Jonas Gleveckas - Versijų istorija

Vytmiskinis 13:46, 30 balandžio 2023

2023-04-30T13:46:36Z

← Ankstesnė versija		13:46, 30 balandžio 2023 versija
1 eilutė:		1 eilutė:
	[[Vaizdas:~~Gleveckas~~.~~jpg~~\|~~250px~~\|left]] Variantas X tomui		[[Vaizdas:Gleveckas2.JPG\|200px\|left]] Variantas X tomui

	Jonas GLEVECKAS gimė 1945 m. Liepos 29 d. Pakruojo raj. Pašvitinio valsčiaus Voronių km. vidutinio ūkininko Juozo Glevecko ir Veronikos Kriaučiūnaitės-Gleveckienės šeimoje. Vyriausias tarp dviejų brolių ir dvejų jaunesnių sesučių. 1951 m. spalio 2 d. visa šeima ištremta į Krasnojarsko krašto Ilansko raj. Vostočnos km. Ten Jonas baigė penkias klases. 1958 m. visa šeima grįžo į Lietuvą, į savo tėviškę. 1961 m. baigė Voronių septynmetę mokyklą, tais pačiais metais įstojo į Šiaulių politechnikumą. 1965 m. gruodžio mėn. 25 d. sėkmingai baigęs visus mokslus ir apgynęs diplominį darbą, įgijo techniko-elektriko kvalifikaciją. 1966 m. sausio 4 d. buvo pašauktas į sovietinę armiją, buvo paskirtas į Maskvos priešlėktuvinės gynybos radijo relinių ryšių centrą. Baigė tarnybą 1968 m. Tais pačiais metais pradėjo dirbti Zoknių aviacijos bazėje naikintuvų „SU7“ elektros įrangos remonto techniku.		Jonas GLEVECKAS gimė 1945 m. Liepos 29 d. Pakruojo raj. Pašvitinio valsčiaus Voronių km. vidutinio ūkininko Juozo Glevecko ir Veronikos Kriaučiūnaitės-Gleveckienės šeimoje. Vyriausias tarp dviejų brolių ir dvejų jaunesnių sesučių. 1951 m. spalio 2 d. visa šeima ištremta į Krasnojarsko krašto Ilansko raj. Vostočnos km. Ten Jonas baigė penkias klases. 1958 m. visa šeima grįžo į Lietuvą, į savo tėviškę. 1961 m. baigė Voronių septynmetę mokyklą, tais pačiais metais įstojo į Šiaulių politechnikumą. 1965 m. gruodžio mėn. 25 d. sėkmingai baigęs visus mokslus ir apgynęs diplominį darbą, įgijo techniko-elektriko kvalifikaciją. 1966 m. sausio 4 d. buvo pašauktas į sovietinę armiją, buvo paskirtas į Maskvos priešlėktuvinės gynybos radijo relinių ryšių centrą. Baigė tarnybą 1968 m. Tais pačiais metais pradėjo dirbti Zoknių aviacijos bazėje naikintuvų „SU7“ elektros įrangos remonto techniku.
14 eilutė:		14 eilutė:
	Parengė Vytautas Miškinis		Parengė Vytautas Miškinis

	'''Jonas Gleveckas''' gimė 1945 m. Liepos 29 d. Pakruojo raj. Pašvitinio valsčiaus Voronių km. vidutinio ūkininko Juozo Glevecko ir Veronikos Kriaučiūnaitės-Gleveckienės šeimoje. Vyriausias tarp dviejų brolių ir dvėjų jaunesnių sesučių. 1948m. pasiturinčiai ir gražiai gyvuojančio ūkio nauji pastatai, padargai, kalvė, arkliai buvo prievarta integruoti į kolūkį. O 1951 m. Spalio 2 d. Visa Šeima ištremta į Krasnojarsko krašto Ilansko raj. Vostočnos km. Labai sunki buvo ta pirma žiema. Kad išgyventu teko rinkti išmestas maisto atliekas, kas tik įmanoma buvo iškeista į bet kokį maistą. Padėjo išgyventi viduržiemį gautas leidimas siuntinių atsiuntimui. Ir dabar prisimena koks nuostabiai skanus atsiustos juodos duonos kvapas ir kokie baisiai neskanūs buvo tie atsiusti žuvų taukai, kuriuos per prievartą reikėjo gerti. Vostočnos ir gretimos Oktiabrsko gyvenvietės mokyklose baigė penkias klases. 1958 m. visa šeima grįžo į Lietuvą, į savo tėviškę, nors valdžia tam prieštaravo. 1961 m. baigė Voronių septynmetę mokyklą. Kadangi nepriėmė dokumentų į radijo ryšių specialybę Kaune dėl sažiningai parašytos autobiografijos ir gal but dėdės JAV, tais pačiais metais, biografijoje kai ką nutylėjęs, įstojo į Šiaulių politechnikumą. Be mokslų laisvalaikį užpildė sportas: dviračiai, slidinėjimas, šaudymas, kultūrizmas; pramoginiai-sportiniai šokiai, radijo mėgėjų klubo užsiėmimai, darbas politechnikumo elektros mašinų laboratorijoje, praktika politechnikumo mokomosiose-gamybinėse dirbtuvėse. 1965 m. gruodžio mėn. 25 d. sėkmingai baigęs visus mokslus ir apgynęs diplominį darbą, įgijo techniko-elektriko kvalifikaciją. 1966 m. sausio 4 d. buvo pašauktas į sovietinę armiją. Pateko į daugiakanalių tiesioginio matomumo ir troposferinių radijo relinių ryšių stočių aptarnavimo mokymų centrą. Įsisavinęs šių stočių įprastą radiotechniką, kuri panaši į mechanizuotą santechniką, buvo paskirtas į Maskvos priešlėktuvinės gynybos šiaurės sektoriaus radijo relinių ryšių centrą, kaip vieną iš ryšių sistemų tarp įvairių kariuomenės rūšių ir štabų. Baigė tarnybą ryšių budinčiuoju techniku 1968 m.		[[Vaizdas:Gleveckas.jpg\|200px\|left]]'''Jonas Gleveckas''' gimė 1945 m. Liepos 29 d. Pakruojo raj. Pašvitinio valsčiaus Voronių km. vidutinio ūkininko Juozo Glevecko ir Veronikos Kriaučiūnaitės-Gleveckienės šeimoje. Vyriausias tarp dviejų brolių ir dvėjų jaunesnių sesučių. 1948m. pasiturinčiai ir gražiai gyvuojančio ūkio nauji pastatai, padargai, kalvė, arkliai buvo prievarta integruoti į kolūkį. O 1951 m. Spalio 2 d. Visa Šeima ištremta į Krasnojarsko krašto Ilansko raj. Vostočnos km. Labai sunki buvo ta pirma žiema. Kad išgyventu teko rinkti išmestas maisto atliekas, kas tik įmanoma buvo iškeista į bet kokį maistą. Padėjo išgyventi viduržiemį gautas leidimas siuntinių atsiuntimui. Ir dabar prisimena koks nuostabiai skanus atsiustos juodos duonos kvapas ir kokie baisiai neskanūs buvo tie atsiusti žuvų taukai, kuriuos per prievartą reikėjo gerti. Vostočnos ir gretimos Oktiabrsko gyvenvietės mokyklose baigė penkias klases. 1958 m. visa šeima grįžo į Lietuvą, į savo tėviškę, nors valdžia tam prieštaravo. 1961 m. baigė Voronių septynmetę mokyklą. Kadangi nepriėmė dokumentų į radijo ryšių specialybę Kaune dėl sažiningai parašytos autobiografijos ir gal but dėdės JAV, tais pačiais metais, biografijoje kai ką nutylėjęs, įstojo į Šiaulių politechnikumą. Be mokslų laisvalaikį užpildė sportas: dviračiai, slidinėjimas, šaudymas, kultūrizmas; pramoginiai-sportiniai šokiai, radijo mėgėjų klubo užsiėmimai, darbas politechnikumo elektros mašinų laboratorijoje, praktika politechnikumo mokomosiose-gamybinėse dirbtuvėse. 1965 m. gruodžio mėn. 25 d. sėkmingai baigęs visus mokslus ir apgynęs diplominį darbą, įgijo techniko-elektriko kvalifikaciją. 1966 m. sausio 4 d. buvo pašauktas į sovietinę armiją. Pateko į daugiakanalių tiesioginio matomumo ir troposferinių radijo relinių ryšių stočių aptarnavimo mokymų centrą. Įsisavinęs šių stočių įprastą radiotechniką, kuri panaši į mechanizuotą santechniką, buvo paskirtas į Maskvos priešlėktuvinės gynybos šiaurės sektoriaus radijo relinių ryšių centrą, kaip vieną iš ryšių sistemų tarp įvairių kariuomenės rūšių ir štabų. Baigė tarnybą ryšių budinčiuoju techniku 1968 m.

