Juozas Simonaitis

Simonaitis Juozas gimė 1921 m. kovo 7 d. Stebeikėlių k., Pumpėnų vls., Panevėžio aps., ūkininkų šeimoje. 1933 m. baigė Rinkūnų pradžios mokyklą. 1939 m. įstojo į Panevėžio pirmąją amatų mokyklą, metalininkų skyrių, kurį baigė 1942 m. Tais pačiais metais įstojo į Vilniaus aukštesniąją technikos mokyklą, statybos skyrių ( 1947 m. suteiktas Vilniaus politechnikumo vardas ) kurį baigus buvo paskirtas dirbti techniku Vilniaus universiteto technikos skyriuje. 1946 m. įstojo į Vilniaus universiteto Fizikos ir matematikos fakultetą. Baigęs pirmą kursą, persikėlė į Kauno politechnikos institutą, Hidrotechnikos fakultetą, kurį baigė 1951 m. 1952 – 1957 m., pagal paskyrimą dirbo Kuibyševo HE statyboje vyresniuoju darbų vykdytoju. 1957 m. grįžęs į Lietuvą nuo gruodžio 2 d. iki 1984 m. gegužės 16 d. dirbo VGEEV hidrotechnikos ir elektrinių eksploatavimo ir remonto tarnybose. Teko rūpintis hidroelektrinių priežiūra, eksploatacija ir remontu. Tekdavo tirti gedimus ir avarijas įvykusias hidroelektrinėse. Viena iš tokių avarijų įvykusi 1958 metų vasario 16 dieną BaItosios Ančios hidroelektrinėje, kuomet jam kartu su kolegomis apžiūrint elektrinę, būnant mašinų salėje, staiga dingo šviesa ir pasigirdo pašaliniai garsai – vandens čiurkšlė tryško per gumines tarpines į lubas mašinų salėje. Tai buvo hidraulinio smūgio, susidariusio žemėms užvertus nuvedamąjį kanalą, padariniai. Per keletą sekundžių teko išbėgti iš mašinų salės ir laiptais pakilti ant užtvankos. Pasirodo, dalis aukštutinio užtvankos šlaito nušliaužė į tvenkinį , užtvankos griuvimo priežastis buvo statybos metu suplonintas ekrano priemolio sluoksnis ir nekokybiškai atliktas prizminis drenažas. Užtvanka buvo rekonstruota ir atstatyta 1961 metais, laikantis visų reikalavimų.

1958 metais balandžio 12 dieną, intensyviai tirpstant sniegui Eiiškių hidroelektrinės vandens pralaidos nespėjo praleisti pritekančio vandens ir jo lygis pakilo iki avarinio lygio, iškilo pavojus užtvankos pastovumui. Teko organizuoti užtvankos sutvirtinimo darus, čia be vietinio personalo buvo pakviesti kareiviai, buvo prikirsta ir panaudota daug eglių, 2000 smėlio maišų ir kt. ir per keletą dienų pavojus užtvankos sugriuvimui buvo pašalintas.

Juozas Simonaitis dirbdamas VGEEV įdėjo nemažą indėlį užtikrindamas įmonių pastatų ir hidrotechninių įtvarų gerą stovį. Atskirais techniniais klausimais yra pateikęs eilę racionalizacijos pasiūlymų. Už gerą darbą ne kartą buvo apdovanotas padėkos raštais ir piniginėmis premijomis.

Žmona – Janina Simonaitienė (1927 – 1992), dukra – Rūta Simonaitytė (1953 – 2015. 12. 05 ), sūnus – Vytautas Simonaitis (1957.04.04 – 2015.01.23)

Mirė 2014 m. gruodžio 2 d. Palaidotas Vilniuje Rokantiškių kapinėse.

Parengė Zenonas Ružinskas