Kazimieras Monstvilas

Biografija

Aš Kazimieras Monstvilas gimiau 1934m. kovo mėn.1d. Nevardėnų kaime Varnių valsčiuje Telšių apskrityje, ūkininko šeimoje. 1939 m. šeima persikėlė į Tverų valsčių, Gelžyčių kaimą.

1945 m. baigiau kaimo pradžios mokyklą, 1949 m. – Tverų progimnaziją, o 1953 m. Varnių vidurinę mokyklą. Tais pačiais metais įstojau į Vilniaus Valstybinio Universiteto Gamtos fakultetą, geologijos specialybę. 1958 metais baigus mokslus universitete, buvau paskirtas į universiteto Geologijos katedrą laborantu. 1962 metais pradėjau dirbti inžinieriumi – geologu Pramonės statybos projektavimo institute, o nuo 1970 metų Inžinerinių tyrinėjimų institute Geologijos skyriaus vyriausiuoju inžinieriumi.

1977 – 1980 m. ir 1985-1987 m. dirbau Kubos Respublikoje vyr. inžinieriumi – geologu ir vyr. inžinieriumi – geotechniku prie užtvankų ir hidrotechninių įrenginių statybos. Esu Tarptautinės geotechnikų asociacijos narys bei Tarptautinės inžinierių – geologų draugijos narys. Įvairiuose leidiniuose yra spausdinta mano mokslinių straipsnių, o respublikinėse ir tarptautinėse konferencijose rengiau pranešimus. Svarbesni darbai: Vilnios žiočių geologija ir geomorfologija. Geografinis metraštis. Vilnius, 1976. Vilniaus Katedros ir Valdovų rūmų pamatai ir jų pagrindo tyrimai. Baltijos geotechnika (anglų k.). Vilnius, 1999.

Nuo 1965 m vedęs. Žmona Elvyra Miežanskaitė (1941-2005), dukra Jūratė (1966) ir sūnus Ramūnas (1970).

Sportinę veiklą pradėjau vidurinėje mokykloje. Dalyvavau įvairiose lengvosios atletikos bei slidinėjimo varžybose. Universitete pagrindinė sporto šaka buvo slidinėjimas (I atsk.). Nuo 1955m. pradėjau dalyvauti įvairiose turistinėse priemonėse: žygiuose, orientacijos sporto ir turistinės technikos varžybose. Nuo 1957 m. pradėjau treniruotis alpinizmo sekcijoje ir dalyvauti laipiojimo uolomis varžybose.

1959 m. vasarą alpinistinėje stovykloje Dombajuje (Kaukazas) praėjau mokymo kursą pagal programą “TSRS alpinistas“. Tų pačių metų rugsėjo mėnesį buvau pasiųstas į Kirgiziją dalyvauti alpinistinėje ekspedicijoje, kurią organizavo Kirgizijos alpinizmo federacija, žuvusių Lietuvos alpinizmo pradininkų atminimui. Tian-Šanyje įkopiau į dvi bevardes viršūnes, kurioms buvo suteikti G.Akstino (4250m) ir Lietuvos alpinistų (4050m ) pavadinimai.

1962 m. įvykdžiau II-jo alpinizmo atskyrio reikalavimus. 1963 m įkopiau į aukščiausią Kaukazo kalnų viršūnę Elbrusą (5633 m).

1964 metais organizavau ekspediciją į Pietvakarių Pamyrą. Pirmą kartą įkoptą į viršūnes, kurioms suteikti Čiurlionio (5794 m), Donelaičio (5834 metrai) ir Lietuvos (6080 m) pavadinimai. 1965 metais vadovavau ekspedicijai į Pamyrą ir įkopimui į Lenino viršūnę (7134 m).

1966 m. būdamas Ulutau alpinistinėje stovykloje (Kaukazas), su grupe Lietuvos alpinistų traversavome keturių viršūnių ( 4295-4429 m) Šcheldos masyvą (5 b s.k.). Traversas truko 7 paras. Tuo įvykdžiau kandidato į sporto meistrus normatyvą.

1967 metais organizavau ekspediciją į centrinį Pamyrą, kurios tikslas – įkopimas į Komunizmo viršūnę iš pietų pusės. Tame pačiame rajone buvusiems kazachų alpinistams patekus į sniego griūtį, teko dalyvauti gelbėjimo bei transportavimo darbuose ir tolimesnių planų atsisakyti.

1969 metais grupė Lietuvos alpinistų dalyvavome TSRS alpinizmo pirmenybėse. Įkopėme į Džigito viršūnę (5170 m) Tian-Šanyje (6s.k.) ir laimėjome 4-rą vietą. 1972 metais man buvo pavesta organizuoti grupę ir pasiruošti dalyvauti tarptautinėje alpiniadoje į Komunizmo viršūnę. Lietuvos alpinistų ketvertas įkopėme į aukščiausią Pamyro kalnų viršūnę – Komunizmą (7495 m). Už aktyvų darbą organizuojant ir vykdant alpiniadą apdovanotas TSRS sporto komiteto garbės raštu.

Nuo 1959 iki 1974 metų įkopiau į 48 viršūnes (1b-6 sunk. kat.). Iš jų 5 viršūnės virš 5 km aukščio, 8 –virš 6 km ir 2 viršūnės virš 7 km aukščio. Lietuvos ir Pabaltijo alpinizmo pirmenybėse esu laimėjęs 5 aukso, 2 sidabro ir 2 bronzos medalius.

1989 metais su alpinistų veteranų grupe buvome nuvykę į Tian-Šanio kalnus (Kirgizija). Visą savo šeimą užvedžiau į G.Akstino viršūnę.

Pasiruošti įkopimams padėjo dalyvavimas orientacijos sporto ir turistinės technikos varžybose bei žiemos turistiniuose žygiuose slidėmis.

Lietuvos ir Pabaltijo orientacijos sporto ir turistinės technikos pirmenybėse ne kartą buvau tarp prizininkų. Orientacijos sporto aukščiausias pasiekimas – pirma vieta 1963 metais pirmose TSRS varžybose Užkarpatėje. 1961 m. sausio - vasario mėn. dalyvavau turistiniame žygyje Kolos pusiasalyje slidėmis. Žygis vyko negyvenama vietove ( 280km) su 12 nakvynių palapinėje. Vadovavau dviem žiemos turistiniams žygiams Karpatų kalnuose.

Esu bendraautorius pirmosios Lietuvoje knygos apie orientacijos aportą: R.Darškus, K.Monstvilas. Orientacijos sportas. Vilnius, 1963.

Turėjau žiemos turizmo instruktoriaus kvalifikaciją ir orientacijos sporto respublikinę teisėjo kategoriją.

Nemažai laiko skyriau organizacinei veiklai. Buvau respublikinės turizmo sekcijos pirmininku, Respublikinio turizmo klubo pirmininku( 1961-1962 m.) ir Lietuvos alpinizmo federacijos pirmininku ( 1971-76 m.). Buvau Lietuvos foto meno draugijos nariu. Esu dalyvavęs fotografijos parodose ir surengęs kelias personalines parodas.

Įkopimai

1964 Lietuvos, Čiurlionio, Donelaičio viršūnių pirmaįkopėjas Pietvakarių Pamyre, 1965 Lenino v., Pamyras, 1969 Džigitas Tianšanis, 1972 Komunizmo (dabar Ismail Samani) Pamyras.