Taisomas Romualdas Algimantas Liutkus

[[Vaizdas:Liutkus_.jpg|250px|left]]  '''Romualdas Algimantas Liutkus''', baigęs studijas Kauno politechnikos instituto mechanikos fakultete ir įgijęs inžinieriaus mechaniko diplomą, nuo 1962 m. rugpjūčio mėn. pradėjo dirbti statomoje Lietuvos elektrinėje ir čia praleido visus 48 savo gamybinės veiklos metus. Pradėjo nuo žemiausios pakopos, pastoviai augo patyrimas ir žinios, kilo gamybinės karjeros laiptais. Prieš išėjimą į pensiją 27 metus vadovavo Lietuvos elektrinės eksploatacijos tarnybai. Už gerus darbo rezultatus gavo ne vieną paskatinimą. Tarp jų - 1968 m. TSRS Energetikos ir elektrifikacijos ministerijos „Garbės raštas“ už 6-to energetinio bloko įvedimą, 1970 m. medalis „Už darbo šaunumą“, 1972 m. LTSR AT  „ Garbės raštas“ už 8-to bloko įvedimą, 1990 m. Energetikos ir elektrifikacijos gamybinio susivienijimo bei Elektrinių ir elektrotechnikos pramonės darbininkų profsąjungos Respublikinio komiteto „Garbės raštas“, 2010 m. Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko Padėkos raštas. Savo gyvenimo ir gamybinės veiklos kelią Romualdas pateikia autobiografijoje:

Gimiau 1940 m. kovo 20 d. Panevėžio apsk. Krekenavos miestelyje Romualdo Liutkaus (1910-1996) ir Kotrynos Liutkienės – (Kerulytės) (1910-2003) šeimoje. Tėvas tuo metu dirbo Krekenavos valsčiaus valdyboje raštininku, Mama- namų šeimininkė. Abu tėvai buvo iš daugiavaikių šeimų. Mūsų šeimos gyvenimas susiklostė taip, kad aš taip ir likau vienintelis vaikas. 1940 m. šeima persikėlė į dabartinio Pakruojo rajono Rozalimo miestelį, kur Tėvas pradėjo dirbti valsčiaus valdybos sekretoriumi. Prasidėjus karui, šeima po kurio laiko persikėlė į Subačiaus miestelį, kuriame Tėvas taip pat dirbo valsčiaus valdyboje.

Pasibaigus karui 1945 m. tėvas įsidarbino Panevėžio plentų valdyboje kelio meistru. Jis buvo atsakingas už kelią Panevėžys – Šeduva. Mūsų šeima persikėlė į Šeduvą. 1946m. pradėjau lankyti Šeduvos pradžios mokyklą, kurią baigęs tęsiau mokslus Šeduvos vidurinėje mokykloje. Mokytis sekėsi gerai. Be abejo, tai dėka geros tvarkos mokykloje ir puikių pedagogų. Labiausiai mėgau tiksliuosius mokslus – matematiką, fiziką, chemiją. Buvau aktyvus mokinys, mėgau sportą – dalyvaudavau krepšinio, futbolo, stalo teniso, šachmatų varžybose, šokau tautinių šokių kolektyve.

1957 m, baigęs vidurinę mokyklą, įstojau į Kauno politechnikos instituto mechanikos fakultetą. Norėjau mokytis mašinų gamybos grupėje, bet priėmimo komisijoje fakulteto dekanas ir šilumininkų Tėvas docentas Nikalojus Milenskis, įdomiai apibūdinęs šiluminę energetiką, pasiūlė man pasirinkti pramonės šiluminės energetikos grupę. Aš sutikau ir nuo to laiko laikau save šilumininku. Mokytis institute buvo labai įdomu ir sekėsi. Atvažiavus į Kauną pasidairyti jaunų inžinierių, Lietuvos elektrinės direktoriui P. Noreikai, visi norintys turėjo galimybę detaliai aptarti darbo sąlygas. Aš buvau vienas iš tų, kurie norėjo ir gavo darbą ir perspektyvą naujoje elektrinėje.

Ir taip, baigęs institutą, nuo 1962 m. rugpjūčio 30 d. pradėjau dirbti naujoje elektrinėje, kurios projektinė galia buvo numatyta 1200 MW. Čia dar vyko statybos ir montavimo darbai ir naujai priimtas personalas buvo siunčiamas pasimokyti į panašius įrenginius turinčias dirbančias elektrines. Man teko susipažinti kaip eksploatuojami katilų įrengimai netoli Charkovo esančioje Zmijevo elektrinėje. Po to iki pirmojo energetinio bloko paleidimo reikėjo pasiruošti ir išlaikyti darbui privalomų taisyklių ir instrukcijų žinojimo egzaminus. Viskas buvo nauja ir labai įdomu. Tam, kad gerai suprasčiau visą technologiją, reikėjo  padirbėti visose darbo vietose. Buvau priimtas katilų cecho mašinisto padėjėju, vėliau išmokau ir dirbau energetinio bloko mašinistu, vyresniuoju mašinistu ir nuo 1964 m. kovo mėn. pradėjau dirbti pirmose inžinieriaus pareigose – energetinio bloko pamainos viršininku. Nuo 1964 m. rugsėjo pradėjau mokytis, o vėliau ir dirbti elektrinės budinčiu inžinieriumi. Labai teisinga darbo pradžia, kuri leido pajusti ir suprasti, kas yra didžioji energetika.