	Tais pačiais metais pradėjo dirbti Zoknių aviacijos bazėje naikintuvų „SU7“ elektros įrangos remonto techniku. Dėl perspektyvoje numatomų gana ilgalaikių gamybinių komandiruočių, nesiderinančiu su asmeniniais planais, atsisveikina su šia darboviete ir po savaitės 1969.06.26. buvo priimtas į Šiaulių Elektros tinklų relinės apsaugos ir automatikos tarnybos 330 kV pastotės grupę. Po kvalifikacinės atestacijos, darbų saugos egzaminų ir kitų instruktavimų, pradėjo dirbti inžinieriaus pareigose. Nuo 1969 m. rudens pradėjo studijuoti Kauno politechnikos instituto Šiaulių vakariniame fakultete, kurį baigė 1975 m. , įgydamas inžinieriaus-elektriko kvalifikaciją. 330 kV pastotėje nuolat vyko įrenginių keitimo galingesniais rekonstrukcijos, keliančios aukštesnius reikalavimus darbuotojų kvalifikacijai. Dirbo meistru, vyr. meistru, tarnybos viršininko pavaduotoju. Beveik kas metai buvo siunčiamas į kvalifikacijos kėlimo kursus darbų saugos, darbų organizavimo, ekonomikos, naujais principais veikiančių įrenginių taikymo elektros tinkluose klausimais Vilniuje, Rygoje, Taline, Peterburge. Už nepriekaištingą darbą ne kartą premijuotas, apdovanotas garbės raštais, tris kartus suteiktas geriausio Lietuvos energetikos meistro vardas, apdovanotas vertinga dovana ir premijomis už ekonomiškai labai efektyvius racionalizacinius pasiūlymus. Be planinių eksploatacinių darbų organizavimo vyko darbas su projektuotojais derinant rekonstrukcijų ir naujų įrenginių diegimo projektus, vykdė montuotojų ir derintojų darbų techninę priežiūrą. 1995 m. liepos 29 d. vietoje sugedusio 330 kV orinio jungtuvo buvo įjungtas ABB firmos pirmas Lietuvoje dujinis jungtuvas HPL-362, kartu su projektuotojais jo valdymui pritaikant rekonstruotą orinio jungtuvo schemą. Kartu su Sigitu Tamošiunu ir Giedriu Mikalausku dalyvavo ABB mikroprocesorinių relinių apsaugų(REL), jungtuvų valdymo(REB) įrenginių montavimo, derinimo, konfiguravimo, eksploatavimo mokymuose Švedijoje. 1996 m. pradėta Šiaulių 330 kV past. rekonstrukcija visus įrenginius pakeičiant ABB firmos įrenginiais: peržiūrėjo ir derino projektus su projektuotojais, vykdė montavimo ir derinimo darbų techninę priežiūrą, derino ir kontroliavo darbų vykdymo grafikus, planavo paraiškas naujų įrenginių bandomajam įjungimui. Buvo atestuotas statybos specialiųjų darbų vadovas ir statybos specialiųjų darbų techninės priežiūros vadovas.		Tais pačiais metais pradėjo dirbti Zoknių aviacijos bazėje naikintuvų „SU7“ elektros įrangos remonto techniku. Dėl perspektyvoje numatomų gana ilgalaikių gamybinių komandiruočių, nesiderinančiu su asmeniniais planais, atsisveikina su šia darboviete ir po savaitės 1969.06.26. buvo priimtas į Šiaulių Elektros tinklų relinės apsaugos ir automatikos tarnybos 330 kV pastotės grupę. Po kvalifikacinės atestacijos, darbų saugos egzaminų ir kitų instruktavimų, pradėjo dirbti inžinieriaus pareigose. Nuo 1969 m. rudens pradėjo studijuoti Kauno politechnikos instituto Šiaulių vakariniame fakultete, kurį baigė 1975 m. , įgydamas inžinieriaus-elektriko kvalifikaciją. 330 kV pastotėje nuolat vyko įrenginių keitimo galingesniais rekonstrukcijos, keliančios aukštesnius reikalavimus darbuotojų kvalifikacijai. Dirbo meistru, vyr. meistru, tarnybos viršininko pavaduotoju. Beveik kas metai buvo siunčiamas į kvalifikacijos kėlimo kursus darbų saugos, darbų organizavimo, ekonomikos, naujais principais veikiančių įrenginių taikymo elektros tinkluose klausimais Vilniuje, Rygoje, Taline, Peterburge. Už nepriekaištingą darbą ne kartą premijuotas, apdovanotas garbės raštais, tris kartus suteiktas geriausio Lietuvos energetikos meistro vardas, apdovanotas vertinga dovana ir premijomis už ekonomiškai labai efektyvius racionalizacinius pasiūlymus. Be planinių eksploatacinių darbų organizavimo vyko darbas su projektuotojais derinant rekonstrukcijų ir naujų įrenginių diegimo projektus, vykdė montuotojų ir derintojų darbų techninę priežiūrą. 1995 m. liepos 29 d. vietoje sugedusio 330 kV orinio jungtuvo buvo įjungtas ABB firmos pirmas Lietuvoje dujinis jungtuvas HPL-362, kartu su projektuotojais jo valdymui pritaikant rekonstruotą orinio jungtuvo schemą. Kartu su Sigitu Tamošiunu ir Giedriu Mikalausku dalyvavo ABB mikroprocesorinių relinių apsaugų(REL), jungtuvų valdymo(REB) įrenginių montavimo, derinimo, konfiguravimo, eksploatavimo mokymuose Švedijoje. 1996 m. pradėta Šiaulių 330 kV past. rekonstrukcija visus įrenginius pakeičiant ABB firmos įrenginiais: peržiūrėjo ir derino projektus su projektuotojais, vykdė montavimo ir derinimo darbų techninę priežiūrą, derino ir kontroliavo darbų vykdymo grafikus, planavo paraiškas naujų įrenginių bandomajam įjungimui. Buvo atestuotas statybos specialiųjų darbų vadovas ir statybos specialiųjų darbų techninės priežiūros vadovas.

