k.). Traversas truko 7 paras. Tuo įvykdžiau kandidato į sporto meistrus normatyvą.
+Sportinę veiklą pradėjau vidurinėje mokykloje. Dalyvavau įvairiose lengvosios atletikos bei slidinėjimo varžybose. Universitete pagrindinė sporto šaka buvo slidinėjimas (I atsk.) ir savigynos imtynės (sambo)- 2 vieta Vilniaus m. (1957 m.). Nuo 1955 m. pradėjau dalyvauti įvairiose turistinėse priemonėse: žygiuose, orientacijos sporto ir turistinės technikos varžybose. Nuo 1957 m. pradėjau treniruotis alpinizmo sekcijoje ir dalyvauti laipiojimo Lietuvos uolomis čempionatuose (Plevinės, Bauskė). 1960 m. - 1 vieta, 1962 m. - 2 vieta, 1963 m. - 3 vieta.
-metais organizavau ekspediciją į centrinį Pamyrą, kurios tikslas – įkopimas į Komunizmo viršūnę iš pietų pusės. Tame pačiame rajone buvusiems kazachų alpinistams patekus į sniego griūtį, teko dalyvauti gelbėjimo bei transportavimo darbuose ir tolimesnių planų atsisakyti.
+Su kalnais susipažinau 1955 m. Po geologinės praktikos Kryme, perėjome pagrindinius jo kalnus – nuo Ai-Petri iki Čatyr-Dago. Po to, keturiese išvykome į Kaukazą. Čia nuo Suchumio perėjome per Kluchoro perėją, aplankėme Dombajaus slėnį. 1957 m. vykdamas į diplominę geologinę praktiką Gruzijoje, buvau apsistojęs Kazbegi turistinėje bazėje. Su vokiečių turistais pabuvojau ledyne prie Kazbeko.
-metais grupė Lietuvos alpinistų dalyvavome TSRS alpinizmo pirmenybėse. Įkopėme į Džigito viršūnę (5170 m) Tian-Šanyje (6s.k.) ir laimėjome 4-rą vietą. 1972 metais man buvo pavesta organizuoti grupę ir pasiruošti dalyvauti tarptautinėje alpiniadoje į Komunizmo viršūnę. Lietuvos alpinistų ketvertas įkopėme į aukščiausią Pamyro kalnų viršūnę – Komunizmą (7495 m). Už aktyvų darbą organizuojant ir vykdant alpiniadą apdovanotas TSRS sporto komiteto garbės raštu.
+m. vasarą alpinistinėje stovykloje Dombajuje ([[Kaukazas]]) praėjau mokymo kursą pagal programą “SSRS alpinistas“. Tų pačių metų rugsėjo mėnesį buvau pasiųstas (kartu su 2 alpinistais iš Kauno) į Kirgiziją dalyvauti alpinistinėje ekspedicijoje, kurią organizavo Kirgizijos alpinizmo federacija, žuvusių Lietuvos alpinizmo pradininkų atminimui. [[Tian Šanis|Tian-Šanyje]] įkopėme (kartu su Kirgizijos alpinistais) į dvi bevardes viršūnes, kurioms buvo suteikti [[Gedimino Akstino viršūnė|Gedimino Akstino]] (4250 m) ir [[Lietuvos alpinistų]] (4050 m) pavadinimai.
-Nuo 1959 iki 1974 metų įkopiau į 48 viršūnes (1b-6 sunk. kat.). Iš jų 5 viršūnės virš 5 km aukščio, 8 –virš 6 km ir 2 viršūnės virš 7 km aukščio. Lietuvos ir Pabaltijo alpinizmo pirmenybėse esu laimėjęs 5 aukso, 2 sidabro ir 2 bronzos medalius.
+Po šios ekspedicijos kilo mintis kad ir mes, Lietuvos alpinistai, galėtume organizuoti tokias ekspedicijas.
-metais su alpinistų veteranų grupe buvome nuvykę į Tian-Šanio kalnus (Kirgizija). Visą savo šeimą užvedžiau į G.Akstino viršūnę.
+m. įvykdžiau II-jo alpinizmo atskyrio reikalavimus. 1963 m. įkopiau į aukščiausią Kaukazo kalnų viršūnę [[Elbrusas|Elbrusą]] (5633 m).