Iki 1965 m. rugsėjo buvo sumontuoti ir įjungti visi keturi 150 MW galios energetiniai blokai. Toliau numatyta statyti 300 MW galios blokus. Prižiūrėti montavimo darbus ir paruošti personalą naujų blokų eksploatacijai buvo įsteigtas naujas cechas – katilų turbinų cechas Nr.2 (KTC2). Įjungus į darbą pirmąjį 300 MW bloką (1967-06-22), buvau paskirtas KTC2 viršininko pavaduotoju. Man tai buvo naujas iššūkis – reikėjo, kad mano darbuotojai kaip galima greičiau perprastų naujus įrengimus, jų eksploatacijos ypatumus, pajustų operacijų atlikimo tempą, nedarytų klaidų.1968-06-30. buvo įjungtas antras 300 MW blokas – elektrinė pasiekė projektinį galingumą. Po kurio laiko buvo nutarta sumontuoti dar du 300 MW blokus. 1969-06-05 mane paskyrė KTC2 viršininku. Tad paskutinių  dviejų blokų montavimas vyko man aktyviai dalyvaujant.

1975-04-01 elektrinės valdymo reorganizacijos metu buvau paskirtas tobulinimo ir kontrolės tarnybos derinimo baro viršininku. Šio baro kolektyvui buvo pavesti įrengimų ekonomiško ir patikimo darbo klausimai. Tam įrengimai buvo bandomi, sudaromos jų darbo režiminės kortelės, kontroliuojama kaip jų laikomasi. Be to, ieškojome įvairių būdų, kaip reikėtų patobulinti įrengimus. Tokių įvairių patobulinimų buvo daug. Tai vykdavo nuolat. 1983-11-20  pradėjau dirbti Eksploatacijos tarnybos viršininku. Šiose pareigose dirbau iki savo gamybinės veiklos pabaigos 2010 m.gegužės mėn. Paskutinis veiklos etapas buvo sudėtingas ir sunkus. Buvo diegiama daug naujovių. Stambiausios iš jų :  pradėtas naudoti naujas kuras- vežama iš Venesuelos orimulsija, sumontuoti ir įvesti į darbą trijų tipų dūmų valymo įrenginiai, visuose 300 MW blokuose sumontuota ir  suderinta  naujausia valdymo sistema.

Lietuvos elektrinės vadovai skyrė daug dėmesio ir sudarė geras sąlygas inžinierinių darbuotojų kvalifikacijos kėlimui. Dėka to aš susipažinau kaip dirba daugelis kitų, turinčių analogiškus įrengimus, bet skirtingas energijos pareikalavimo sąlygas, elektrinių, mokiausi kvalifikacijos kėlimo kursuose, dalyvavau daugelyje teminių seminarų įrenginių ekonomiškumo ir patikimumo klausimais. Juos rengdavo įvairūs moksliniai tiriamieji institutai, gamyklos bei projektinės organizacijos. Be to, teko susipažinti kaip dirba Lenkijos, Vengrijos, Austrijos, Danijos, Vokietijos šiluminės elektrinės ir 1mėn. mokytis Švedijos energetinės sistemos “Vattenfall” organizuotuose kursuose, kuriuose buvo nagrinėjami energetinės sistemos ir elektrinių darbo, rezervo ir įrenginių konservavimo principai.

1962 m. vedžiau Anicetą  Sirutavičiūtę (1940). Aniceta, baigusi Kauno prekybos technikumą, dirbo Šeduvos universalinėje parduotuvėje. Iškart atvykom į Elektrėnus. Čia žmona pradėjo dirbti VRE darbininkų aprūpinimo skyriuje, vėliau perėjo dirbti į Lietuvos elektrinę. Užauginome du sūnus. Vyresnysis Vygantas (1963) baigė KPI mechanikos fakultetą, jaunesnysis Romualdas (1973) baigė Kauno VDU informatikos fakultetą. Turime ir džiaugiamės dviem anūkėmis, jau baigusiomis aukštuosius mokslus ir dviem  anūkais dar besimokančiais vidurinėje mokykloje.

Laisvalaikio praleidimui turiu visą eilę pomėgių. Tai sportas, sodas, knygų skaitymas, periodiniai susitikimai su buvusiais bendramoksliais ir bendradarbiais. Pagrindinis iš jų yra sportas. Jaunystėje pats aktyviai dalyvaudavau įvairiose varžybose. Geriausiai sekdavosi krepšinis, stalo tenisas, futbolas, kiek vėliau rankinis, šachmatai. Be to, man patinka daugelis sporto šakų, ypač tos, kuriose dalyvauja lietuviai. Kitas pomėgis tai darbas sode. Juk dažnas lietuvis perima iš Tėvų norą turėti žemės lopinėlį ir jame užauginti vieną ar kitą daržovę, prižiūrėti vaismedžius ir vaiskrūmius.



Romualdas Algimantas Liutkus.  Elektrėnai, 2019.10.15


Nuotraukos:

[[Vaizdas:Liutkus-Adamkus.jpg|550px|thumb|Sveikina Adamkus|left]] [[Vaizdas:Liutkus,Noreika,Gaidys_.jpg|550px|thumb|Pranas Noreika, Jonas Vytautas Gaidys, Romualdas Algimantas Liutkus]]

[[Vaizdas:Bloko_paleidimas_.jpg|550px|thumb|Bloko paleidimo momentas. Viduryje - Liutkus|left]] [[Vaizdas:Liutkai.jpg|550px|thumb|Liutkus su šeima]]