Vytmiskinis 07:50, 26 kovo 2023

2023-03-26T07:50:56Z

← Ankstesnė versija		07:50, 26 kovo 2023 versija
1 eilutė:		1 eilutė:
	[[Vaizdas:Gleveckas.jpg\|250px\|left]] ~~Varijantas~~ X tomui		[[Vaizdas:Gleveckas.jpg\|250px\|left]] Variantas X tomui

	Jonas GLEVECKAS gimė 1945 m. Liepos 29 d. Pakruojo raj. Pašvitinio valsčiaus Voronių km. vidutinio ūkininko Juozo Glevecko ir Veronikos Kriaučiūnaitės-Gleveckienės šeimoje. Vyriausias tarp dviejų brolių ir dvejų jaunesnių sesučių. 1951 m. spalio 2 d. visa šeima ištremta į Krasnojarsko krašto Ilansko raj. Vostočnos km. Ten Jonas baigė penkias klases. 1958 m. visa šeima grįžo į Lietuvą, į savo tėviškę. 1961 m. baigė Voronių septynmetę mokyklą, tais pačiais metais įstojo į Šiaulių politechnikumą. 1965 m. gruodžio mėn. 25 d. sėkmingai baigęs visus mokslus ir apgynęs diplominį darbą, įgijo techniko-elektriko kvalifikaciją. 1966 m. sausio 4 d. buvo pašauktas į sovietinę armiją, buvo paskirtas į Maskvos priešlėktuvinės gynybos radijo relinių ryšių centrą. Baigė tarnybą 1968 m. Tais pačiais metais pradėjo dirbti Zoknių aviacijos bazėje naikintuvų „SU7“ elektros įrangos remonto techniku.		Jonas GLEVECKAS gimė 1945 m. Liepos 29 d. Pakruojo raj. Pašvitinio valsčiaus Voronių km. vidutinio ūkininko Juozo Glevecko ir Veronikos Kriaučiūnaitės-Gleveckienės šeimoje. Vyriausias tarp dviejų brolių ir dvejų jaunesnių sesučių. 1951 m. spalio 2 d. visa šeima ištremta į Krasnojarsko krašto Ilansko raj. Vostočnos km. Ten Jonas baigė penkias klases. 1958 m. visa šeima grįžo į Lietuvą, į savo tėviškę. 1961 m. baigė Voronių septynmetę mokyklą, tais pačiais metais įstojo į Šiaulių politechnikumą. 1965 m. gruodžio mėn. 25 d. sėkmingai baigęs visus mokslus ir apgynęs diplominį darbą, įgijo techniko-elektriko kvalifikaciją. 1966 m. sausio 4 d. buvo pašauktas į sovietinę armiją, buvo paskirtas į Maskvos priešlėktuvinės gynybos radijo relinių ryšių centrą. Baigė tarnybą 1968 m. Tais pačiais metais pradėjo dirbti Zoknių aviacijos bazėje naikintuvų „SU7“ elektros įrangos remonto techniku.

	1969-06-26 buvo priimtas į Šiaulių elektros tinklų (ŠET) Relinės apsaugos ir automatikos tarnybos 330 kV pastotės grupę, inžinieriaus pareigas. Nuo 1969 m. rudens pradėjo studijuoti Kauno politechnikos instituto Šiaulių vakariniame fakultete, kurį baigė 1975 m. , įgydamas inžinieriaus-elektriko kvalifikaciją. 330 kV pastotėje nuolat vyko įrenginių keitimo galingesniais rekonstrukcijos, keliančios aukštesnius reikalavimus darbuotojų kvalifikacijai. Dirbo meistru, vyresniuoju meistru, tarnybos viršininko pavaduotoju. Beveik kas metai buvo siunčiamas į kvalifikacijos kėlimo kursus Vilniuje, Rygoje, Taline, Peterburge. Už nepriekaištingą darbą ne kartą premijuotas, apdovanotas garbės raštais, tris kartus suteiktas geriausio Lietuvos energetikos meistro vardas, apdovanotas vertinga dovana ir premijomis už efektyvius racionalizacinius pasiūlymus. 1995 m. liepos 29 d. vietoje sugedusio 330 kV orinio jungtuvo buvo įjungtas ABB firmos pirmas Lietuvoje dujinis jungtuvas HPL-362, kartu su projektuotojais jo valdymui pritaikant rekonstruotą orinio jungtuvo schemą. Dalyvavo ABB mikroprocesorinių relinių apsaugų(REL), jungtuvų valdymo(REB) įrenginių montavimo, derinimo, konfigūravimo, eksploatavimo mokymuose Švedijoje. 1996 m. pradėta Šiaulių 330 kV pastotės rekonstrukcija visus įrenginius pakeičiant ABB firmos įrenginiais: peržiūrėjo ir derino projektus su projektuotojais, vykdė montavimo ir derinimo darbų techninę priežiūrą. Buvo atestuotas statybos specialiųjų darbų vadovas ir statybos specialiųjų darbų techninės priežiūros vadovas.		1969-06-26 buvo priimtas į Šiaulių elektros tinklų (ŠET) Relinės apsaugos ir automatikos tarnybos (RAAT) 330/110 kV pastotės grupę, inžinieriaus pareigas. Nuo 1969 m. rudens pradėjo studijuoti Kauno politechnikos instituto Šiaulių vakariniame fakultete, kurį baigė 1975 m. , įgydamas inžinieriaus-elektriko kvalifikaciją. 330 kV pastotėje nuolat vyko įrenginių keitimo galingesniais rekonstrukcijos, keliančios aukštesnius reikalavimus darbuotojų kvalifikacijai. Dirbo meistru, vyresniuoju meistru, tarnybos viršininko pavaduotoju. Beveik kas metai buvo siunčiamas į kvalifikacijos kėlimo kursus Vilniuje, Rygoje, Taline, Peterburge. Už nepriekaištingą darbą ne kartą premijuotas, apdovanotas garbės raštais, tris kartus suteiktas geriausio Lietuvos energetikos meistro vardas, apdovanotas vertinga dovana ir premijomis už efektyvius racionalizacinius pasiūlymus. 1995 m. liepos 29 d. vietoje sugedusio 330 kV orinio jungtuvo buvo įjungtas ABB firmos pirmas Lietuvoje dujinis jungtuvas HPL-362, kartu su projektuotojais jo valdymui pritaikant rekonstruotą orinio jungtuvo schemą. Dalyvavo ABB mikroprocesorinių relinių apsaugų(REL), jungtuvų valdymo(REB) įrenginių montavimo, derinimo, konfigūravimo, eksploatavimo mokymuose Švedijoje. 1996 m. pradėta Šiaulių 330/110 kV pastotės rekonstrukcija visus įrenginius pakeičiant ABB firmos įrenginiais: peržiūrėjo ir derino projektus su projektuotojais, vykdė montavimo ir derinimo darbų techninę priežiūrą. Buvo atestuotas statybos specialiųjų darbų vadovas ir statybos specialiųjų darbų techninės priežiūros vadovas.

	2000 m. vyko Lietuvos energijos reorganizacija ~~elektros~~ tinklams paliekant skirstomąjį tinklą ir įsteigiant 330 kV ir 110 kV Perdavimo tinklo skyrius, perdalinant darbuotojus ir turtą pagal vykdomas funkcijas ir darbų pobūdį. Buvo paskirtas Perdavimo tinklo Šiaulių skyriaus RAAT viršininku. Įsteigus Eksploatacijos tarnybą - jos viršininku, atsiradus vakancijai patvirtintas skyriaus viršininko pavaduotoju. Tai buvo labai darbingas ir kūrybingas periodas ne tik organizuojant eksploatacinius darbus, bet ir vykdant pastočių rekonstrukcijas, prijungiant jas prie kompiuterinio nuotolinio valdymo sistemos. Nuo 2010 m. vykdant eilinę reorganizaciją užbaigė darbinius santykius su Lietuvos energija ir tapo pensininku.		2000 m. vyko Lietuvos energijos reorganizacija Elektros tinklams paliekant skirstomąjį tinklą ir įsteigiant 330 kV ir 110 kV Perdavimo tinklo skyrius, perdalinant darbuotojus ir turtą pagal vykdomas funkcijas ir darbų pobūdį. Buvo paskirtas Perdavimo tinklo Šiaulių skyriaus RAAT viršininku. Įsteigus Eksploatacijos tarnybą - jos viršininku, atsiradus vakancijai patvirtintas skyriaus viršininko pavaduotoju. Tai buvo labai darbingas ir kūrybingas periodas ne tik organizuojant eksploatacinius darbus, bet ir vykdant pastočių rekonstrukcijas, prijungiant jas prie kompiuterinio nuotolinio valdymo sistemos. Nuo 2010 m. vykdant eilinę reorganizaciją užbaigė darbinius santykius su Lietuvos energija ir tapo pensininku.