+m. organizavau pirmąją Lietuvos alpinistų aukštutinę ekspediciją į Pietvakarių Pamyrą. Pirmą kartą įkopta į viršūnes, kurioms suteikti [[Čiurlionio viršūnė|Čiurlionio]] (5794 m), [[Donelaičio viršūnė|Donelaičio]] (5834 m) ir [[Lietuvos viršūnė|Lietuvos]] (6080 m) pavadinimai. Dar įkopta į LGU (6222 m), Babelio (6007 m.) ir TGU (6141 m) viršūnes. 1964 m. ekspedicija- aukštuminio alpinizmo pradžia Lietuvoje. Iki to laiko niekas iš Lietuvos alpinistų nebuvo įkopęs į 6000 m viršūnes.
+m. vadovavau ekspedicijai į Pamyrą ir įkopimui į [[Lenino]] (dabar Avicenos) viršūnę (7134 m) iš pietų pusės.
+m. būdamas Ulutau alpinistinėje stovykloje ([[Kaukazas]]), su grupe Lietuvos alpinistų traversavome keturių viršūnių (4295-4429 m) [[Šchelda]] masyvą (5 b s.k.). Traversas truko 7 paras (40 sieninių įkopimų ir nusileidimų nuo 10 iki 260 m aukščio). Tuo įvykdžiau kandidato į sporto meistrus normatyvą.
+m. organizavau ekspediciją į centrinį Pamyrą, kurios tikslas – įkopimas į Komunizmo viršūnę (dabar - [[Ismail Samani]], 7495 m) iš pietų pusės. Tame pačiame rajone buvusiems kazachų alpinistams patekus į sniego griūtį, teko dalyvauti gelbėjimo bei transportavimo darbuose ir tolimesnių planų atsisakyti.
+m. grupė Lietuvos alpinistų dalyvavome SSRS alpinizmo pirmenybėse. Įkopėme į [[Džigitas]] viršūnę (5170 m) [[Tianšanis]] (6s.k.) ir laimėjome 4-tą vietą (aukštuminių- techninių įkopimų klasėje). Šioje klasėje pirma vieta nebuvo skirta, nes nedalyvavo rusų komanda.
+m. man buvo pavesta organizuoti grupę, pasiruošti dalyvauti tarptautinėje alpiniadoje ir vadovauti grupės įkopimui į Komunizmo viršūnę. Lietuvos alpinistų ketvertas įkopėme į aukščiausią Pamyro kalnų viršūnę – Komunizmą (dabar - [[Ismail Samani]], 7495 m). Už aktyvų darbą organizuojant ir vykdant tarptautinę alpiniadą apdovanotas SSRS Sporto komiteto garbės raštu nr.98, Maskva.
+Nuo 1959 m. iki 1974 m. įkopiau į 48 viršūnes (1b - 6 sunk. kat.). Iš jų 8 viršūnės virš 5 km aukščio, 5 – virš 6 km ir 2 viršūnės virš 7 km aukščio. Lietuvos ir Pabaltijo alpinizmo pirmenybėse esu laimėjęs 5 aukso, 2 sidabro ir 2 bronzos medalius.
+m. su alpinistų veteranų grupe buvome nuvykę į [[Tian Šanis|Tian-Šanio]] kalnus (Kirgizija). Visą savo šeimą užvedžiau į [[Gedimino Akstino viršūnė|Gedimino Akstino]] viršūnę.
 Pasiruošti įkopimams padėjo dalyvavimas orientacijos sporto ir turistinės technikos varžybose bei žiemos turistiniuose žygiuose slidėmis.
-Lietuvos ir Pabaltijo orientacijos sporto ir turistinės technikos pirmenybėse ne kartą buvau tarp prizininkų. Orientacijos sporto aukščiausias pasiekimas – pirma vieta 1963 metais pirmose TSRS varžybose Užkarpatėje. 1961 m. sausio - vasario mėn. dalyvavau turistiniame žygyje Kolos pusiasalyje slidėmis. Žygis vyko negyvenama vietove ( 280km) su 12 nakvynių palapinėje. Vadovavau dviem žiemos turistiniams žygiams Karpatų kalnuose.
+Lietuvos ir Pabaltijo orientacijos sporto ir turistinės technikos pirmenybėse ne kartą buvau tarp prizininkų. Orientacijos sporto aukščiausias pasiekimas – pirma  komandinė vieta 1963 m. pirmose SSRS varžybose Užkarpatėje, Ukraina. 1961 m. sausio - vasario mėn. dalyvavau turistiniame žygyje Kolos pusiasalyje slidėmis. Žygis vyko negyvenama vietove (280km) su 12 nakvynių palapinėje. Vadovavau trims žiemos turistiniams žygiams Karpatų kalnuose.
