Kęstutis Šulija

Kęstutis Šulija gimė 1936 m. lapkričio 10 d. Trakų rajone, Lieponių kaime. Studijavo Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultete, kurį baigė 1959 m. ir įgijo geologo-geochemiko specialybę. Po studijų keletą metų dirbo Tadžikistane. Nuo 1964 m. dirbo Geologijos institute ir vadovavo jo paties įkurtai Radiokarboninei laboratorijai. Mokslinės veiklos ištakose bendradarbiavo su žymiausiais Rusijos gamtotyrininkais – akademiku A. P. Vinogradovu ir prof. V. V. Čerdyncevu. Pirmasis buvo K. Šulijos mokslinis vadovas, o antrasis – jo kandidato disertacijos oficialus oponentas. 1970 m. TSRS MA V. Vernadskio Geochemijos ir analitinės chemijos institute apgynė disertaciją. 1971 m. K. Šulija įkūrė Radiokarboninę laboratoriją Lietuvos MA Botanikos institute. K. Šulijos moksliniai darbai (apie 30 publikacijų) reikšmingi holoceno ir pleistoceno geochronologijai, paleogeografijai ir stratigrafijai, ežerotyrai ir peklėtyrai. K. Šulija buvo pradininkas gamtos objektų datavimo ir indikacijos radioizotopiniais metodais Lietuvoje. Šio krypties moksliniai tyrimai tęsiami ir vykdomi jo kolegų ir mokinių. Buvo aktyvus Lietuvos alpinistas. 1958 metų Pabaltijo alpinijados Kaukaze dalyvis. Alpinistiniai įkopimai: 1958 Elbrusas, Lokomotyvas, Gumači Kaukazas. 1960 Čkalovo - Fizkultutininko v. traversas, Surch Kuchas Pamyras. 1962 Filtras, Kirpičius, Volnaja Ispanija, Kaukazas. 1963 MNR traversas, Nakra Tau, 1965 "6148" Pamyras. 1966 Džailyk Baši, Kaukazas. 1967 Ščerbakovo v. Pamyras.