	Nuo 1988 m. aktyvus Sąjūdžio renginių dalyvis, tremtinių sąjungos narys. 1992 m. ir 1993 m. vyko į Sibirą dėl ten mirusių perlaidojimo. Giminės sutarimu buvo perlaidota močiutė Elena Kriaučiunienė į šeimos kapą ant Pelaniškių kalno.		Nuo 1988 m. aktyvus Sąjūdžio renginių dalyvis, tremtinių sąjungos narys. 1992 m. ir 1993 m. vyko į Sibirą dėl ten mirusių perlaidojimo. Giminės sutarimu buvo perlaidota močiutė Elena Kriaučiunienė į šeimos kapą ant Pelaniškių kalno.
	Organizavo ŠET įmonės istorijos trijų tomų papildymą ir suskaitmeninimą; po to ji buvo perduota Rietavo muziejui. Taip pat išlikusių kino juostų suskaitmeninimą Šiaulių kino mėgėjų draugijoje. Aktyviai bendradarbiavo ir yra bendraautorius išleidžiant monografiją „Pašvitinys“ (1538psl.). Surinko istorines žinias ir prisiminimus apie gimtuosius Voronius. Surinko duomenis ~~geneologijai~~ tėvo linija nuo dabar iki 1690 m. Nuo 2012 m. ~~Šiaulių elektros tinklų~~ senjorų klubo vadovas, Lietuvos energetikos senjorų klubo dalyvis.		Organizavo ŠET įmonės istorijos trijų tomų papildymą ir suskaitmeninimą; po to ji buvo perduota Rietavo muziejui. Taip pat išlikusių kino juostų suskaitmeninimą Šiaulių kino mėgėjų draugijoje. Aktyviai bendradarbiavo ir yra bendraautorius išleidžiant monografiją „Pašvitinys“ (1538psl.). Surinko istorines žinias ir prisiminimus apie gimtuosius Voronius. Surinko duomenis genealogijai tėvo linija nuo dabar iki 1690 m. Nuo 2012 m. ŠET senjorų klubo vadovas, Lietuvos energetikos senjorų klubo dalyvis.

	Vedęs, su žmona Aldona Bagdonaite užaugino dvi dukras. Abi baigė universitetus ir tapo: diplomatė ir menotyrininkė. Sparčiai auga dar moksleiviai anūkas ir anūkė. Laisvalaikiu - artimos ir tolimos kelionės su šeima, fotografija, sodas, pameistravimas, pamąstymai apie žemiškojo pasaulio ir visatos sandaros filosofines ir fizikines teorijas, žvaigždėto dangaus pažinimo tobulinimas.		Vedęs, su žmona Aldona Bagdonaite užaugino dvi dukras. Abi baigė universitetus ir tapo: diplomatė ir menotyrininkė. Sparčiai auga dar moksleiviai anūkas ir anūkė. Laisvalaikiu - artimos ir tolimos kelionės su šeima, fotografija, sodas, pameistravimas, pamąstymai apie žemiškojo pasaulio ir visatos sandaros filosofines ir fizikines teorijas, žvaigždėto dangaus pažinimo tobulinimas.

Vytmiskinis 19:02, 25 kovo 2023

2023-03-25T19:02:56Z

@@ 1 eilutė: / 1 eilutė: @@
-[[Vaizdas:Gleveckas.jpg|250px|left]]'''Jonas Gleveckas''' gimė 1945 m. Liepos 29 d. Pakruojo raj. Pašvitinio valsčiaus Voronių km. vidutinio ūkininko  Juozo Glevecko ir Veronikos Kriaučiūnaitės-Gleveckienės šeimoje. Vyriausias tarp dviejų brolių ir dvėjų jaunesnių sesučių. 1948m. pasiturinčiai ir gražiai gyvuojančio ūkio nauji pastatai, padargai, kalvė, arkliai buvo prievarta integruoti į kolūkį.  O 1951 m. Spalio 2 d. Visa Šeima ištremta į Krasnojarsko krašto Ilansko raj. Vostočnos km.   Labai sunki buvo ta pirma žiema. Kad išgyventu teko rinkti išmestas maisto atliekas, kas tik įmanoma buvo iškeista  į bet  kokį  maistą. Padėjo išgyventi viduržiemį gautas leidimas siuntinių atsiuntimui. Ir dabar prisimena  koks nuostabiai skanus atsiustos  juodos duonos kvapas  ir kokie baisiai neskanūs  buvo tie atsiusti  žuvų taukai, kuriuos per prievartą reikėjo gerti.  Vostočnos ir gretimos Oktiabrsko gyvenvietės  mokyklose baigė penkias klases. 1958 m. visa šeima grįžo į Lietuvą, į savo tėviškę, nors valdžia tam prieštaravo.  1961 m. baigė Voronių septynmetę mokyklą.  Kadangi nepriėmė dokumentų į radijo ryšių specialybę Kaune dėl sažiningai parašytos autobiografijos ir gal but dėdės JAV, tais pačiais metais, biografijoje kai ką nutylėjęs,  įstojo į Šiaulių politechnikumą. Be mokslų laisvalaikį užpildė sportas: dviračiai,  slidinėjimas, šaudymas, kultūrizmas; pramoginiai-sportiniai šokiai, radijo mėgėjų klubo užsiėmimai, darbas  politechnikumo elektros mašinų laboratorijoje,  praktika politechnikumo mokomosiose-gamybinėse dirbtuvėse.  1965 m. gruodžio mėn. 25 d. sėkmingai baigęs visus mokslus ir apgynęs diplominį darbą,  įgijo techniko-elektriko   kvalifikaciją.  1966 m. sausio 4 d. buvo pašauktas į sovietinę armiją. Pateko į daugiakanalių tiesioginio matomumo  ir troposferinių  radijo relinių ryšių stočių aptarnavimo mokymų centrą. Įsisavinęs šių stočių įprastą radiotechniką, kuri  panaši į mechanizuotą santechniką, buvo paskirtas  į Maskvos priešlėktuvinės  gynybos šiaurės  sektoriaus  radijo relinių ryšių centrą, kaip vieną iš ryšių sistemų  tarp įvairių kariuomenės rūšių ir štabų.  Baigė tarnybą  ryšių budinčiuoju techniku  1968 m.
+[[Vaizdas:Gleveckas.jpg|250px|left]]  Varijantas X tomui
 Tais pačiais metais pradėjo dirbti Zoknių aviacijos bazėje naikintuvų „SU7“ elektros įrangos remonto techniku. Dėl perspektyvoje numatomų gana ilgalaikių gamybinių komandiruočių,  nesiderinančiu su asmeniniais planais,  atsisveikina su šia darboviete ir po savaitės  1969.06.26. buvo priimtas į  Šiaulių Elektros tinklų  relinės apsaugos ir automatikos tarnybos 330 kV pastotės grupę. Po kvalifikacinės atestacijos, darbų saugos egzaminų ir kitų instruktavimų, pradėjo  dirbti inžinieriaus pareigose.  Nuo 1969 m.  rudens pradėjo studijuoti Kauno politechnikos instituto Šiaulių vakariniame fakultete, kurį  baigė 1975 m. , įgydamas inžinieriaus-elektriko  kvalifikaciją. 330 kV pastotėje nuolat vyko įrenginių keitimo galingesniais rekonstrukcijos, keliančios aukštesnius reikalavimus darbuotojų kvalifikacijai.     Dirbo  meistru,  vyr. meistru,  tarnybos viršininko pavaduotoju.  Beveik kas metai buvo siunčiamas į  kvalifikacijos kėlimo kursus darbų saugos, darbų organizavimo, ekonomikos, naujais principais veikiančių įrenginių taikymo elektros tinkluose klausimais Vilniuje,  Rygoje, Taline,  Peterburge. Už nepriekaištingą darbą ne kartą premijuotas, apdovanotas garbės raštais, tris kartus suteiktas geriausio Lietuvos energetikos meistro vardas, apdovanotas vertinga dovana ir  premijomis už ekonomiškai labai efektyvius racionalizacinius pasiūlymus.  Be planinių eksploatacinių darbų organizavimo vyko darbas   su  projektuotojais derinant  rekonstrukcijų ir  naujų įrenginių diegimo projektus, vykdė  montuotojų ir derintojų darbų techninę priežiūrą.    1995 m. liepos 29 d. vietoje sugedusio  330 kV orinio jungtuvo buvo įjungtas  ABB firmos pirmas Lietuvoje dujinis jungtuvas HPL-362, kartu su projektuotojais jo valdymui pritaikant rekonstruotą orinio jungtuvo schemą. Kartu su Sigitu Tamošiunu ir Giedriu Mikalausku dalyvavo ABB  mikroprocesorinių relinių apsaugų(REL), jungtuvų valdymo(REB) įrenginių montavimo, derinimo, konfiguravimo, eksploatavimo mokymuose Švedijoje.  1996 m. pradėta    Šiaulių 330 kV past.    rekonstrukcija  visus  įrenginius pakeičiant  ABB firmos įrenginiais: peržiūrėjo ir derino projektus su projektuotojais,  vykdė montavimo ir derinimo darbų techninę priežiūrą, derino ir kontroliavo darbų vykdymo grafikus, planavo paraiškas naujų įrenginių bandomajam įjungimui.  Buvo atestuotas statybos specialiųjų darbų vadovas ir statybos specialiųjų darbų techninės priežiūros vadovas.
@@ 16 eilutė: / 31 eilutė: @@
 Pateikė jonas Gleveckas, redagavo Vilius Šaduikis