-Esu bendraautorius pirmosios Lietuvoje knygos apie orientacijos aportą: R.Darškus, K.Monstvilas. Orientacijos sportas. Vilnius, 1963.
+Esu bendraautorius pirmosios Lietuvoje knygos apie orientacijos sportą: R.Darškus, K.Monstvilas. Orientacijos sportas. Vilnius, 1963 m.
 Turėjau žiemos turizmo instruktoriaus kvalifikaciją ir orientacijos sporto respublikinę teisėjo kategoriją.
-Nemažai laiko skyriau organizacinei veiklai. Buvau respublikinės turizmo sekcijos pirmininku, Respublikinio turizmo klubo pirmininku( 1961-1962 m.) ir Lietuvos alpinizmo federacijos pirmininku ( 1971-76 m.). Buvau Lietuvos foto meno draugijos nariu. Esu dalyvavęs fotografijos parodose ir surengęs kelias personalines parodas.
+Nemažai laiko skyriau organizacinei veiklai. Buvau respublikinės turizmo sekcijos pirmininku, Respublikinio turizmo klubo pirmininku (1961-1962 m.) ir Lietuvos alpinizmo federacijos pirmininku (1971-1976 m.). Buvau Lietuvos foto meno draugijos nariu. Esu dalyvavęs fotografijos parodose ir surengęs kelias personalines parodas.
-<!-- Čia prašome aprašyti asmens biografiją. -->
+Esu apdovanotas Kūno kultūros ir Sporto komiteto Garbės raštais (1959 m., 1984 m.) ir medaliu "Lietuvos sportui atminti” (1982 m.), Kūno kultūros ir Sporto Departamento Atminimo medaliu (2004 m), ir Aukso medaliu už nuopelnus Lietuvos sportui (2009 m).
+Už Lietuvos ir Pabaltijo turistinių sąskrydžių ir orientacijos sporto varžybų organizavimą esu apdovanotas SSRS ir Lietuvos respublikinės turizmo ir ekskursijų tarybos 14 Garbės raštų (1961- 1974 m.) ir atminimo ženklu Nr. 17 Už aktyvų darbą turizme (1972 m.).
+Pirmaįkopimai:
+#. Akstino v.  http://alpinizmo.vikis.lt/wiki/index.php/Gedimino_Akstino_vir%C5%A1%C5%ABn%C4%97
+#. Lietuvos alpinistų v. http://alpinizmo.vikis.lt/wiki/index.php/Lietuvos_alpinist%C5%B3_vir%C5%A1%C5%ABn%C4%97
+#. Čiurlionio v.  http://alpinizmo.vikis.lt/wiki/index.php/%C4%8Ciurlionio_vir%C5%A1%C5%ABn%C4%97
+#. Donelaičio v.  http://alpinizmo.vikis.lt/wiki/index.php/Donelai%C4%8Dio_vir%C5%A1%C5%ABn%C4%97
+#. Lietuvos v. http://alpinizmo.vikis.lt/wiki/index.php/Lietuvos_vir%C5%A1%C5%ABn%C4%97
+== Nuotraukos ==
-==Įkopimai==
+[[Vaizdas:Pamyr_72_17.jpg|800px|thumb|Kazys,Juozas, Augis ir Balys bazinėje stovykloje___________________________    Foto Balio]]
-<!-- Čia prašome išvardinti įkopimus ir kitus su alpinizmu susijusius faktus. -->
-Lietuvos, Čiurlionio, Donelaičio viršūnių pirmaįkopėjas Pietvakarių Pamyre, 1965 Lenino v., Pamyras, 1969 Džigitas Tianšanis, 1972 Komunizmo (dabar Ismail Samani) Pamyras.
-== Šaltiniai ==
+[[Vaizdas:P7.JPG|400px|thumb|Prie urvų]]   [[Vaizdas:P8.JPG|400px]]
-<!-- Čia prašome išvardinti šaltinius. -->
+[[Vaizdas:P9.JPG|400px]]   [[Vaizdas:P10.JPG|400px|thumb|Viršūnėje]]
+[[Vaizdas:Kazys5.JPG|300px|thumb|Kazys Monstvilas|left]]
 <!-- Patarimas: kuriant sąrašą kiekvieną punktą pradėti žvaigždute: * -->
 [[Category:Alpinistas|Monstvilas]]

Kazimieras Monstvilas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Dabartinė 10:13, 4 spalio 2020 versija

Autobiografija[keisti]

Nuotraukos[keisti]

Naršymo meniu

Paieška