Gedimino Akstino viršūnė: Skirtumas tarp puslapio versijų
>Šaduikis No edit summary |
>Šaduikis |
||
29 eilutė: | 29 eilutė: | ||
Kasmet į Karakolo slėnį atkeliauja kalnų mylėtojai iš Lietuvos. | Kasmet į Karakolo slėnį atkeliauja kalnų mylėtojai iš Lietuvos. | ||
Iki 2012 m. viršūnėje pabuvojo apie 770 kopėjų. | Iki 2012 m. viršūnėje pabuvojo apie 770 kopėjų. | ||
Apie įkopimus į Gedimino Akstino viršūnę ekspedicijoje KARAKOLAS2017: http://alpinizmo.vikis.lt/wiki/index.php/Akstino_vir%C5%A1%C5%ABn%C4%97 | |||
<gallery Caption="Alpinistai"> | <gallery Caption="Alpinistai"> | ||
48 eilutė: | 50 eilutė: | ||
[[Vaizdas:Akstinas-2017.jpg|850px]] | [[Vaizdas:Akstinas-2017.jpg|850px]] | ||
==Nuorodos== | ==Nuorodos== |
04:42, 16 rugsėjo 2017 versija
PIRMAS KALNAS: GEDIMINO AKSTINO VIRŠŪNĖ
- 1959 m. spalio mėn. 12 d.
- GEDIMINO AKSTINO VIRŠŪNĖ 4250 m Tian Šanis, KIRGIZIJA
Kalno pavadinima|s atsirado iš studentiškos draugystės. Boksininkas Alimas Romanovas iš Rygos ir kaunietis Gediminas Akstinas, pabėgęs nuo Sibiro tremties, studijavo Leningrado Kūno kultūros institute viename kurse. Atostogų metu Gediminas grįžti į Lietuvą negalėjo, buvo gaudomas, tad važiuodavo į Kaukazą ir ten tapo žymiu alpinistu. Į alpinizmą jis įtraukė ir Alimą. Vėliau, po instituto baigimo, kai Gediminas jau galėjo grįžti į Lietuvą, jis užleido savo darbo vietą Kirgizijos sostinėje Alimui Romanovui.
Alimas Romanovas buvo alpinistinės stovyklos viršininkas Tian Šanio kalnuose, kai 1959 m sužinojo, jok Kaukaze žuvo jo draugas Gediminas. Karakolo slėnyje netoli Isykkulio ežero jis surado bevardę viršūnę, suorganizavo kirgizų alpinistų ekspediciją, į ją pakvietė lietuvių alpinistus. 1959 m spalio 12 d kartu su kirgizais į viršūnę įlipo Marija Melinskaitė, Kazys Monstvilas ir Paulius Normantas. Pirmųjų įkopėjų teise jie viršūnę pavadino Gedimino Akstino vardu.
- Alimas Romanovas g. 1927,
- Marija Melinskaitė g. 1931-12-28 tarnautoja Kaunas,
- Kazys Monstvilas g. 1934-03-01 geologas Vilnius,
- Paulius Normantas g. 1929 plaukimo treneris Kaunas.
Laima Akstinaitė dalyvavo 1969 m. Alpiniadoje ir kopė į kalno viršūnę. Šis kalnas Tian Šanyje pavadintas jos brolio Gedimino Akstino vardu.
Laima su broliu, dar paaugliai, buvo išvežti į Sibirą 1941 metų birželį. Kartu šalo ir badavo žeminėje, kurią pūgos visai užpustydavo. Karui pasibaigus, pabėgo iš tremties į Lietuvą, bet čia juos vėl persekiojo ir gaudė. Laimą ištrėmė antrą kartą, o Gediminas išsislapstė Rusijoje.
Pagerbdama savo žuvusio brolio atminimą, Laima, nors nebūdama alpinistė, įkopė į Gedimino Akstino viršukalnę.
Liudvikas Aksamitauskas: tapyti paveikslai ekspedicijoje prie Akstino v. 1961 m. žr.: Paveikslai.
Gedimino Akstino viršūnė yra populiariausia ir lietuvių labiausiai lankoma. Per 30 metų į ją įkopė šimtai alpinistų, kalnų turistų ir kitokių keliautojų. Kasmet į Karakolo slėnį atkeliauja kalnų mylėtojai iš Lietuvos. Iki 2012 m. viršūnėje pabuvojo apie 770 kopėjų.
Apie įkopimus į Gedimino Akstino viršūnę ekspedicijoje KARAKOLAS2017: http://alpinizmo.vikis.lt/wiki/index.php/Akstino_vir%C5%A1%C5%ABn%C4%97
Nuorodos
- Žygio (2010) per "lietuviškas" viršūnes ataskaita: http://www.zygis.vu.lt/getfile.php?id=441
- Gedimino Akstino viršūnės įkopėjų sąrašas: pdf