Vytmiskinis 18:58, 25 kovo 2023

2023-03-25T18:58:46Z

← Ankstesnė versija		18:58, 25 kovo 2023 versija
14 eilutė:		14 eilutė:
	Vedęs, su žmona Aldona Bagdonaite užaugino dvi dukras. Abi baigė universitetus ir tapo: diplomatė ir menotyrininkė. Sparčiai auga dar moksleiviai anūkas ir anūkė.		Vedęs, su žmona Aldona Bagdonaite užaugino dvi dukras. Abi baigė universitetus ir tapo: diplomatė ir menotyrininkė. Sparčiai auga dar moksleiviai anūkas ir anūkė.
	Laisvalaikiu - artimos ir tolimos kelionės su šeima, fotografija, sodas, pameistravimas, pamastymai apie žemiškojo pasaulio ir visatos sandaros filosofines ir fizikines teorijas, žvaigždėto dangaus pažinimo tobulinimas.		Laisvalaikiu - artimos ir tolimos kelionės su šeima, fotografija, sodas, pameistravimas, pamastymai apie žemiškojo pasaulio ir visatos sandaros filosofines ir fizikines teorijas, žvaigždėto dangaus pažinimo tobulinimas.



	Pateikė jonas Gleveckas, redagavo Vilius Šaduikis		Pateikė jonas Gleveckas, redagavo Vilius Šaduikis
			Varijantas X tomui

	Jonas GLEVECKAS gimė 1945 m. Liepos 29 d. Pakruojo raj. Pašvitinio valsčiaus Voronių km. vidutinio ūkininko Juozo Glevecko ir Veronikos Kriaučiūnaitės-Gleveckienės šeimoje. Vyriausias tarp dviejų brolių ir ~~dvėjų~~ jaunesnių sesučių. 1951 m. spalio 2 d.visa šeima ištremta į Krasnojarsko krašto Ilansko raj. Vostočnos km. ~~Vostočnos ir gretimos Oktiabrsko gyvenvietės mokyklose~~ Jonas baigė penkias klases. 1958 m. visa šeima grįžo į Lietuvą, į savo tėviškę. 1961 m. baigė Voronių septynmetę mokyklą, tais pačiais metais~~, biografijoje kai ką nutylėjęs,~~ įstojo į Šiaulių politechnikumą. 1965 m. gruodžio mėn. 25 d. sėkmingai baigęs visus mokslus ir apgynęs diplominį darbą, įgijo techniko-elektriko kvalifikaciją. 1966 m. sausio 4 d. buvo pašauktas į sovietinę armiją, buvo paskirtas į Maskvos priešlėktuvinės gynybos ~~šiaurės sektoriaus~~ radijo relinių ryšių centrą. Baigė tarnybą ~~ryšių budinčiuoju techniku~~ 1968 m.		Jonas GLEVECKAS gimė 1945 m. Liepos 29 d. Pakruojo raj. Pašvitinio valsčiaus Voronių km. vidutinio ūkininko Juozo Glevecko ir Veronikos Kriaučiūnaitės-Gleveckienės šeimoje. Vyriausias tarp dviejų brolių ir dvejų jaunesnių sesučių. 1951 m. spalio 2 d. visa šeima ištremta į Krasnojarsko krašto Ilansko raj. Vostočnos km. Ten Jonas baigė penkias klases. 1958 m. visa šeima grįžo į Lietuvą, į savo tėviškę. 1961 m. baigė Voronių septynmetę mokyklą, tais pačiais metais įstojo į Šiaulių politechnikumą. 1965 m. gruodžio mėn. 25 d. sėkmingai baigęs visus mokslus ir apgynęs diplominį darbą, įgijo techniko-elektriko kvalifikaciją. 1966 m. sausio 4 d. buvo pašauktas į sovietinę armiją, buvo paskirtas į Maskvos priešlėktuvinės gynybos radijo relinių ryšių centrą. Baigė tarnybą 1968 m. Tais pačiais metais pradėjo dirbti Zoknių aviacijos bazėje naikintuvų „SU7“ elektros įrangos remonto techniku.
	Tais pačiais metais pradėjo dirbti Zoknių aviacijos bazėje naikintuvų „SU7“ elektros įrangos remonto techniku.

