Taisomas Antanas Žilėnas







ANTANAS ŽILĖNAS (apie save)
Gimiau 1942 m. šaltos žiemos vasario 7 d. Utenos rajono Tauragnų vlsč. Ignotiškio kaime, tarnautojų šeimoje. Tėvelis Antanas Žilėnas, s. Anupro, Pasienio policininkas, partizanas, iki 1956m. politinis kalinys Vorkutoje. Mama Ryliškytė Adėlė, d. Juozo kilusi iš Labanoro girios Paluknio kaimo. Mano vyresnieji broliai Mintautas ir Eugenijus gimė Paluknyje (šalia Labanoro), kur tėvelis dirbo pasienio policijoje parubežyje su Lenkija. 	Mano protėviai Žilėnai kilę iš Vaišniūnų kaimo netoli Ignalinos.

Tėvelio Antano Žilėno gimtinė Pabaltėje, antJaskučio ežero kranto. Vėliau, mano senelių, visa Anupro ir Teklės Žilėnų šeima apie 1920 m. atsikėlė į Ginučių kaimą (15 km. į vakarus nuo Ignalinos ). Mamos gimtasis Paluknys Labanoro girioje, ant Luknelio kranto ir šalia kelio Labanoras – Švenčionėliai. Paluknio kaimas prasidėjo, kai įkūrus Švenčionių apygardos miškininkų administraciją, miškų žvalgas Antanas Ryliškis, mano prosenelis, miško masyve gavo nedidelį žemės sklypelį. 

Lankiau Kačiūnų pradinę mokyklą, vėliau mokiausi Kuktiškių septynmetėje. Artimiausia vidurinė mokykla už septynių kilometrų buvo Tauragnuose. Tauragnų vidurinėje mokykloje dirbo kvalifikuoti, savo profesiją mylintys mokytojai. Baigę Tauragnų vidurinę mokyklą abiturientai, stojantys į aukštąsias mokyklas, visi įstodavo ir sekmingai baigdavostudijas.

Baigęs Tauragnų vidurinę mokyklą, 1962 m. įstojau į Kauno Politechnikos Institutą ir buvusiame Hidrotechnikos fakultete įsigijau kelių ir tiltų statybos inžinieriaus kvalifikaciją. Gavau paskyrimą į Vilniaus Miestų statybos projektavimo institutą. Projektavau privažiavimus prie busimo Valakampių tilto iki Studentų miestelio. Teko dalyvauti  projektuojant Lazdynų mikrorajoną. Atidirbęs trijų metų jaunojo specialisto paskyrimą, dirbau Tiltų statybos valdyboje su žinomu Vilniaus tiltų statybos inžinieriumi Vytautu Jankausku. Teko baigti statyti tiltą į Lazdynus ir statyti Valakampių tiltą.
 
Nuo1970 m. pradėjau dirbti Anykščių SKMK Vilniaus aikštelės vyr. darbų vykdytoju.Vilniuje Tverečiaus ir Lentupio gatvių kvartale pastatėme naujos serijos eksperimentinių gyvenamųjų namų kompleksą, kur pirmą kartą Lietuvoje gyvenamųjų namų statyboje buvo taikytas 7,2 m. vietoje 6,3 m. „statybinis žingsnis“. Baigus Tverečiaus gyvenamų pirmos eilės statybą, dirbau Dubingiuose prie Sovietų Sąjungos energetikos Šiaurės-Vakarų sistemos slapto „N“ objekto, kuriame ekstremalių situacijų (karo) metu veiktų sistemos komandinis punktas-slėptuvė. Šioje bazėje prie slėptuvėsbuvo pastatyti keli 2-3 aukštų korpusai poilsiautojams, administracinis korpusas,valgykla, kino teatras, elektrodinė katilinė, siurblinės, valymo įrenginiai, sporto aikštelės, bazės aptarnavimo darbuotojams keturidvejų aukštų gyvenamieji namai

Pasikeitus Anykščių kolonos viršininkui (mirus ilgalaikiam kolonijos viršininkui Teodorui Bitinui), Anykščių ir Vilniaus kolonų viršininkų susitarimu buvau perkeltas į Vilniaus koloną ir pradėjau statyti Vyriausios gamybinės energetikos ir elektrifikacijos valdybos gamybinių tarnybų pastatą (Skaičiavimo centrą) dabartinėje Juozapavičiaus gatvėje. Tai nepatiko naujam Energetikos statybos tresto valdytojui. Už tai, kad buvau pervestas iš Anykščių kolonos į Vilniaus koloną, tresto valdytojas kolonų viršininkus Alvydą Bitiną ir Vytį Šlekį nubaudė, o man griežtai nurodė dirbti tik Dubingių komplekso statyboje. Labai buvo gaila1980 m. palikti energetikus. 
Trumpai prisiglaudžiau Profesinių Sąjungų Tarybos kapitalinės statybos skyriuje. Greitai gavau pasiūlymą ir 1982 m. įsidarbinau pas dujininkus valdybos viršininko pavaduotoju. Nuo1984 buvau paskirtas Specializuotos statybos valdybos – tresto teisėmis vyriausiuoju inžinieriumi.Dirbau ir mokiausi  daug, nes reikėjo perprasti dujų tinklų statybos-montavimo subtilybes, domėjausi naujovėmis. Buvau Dujofikacijos komiteto mokslinės-techninės tarybos nariu.Daug pastangų dėjau, kad paskirstomiesiems dujotiekio tinklams būtų pritaikyti plastmasiniai vamzdžiai. Po intensyvaus paruošiamojo darbo, I986 m. nutiesėme Lietuvoje pirmą plastmasinį vidutinio slėgio dujotikį Šalčininkų rajone nuo Turgelių iki Šalčininkėlių. Plastmasinis dujotiekis buvo naujovė – techninis progresas, kuris sudarė sąlygas intensyvinti dujų tinklų statybą Lietuvoje. Dabar Lietuvoje eksplotuojams arti tūkstančio kilometrų plasmasinių dujotiekių.
Dujofikacijos sistemoje dirbau iki 1993 metų.