	1969-06-26. buvo priimtas į Šiaulių ~~Elektros~~ tinklų ~~relinės~~ apsaugos ir automatikos tarnybos 330 kV pastotės grupę, inžinieriaus pareigas. Nuo 1969 m. rudens pradėjo studijuoti Kauno politechnikos instituto Šiaulių vakariniame fakultete, kurį baigė 1975 m. , įgydamas inžinieriaus-elektriko kvalifikaciją. 330 kV pastotėje nuolat vyko įrenginių keitimo galingesniais rekonstrukcijos, keliančios aukštesnius reikalavimus darbuotojų kvalifikacijai. Dirbo meistru, vyresniuoju meistru, tarnybos viršininko pavaduotoju. Beveik kas metai buvo siunčiamas į kvalifikacijos kėlimo kursus Vilniuje, Rygoje, Taline, Peterburge. Už nepriekaištingą darbą ne kartą premijuotas, apdovanotas garbės raštais, tris kartus suteiktas geriausio Lietuvos energetikos meistro vardas, apdovanotas vertinga dovana ir premijomis už efektyvius racionalizacinius pasiūlymus. 1995 m. liepos 29 d. vietoje sugedusio 330 kV orinio jungtuvo buvo įjungtas ABB firmos pirmas Lietuvoje dujinis jungtuvas HPL-362, kartu su projektuotojais jo valdymui pritaikant rekonstruotą orinio jungtuvo schemą. Dalyvavo ABB mikroprocesorinių relinių apsaugų(REL), jungtuvų valdymo(REB) įrenginių montavimo, derinimo, ~~konfiguravimo~~, eksploatavimo mokymuose Švedijoje. 1996 m. pradėta Šiaulių 330 kV pastotės rekonstrukcija visus įrenginius pakeičiant ABB firmos įrenginiais: peržiūrėjo ir derino projektus su projektuotojais, vykdė montavimo ir derinimo darbų techninę priežiūrą~~, derino ir kontroliavo darbų vykdymo grafikus, planavo paraiškas naujų įrenginių bandomajam įjungimui~~. Buvo atestuotas statybos specialiųjų darbų vadovas ir statybos specialiųjų darbų techninės priežiūros vadovas.		1969-06-26 buvo priimtas į Šiaulių elektros tinklų (ŠET) Relinės apsaugos ir automatikos tarnybos 330 kV pastotės grupę, inžinieriaus pareigas. Nuo 1969 m. rudens pradėjo studijuoti Kauno politechnikos instituto Šiaulių vakariniame fakultete, kurį baigė 1975 m. , įgydamas inžinieriaus-elektriko kvalifikaciją. 330 kV pastotėje nuolat vyko įrenginių keitimo galingesniais rekonstrukcijos, keliančios aukštesnius reikalavimus darbuotojų kvalifikacijai. Dirbo meistru, vyresniuoju meistru, tarnybos viršininko pavaduotoju. Beveik kas metai buvo siunčiamas į kvalifikacijos kėlimo kursus Vilniuje, Rygoje, Taline, Peterburge. Už nepriekaištingą darbą ne kartą premijuotas, apdovanotas garbės raštais, tris kartus suteiktas geriausio Lietuvos energetikos meistro vardas, apdovanotas vertinga dovana ir premijomis už efektyvius racionalizacinius pasiūlymus. 1995 m. liepos 29 d. vietoje sugedusio 330 kV orinio jungtuvo buvo įjungtas ABB firmos pirmas Lietuvoje dujinis jungtuvas HPL-362, kartu su projektuotojais jo valdymui pritaikant rekonstruotą orinio jungtuvo schemą. Dalyvavo ABB mikroprocesorinių relinių apsaugų(REL), jungtuvų valdymo(REB) įrenginių montavimo, derinimo, konfigūravimo, eksploatavimo mokymuose Švedijoje. 1996 m. pradėta Šiaulių 330 kV pastotės rekonstrukcija visus įrenginius pakeičiant ABB firmos įrenginiais: peržiūrėjo ir derino projektus su projektuotojais, vykdė montavimo ir derinimo darbų techninę priežiūrą. Buvo atestuotas statybos specialiųjų darbų vadovas ir statybos specialiųjų darbų techninės priežiūros vadovas.
	2000 m. vyko Lietuvos energijos reorganizacija elektros tinklams paliekant skirstomąjį tinklą ir įsteigiant 330 kV ir 110 kV Perdavimo tinklo skyrius, perdalinant darbuotojus ir turtą pagal vykdomas funkcijas ir darbų pobūdį~~. Turto aprašų sudarymas, tvirtinimas, perdalinimo suderinimas pareikalavo daug energijos~~. Buvo paskirtas Perdavimo tinklo Šiaulių skyriaus ~~Relinės apsaugos ir automatikos tarnybos~~ viršininku. Įsteigus Eksploatacijos tarnybą - jos viršininku, atsiradus vakancijai patvirtintas skyriaus viršininko pavaduotoju. Tai buvo labai darbingas ir kūrybingas periodas ne tik organizuojant eksploatacinius darbus, bet ir vykdant pastočių rekonstrukcijas, prijungiant jas prie kompiuterinio nuotolinio valdymo sistemos. Nuo 2010 m. vykdant eilinę reorganizaciją užbaigė darbinius santykius su Lietuvos energija ir tapo pensininku.
			2000 m. vyko Lietuvos energijos reorganizacija elektros tinklams paliekant skirstomąjį tinklą ir įsteigiant 330 kV ir 110 kV Perdavimo tinklo skyrius, perdalinant darbuotojus ir turtą pagal vykdomas funkcijas ir darbų pobūdį. Buvo paskirtas Perdavimo tinklo Šiaulių skyriaus RAAT viršininku. Įsteigus Eksploatacijos tarnybą - jos viršininku, atsiradus vakancijai patvirtintas skyriaus viršininko pavaduotoju. Tai buvo labai darbingas ir kūrybingas periodas ne tik organizuojant eksploatacinius darbus, bet ir vykdant pastočių rekonstrukcijas, prijungiant jas prie kompiuterinio nuotolinio valdymo sistemos. Nuo 2010 m. vykdant eilinę reorganizaciją užbaigė darbinius santykius su Lietuvos energija ir tapo pensininku.

	Nuo 1988 m. aktyvus Sąjūdžio renginių dalyvis, tremtinių sąjungos narys. 1992 m. ir 1993 m. vyko į Sibirą dėl ten mirusių perlaidojimo. Giminės sutarimu buvo perlaidota močiutė Elena Kriaučiunienė į šeimos kapą ant Pelaniškių kalno~~. Kelionės metu aplankė ten tebegyvenančius tremtinius Krasnojarske, Kanske, Irkutske; pasigrožėjo Baikalo ežeru~~.		Nuo 1988 m. aktyvus Sąjūdžio renginių dalyvis, tremtinių sąjungos narys. 1992 m. ir 1993 m. vyko į Sibirą dėl ten mirusių perlaidojimo. Giminės sutarimu buvo perlaidota močiutė Elena Kriaučiunienė į šeimos kapą ant Pelaniškių kalno.
	Organizavo ~~Šiaulių elektros tinklų~~ įmonės istorijos trijų tomų papildymą ir suskaitmeninimą; po to ji buvo perduota Rietavo muziejui. Taip pat išlikusių kino juostų suskaitmeninimą Šiaulių kino mėgėjų draugijoje. Aktyviai bendradarbiavo ir yra bendraautorius išleidžiant monografiją „Pašvitinys“ (1538psl.). Surinko istorines žinias ir prisiminimus apie gimtuosius Voronius. Surinko duomenis geneologijai tėvo linija nuo dabar iki 1690 m. Nuo 2012 m. Šiaulių elektros tinklų senjorų klubo vadovas, Lietuvos energetikos senjorų klubo dalyvis.		Organizavo ŠET įmonės istorijos trijų tomų papildymą ir suskaitmeninimą; po to ji buvo perduota Rietavo muziejui. Taip pat išlikusių kino juostų suskaitmeninimą Šiaulių kino mėgėjų draugijoje. Aktyviai bendradarbiavo ir yra bendraautorius išleidžiant monografiją „Pašvitinys“ (1538psl.). Surinko istorines žinias ir prisiminimus apie gimtuosius Voronius. Surinko duomenis geneologijai tėvo linija nuo dabar iki 1690 m. Nuo 2012 m. Šiaulių elektros tinklų senjorų klubo vadovas, Lietuvos energetikos senjorų klubo dalyvis.