Mano vyresnieji broliai kukliai prisidėjo prie Lietuvos energetinio ūkio išvystymo. Brolis Eugenijus KPI baigė Hidrotechninės statybos paskutinę laidą. 1965 m. apgynė diplomą tema – Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė. Dirbo Anykščių mechanizuotoje kolonijoje. Brolis Mintautas po tarnybos sovietų kariuomenėjenuo 1957 m. iki 1976 m. dirbo „Lenelektrosetstroj” Rygos 9-je kolonijoje centrafūguotų atramų ir negabaritinių krovinių pervežimų tralo vairuotoju ir daugiausiai automomilinio krano vairuotoju (kranininku). Gamybinius pėdsakus paliko visose pabaltijo valstybėse. Buvo apdovanotas Estijos, Latvijos ir Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo garbės raštais.
Nuo pirmųjų Lietuvos antrosios Respublikos dienų dirbau tik ką susikūrusios „Geležinio vilko“ brigados štabe tarnybos viršininku.
Brigadoje „Geležinis vilkas“ dirbau iki „suėjo amžiaus cenzas“.
Iki senjorystės dirbau Viešųjų pirkimų tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Būdamas senjoru Generalinėje miškų urėdijoje prie Aplinkos ministerijos (puse etato) konsultavau viešųjų pirkimų ir statybų klausimais. Dalyvauju trijų klubų veikloje. Didžiuojuosiu esąs Energetikų senjorų irPasieniečuų klubo narys.

Žmona Eleonora biologijos mokytoja.  Dirbo Vilniaus miesto 22-oje (Mikalojaus Daukšos gimnazijoje) vidurinėje mokykloje.  Parengė ir išleido vyresnėms klasėms kelis bendrosios biologijos vadovėlius.  
Sūnus Mindaugasiki 2020 m. pabaigos dirbo Krašto apsaugos sistemoje. Turėdamas pulkininko-leitenanto laipsnį, išėjo į pensiją. Yra KAS rezerve

2014 m. išleidau prisiminimų knygą „Praeitieslabirintais” apie mano gimtąjį Ignotiškį šalia Tauragnų,apie tėvų gimtines ir gimines. Toliau sekė: 2015 m. knyga„Kelias“ - apie mūsų krašte Kirdeikiuose dirbusį šviesuolį, lietuvybės puoselėtoją, Lietuvos valstybės kūrėją, jos stiprintoją – kunigą Juozą Breivą;2018 m. išleidau dviejų dalių knygą„Parubežys ir parubežiniai“;2019 m. išleistoje Lietuvos valsčių serijos monografijoje „Saldutiškis“ kaip bendraautorius aprašiau  apie šio krašto Ginučių kaimo istoriją;2022 m. išleidau knygos„Parubežys ir parubežiniai“ III dalį. Inicijavau ir rėmiau Pasieniečių klubo ąžuolyno Juozapynėje (šalia Medininkų) 2013 m. pasodinimą. Ąžuolų giraitę  prižiūrime Pasieniečių klubo nariai.

Su bendraminčiais, pasienio policininkų palikuonimis (vaikais), inicijavome paminklo Atmintis sukūrimą ir pastatymą šalia buvusio parubežio su Lenkija Linkmenyse (Ignalinos rajone – Ignalinos, Švenčionių ir Utenos rajonų sankirtoje).  Paminklas Atmintis buvo atidengtas ir pašventintas 2018 m. vasario 16 d. ir ateities kartoms liko Lietuvos istorinės atminties ženklas. Prie paminklo nevyta gėlės, jį gausiai lanko jaunimas. Jau tapo tradicija, kad kasmet čia prie paminklo Atmintis susirenkame Pasienio policininkų, saugojusių parubežį su Lenkija 1924 – 1939 (1940) metais, vaikai, vaikaičiai, provaikaičiai

Turiu sumanymų ir pradėtų darbų. Žiemą esu sėslus, kartais išvykstu kur šilčiau, daugiausiai – ieškau ir rašau. Vasarą –automobilis, kuprinė, palapinė ir iki pirmųjų gruodų keliauju.

Antanas Žilėnas