	Vedęs, su žmona Aldona Bagdonaite užaugino dvi dukras. Abi baigė universitetus ir tapo: diplomatė ir menotyrininkė. Sparčiai auga dar moksleiviai anūkas ir anūkė. Laisvalaikiu - artimos ir tolimos kelionės su šeima, fotografija, sodas, pameistravimas, pamąstymai apie žemiškojo pasaulio ir visatos sandaros filosofines ir fizikines teorijas, žvaigždėto dangaus pažinimo tobulinimas.		Vedęs, su žmona Aldona Bagdonaite užaugino dvi dukras. Abi baigė universitetus ir tapo: diplomatė ir menotyrininkė. Sparčiai auga dar moksleiviai anūkas ir anūkė. Laisvalaikiu - artimos ir tolimos kelionės su šeima, fotografija, sodas, pameistravimas, pamąstymai apie žemiškojo pasaulio ir visatos sandaros filosofines ir fizikines teorijas, žvaigždėto dangaus pažinimo tobulinimas.

	Parengė Vytautas Miškinis		Parengė Vytautas Miškinis

Vytmiskinis 18:44, 25 kovo 2023

2023-03-25T18:44:27Z

← Ankstesnė versija		18:44, 25 kovo 2023 versija
18 eilutė:		18 eilutė:

	Pateikė jonas Gleveckas, redagavo Vilius Šaduikis		Pateikė jonas Gleveckas, redagavo Vilius Šaduikis

			Jonas GLEVECKAS gimė 1945 m. Liepos 29 d. Pakruojo raj. Pašvitinio valsčiaus Voronių km. vidutinio ūkininko Juozo Glevecko ir Veronikos Kriaučiūnaitės-Gleveckienės šeimoje. Vyriausias tarp dviejų brolių ir dvėjų jaunesnių sesučių. 1951 m. spalio 2 d.visa šeima ištremta į Krasnojarsko krašto Ilansko raj. Vostočnos km. Vostočnos ir gretimos Oktiabrsko gyvenvietės mokyklose Jonas baigė penkias klases. 1958 m. visa šeima grįžo į Lietuvą, į savo tėviškę. 1961 m. baigė Voronių septynmetę mokyklą, tais pačiais metais, biografijoje kai ką nutylėjęs, įstojo į Šiaulių politechnikumą. 1965 m. gruodžio mėn. 25 d. sėkmingai baigęs visus mokslus ir apgynęs diplominį darbą, įgijo techniko-elektriko kvalifikaciją. 1966 m. sausio 4 d. buvo pašauktas į sovietinę armiją, buvo paskirtas į Maskvos priešlėktuvinės gynybos šiaurės sektoriaus radijo relinių ryšių centrą. Baigė tarnybą ryšių budinčiuoju techniku 1968 m.
			Tais pačiais metais pradėjo dirbti Zoknių aviacijos bazėje naikintuvų „SU7“ elektros įrangos remonto techniku.

			1969-06-26. buvo priimtas į Šiaulių Elektros tinklų relinės apsaugos ir automatikos tarnybos 330 kV pastotės grupę, inžinieriaus pareigas. Nuo 1969 m. rudens pradėjo studijuoti Kauno politechnikos instituto Šiaulių vakariniame fakultete, kurį baigė 1975 m. , įgydamas inžinieriaus-elektriko kvalifikaciją. 330 kV pastotėje nuolat vyko įrenginių keitimo galingesniais rekonstrukcijos, keliančios aukštesnius reikalavimus darbuotojų kvalifikacijai. Dirbo meistru, vyresniuoju meistru, tarnybos viršininko pavaduotoju. Beveik kas metai buvo siunčiamas į kvalifikacijos kėlimo kursus Vilniuje, Rygoje, Taline, Peterburge. Už nepriekaištingą darbą ne kartą premijuotas, apdovanotas garbės raštais, tris kartus suteiktas geriausio Lietuvos energetikos meistro vardas, apdovanotas vertinga dovana ir premijomis už efektyvius racionalizacinius pasiūlymus. 1995 m. liepos 29 d. vietoje sugedusio 330 kV orinio jungtuvo buvo įjungtas ABB firmos pirmas Lietuvoje dujinis jungtuvas HPL-362, kartu su projektuotojais jo valdymui pritaikant rekonstruotą orinio jungtuvo schemą. Dalyvavo ABB mikroprocesorinių relinių apsaugų(REL), jungtuvų valdymo(REB) įrenginių montavimo, derinimo, konfiguravimo, eksploatavimo mokymuose Švedijoje. 1996 m. pradėta Šiaulių 330 kV pastotės rekonstrukcija visus įrenginius pakeičiant ABB firmos įrenginiais: peržiūrėjo ir derino projektus su projektuotojais, vykdė montavimo ir derinimo darbų techninę priežiūrą, derino ir kontroliavo darbų vykdymo grafikus, planavo paraiškas naujų įrenginių bandomajam įjungimui. Buvo atestuotas statybos specialiųjų darbų vadovas ir statybos specialiųjų darbų techninės priežiūros vadovas.
			2000 m. vyko Lietuvos energijos reorganizacija elektros tinklams paliekant skirstomąjį tinklą ir įsteigiant 330 kV ir 110 kV Perdavimo tinklo skyrius, perdalinant darbuotojus ir turtą pagal vykdomas funkcijas ir darbų pobūdį. Turto aprašų sudarymas, tvirtinimas, perdalinimo suderinimas pareikalavo daug energijos. Buvo paskirtas Perdavimo tinklo Šiaulių skyriaus Relinės apsaugos ir automatikos tarnybos viršininku. Įsteigus Eksploatacijos tarnybą - jos viršininku, atsiradus vakancijai patvirtintas skyriaus viršininko pavaduotoju. Tai buvo labai darbingas ir kūrybingas periodas ne tik organizuojant eksploatacinius darbus, bet ir vykdant pastočių rekonstrukcijas, prijungiant jas prie kompiuterinio nuotolinio valdymo sistemos. Nuo 2010 m. vykdant eilinę reorganizaciją užbaigė darbinius santykius su Lietuvos energija ir tapo pensininku.

			Nuo 1988 m. aktyvus Sąjūdžio renginių dalyvis, tremtinių sąjungos narys. 1992 m. ir 1993 m. vyko į Sibirą dėl ten mirusių perlaidojimo. Giminės sutarimu buvo perlaidota močiutė Elena Kriaučiunienė į šeimos kapą ant Pelaniškių kalno. Kelionės metu aplankė ten tebegyvenančius tremtinius Krasnojarske, Kanske, Irkutske; pasigrožėjo Baikalo ežeru.
			Organizavo Šiaulių elektros tinklų įmonės istorijos trijų tomų papildymą ir suskaitmeninimą; po to ji buvo perduota Rietavo muziejui. Taip pat išlikusių kino juostų suskaitmeninimą Šiaulių kino mėgėjų draugijoje. Aktyviai bendradarbiavo ir yra bendraautorius išleidžiant monografiją „Pašvitinys“ (1538psl.). Surinko istorines žinias ir prisiminimus apie gimtuosius Voronius. Surinko duomenis geneologijai tėvo linija nuo dabar iki 1690 m. Nuo 2012 m. Šiaulių elektros tinklų senjorų klubo vadovas, Lietuvos energetikos senjorų klubo dalyvis.

			Vedęs, su žmona Aldona Bagdonaite užaugino dvi dukras. Abi baigė universitetus ir tapo: diplomatė ir menotyrininkė. Sparčiai auga dar moksleiviai anūkas ir anūkė. Laisvalaikiu - artimos ir tolimos kelionės su šeima, fotografija, sodas, pameistravimas, pamąstymai apie žemiškojo pasaulio ir visatos sandaros filosofines ir fizikines teorijas, žvaigždėto dangaus pažinimo tobulinimas.

			Parengė Vytautas Miškinis

>Šaduikis 08:08, 12 balandžio 2019

2019-04-12T08:08:38Z

Naujas puslapis

[[Vaizdas:Gleveckas.jpg|250px|left]]'''Jonas Gleveckas''' gimė 1945 m. Liepos 29 d. Pakruojo raj. Pašvitinio valsčiaus Voronių km. vidutinio ūkininko Juozo Glevecko ir Veronikos Kriaučiūnaitės-Gleveckienės šeimoje. Vyriausias tarp dviejų brolių ir dvėjų jaunesnių sesučių. 1948m. pasiturinčiai ir gražiai gyvuojančio ūkio nauji pastatai, padargai, kalvė, arkliai buvo prievarta integruoti į kolūkį. O 1951 m. Spalio 2 d. Visa Šeima ištremta į Krasnojarsko krašto Ilansko raj. Vostočnos km. Labai sunki buvo ta pirma žiema. Kad išgyventu teko rinkti išmestas maisto atliekas, kas tik įmanoma buvo iškeista į bet kokį maistą. Padėjo išgyventi viduržiemį gautas leidimas siuntinių atsiuntimui. Ir dabar prisimena koks nuostabiai skanus atsiustos juodos duonos kvapas ir kokie baisiai neskanūs buvo tie atsiusti žuvų taukai, kuriuos per prievartą reikėjo gerti. Vostočnos ir gretimos Oktiabrsko gyvenvietės mokyklose baigė penkias klases. 1958 m. visa šeima grįžo į Lietuvą, į savo tėviškę, nors valdžia tam prieštaravo. 1961 m. baigė Voronių septynmetę mokyklą. Kadangi nepriėmė dokumentų į radijo ryšių specialybę Kaune dėl sažiningai parašytos autobiografijos ir gal but dėdės JAV, tais pačiais metais, biografijoje kai ką nutylėjęs, įstojo į Šiaulių politechnikumą. Be mokslų laisvalaikį užpildė sportas: dviračiai, slidinėjimas, šaudymas, kultūrizmas; pramoginiai-sportiniai šokiai, radijo mėgėjų klubo užsiėmimai, darbas politechnikumo elektros mašinų laboratorijoje, praktika politechnikumo mokomosiose-gamybinėse dirbtuvėse. 1965 m. gruodžio mėn. 25 d. sėkmingai baigęs visus mokslus ir apgynęs diplominį darbą, įgijo techniko-elektriko kvalifikaciją. 1966 m. sausio 4 d. buvo pašauktas į sovietinę armiją. Pateko į daugiakanalių tiesioginio matomumo ir troposferinių radijo relinių ryšių stočių aptarnavimo mokymų centrą. Įsisavinęs šių stočių įprastą radiotechniką, kuri panaši į mechanizuotą santechniką, buvo paskirtas į Maskvos priešlėktuvinės gynybos šiaurės sektoriaus radijo relinių ryšių centrą, kaip vieną iš ryšių sistemų tarp įvairių kariuomenės rūšių ir štabų. Baigė tarnybą ryšių budinčiuoju techniku 1968 m.

Tais pačiais metais pradėjo dirbti Zoknių aviacijos bazėje naikintuvų „SU7“ elektros įrangos remonto techniku. Dėl perspektyvoje numatomų gana ilgalaikių gamybinių komandiruočių, nesiderinančiu su asmeniniais planais, atsisveikina su šia darboviete ir po savaitės 1969.06.26. buvo priimtas į Šiaulių Elektros tinklų relinės apsaugos ir automatikos tarnybos 330 kV pastotės grupę. Po kvalifikacinės atestacijos, darbų saugos egzaminų ir kitų instruktavimų, pradėjo dirbti inžinieriaus pareigose. Nuo 1969 m. rudens pradėjo studijuoti Kauno politechnikos instituto Šiaulių vakariniame fakultete, kurį baigė 1975 m. , įgydamas inžinieriaus-elektriko kvalifikaciją. 330 kV pastotėje nuolat vyko įrenginių keitimo galingesniais rekonstrukcijos, keliančios aukštesnius reikalavimus darbuotojų kvalifikacijai. Dirbo meistru, vyr. meistru, tarnybos viršininko pavaduotoju. Beveik kas metai buvo siunčiamas į kvalifikacijos kėlimo kursus darbų saugos, darbų organizavimo, ekonomikos, naujais principais veikiančių įrenginių taikymo elektros tinkluose klausimais Vilniuje, Rygoje, Taline, Peterburge. Už nepriekaištingą darbą ne kartą premijuotas, apdovanotas garbės raštais, tris kartus suteiktas geriausio Lietuvos energetikos meistro vardas, apdovanotas vertinga dovana ir premijomis už ekonomiškai labai efektyvius racionalizacinius pasiūlymus. Be planinių eksploatacinių darbų organizavimo vyko darbas su projektuotojais derinant rekonstrukcijų ir naujų įrenginių diegimo projektus, vykdė montuotojų ir derintojų darbų techninę priežiūrą. 1995 m. liepos 29 d. vietoje sugedusio 330 kV orinio jungtuvo buvo įjungtas ABB firmos pirmas Lietuvoje dujinis jungtuvas HPL-362, kartu su projektuotojais jo valdymui pritaikant rekonstruotą orinio jungtuvo schemą. Kartu su Sigitu Tamošiunu ir Giedriu Mikalausku dalyvavo ABB mikroprocesorinių relinių apsaugų(REL), jungtuvų valdymo(REB) įrenginių montavimo, derinimo, konfiguravimo, eksploatavimo mokymuose Švedijoje. 1996 m. pradėta Šiaulių 330 kV past. rekonstrukcija visus įrenginius pakeičiant ABB firmos įrenginiais: peržiūrėjo ir derino projektus su projektuotojais, vykdė montavimo ir derinimo darbų techninę priežiūrą, derino ir kontroliavo darbų vykdymo grafikus, planavo paraiškas naujų įrenginių bandomajam įjungimui. Buvo atestuotas statybos specialiųjų darbų vadovas ir statybos specialiųjų darbų techninės priežiūros vadovas.

2000 m. Vyko Lietuvos Energijos reorganizacija elektros tinklams paliekant skirstomąjį tinklą ir įsteigiant 330 kV ir 110 kV Perdavimo tinklo skyrius, perdalinant darbuotojus ir turtą pagal vykdomas funkcijas ir darbų pobūdį. Turto aprašų sudarymas, tvirtinimas, perdalinimo suderinimas pareikalavo daug energijos. Buvo paskirtas perdavimo tinklo Šiaulių skyriaus Relinės apsaugos ir automatikos tarnybos viršininku. Įsteigus Eksploatacijos tarnybą - jos viršininku, atsiradus vakancijai patvirtintas skyriaus viršininko pavaduotoju. Tai buvo labai darbingas ir kūrybingas periodas ne tik organizuojant eksploatacinius darbus, bet ir vykdant pastočių rekonstrukcijas, prijungiant jas prie kompiuterinio nuotolinio valdymo sistemos, taip artinant perdavimo tinklo valdymo struktūros pokyčius. Nuo 2010 m. vykdant eilinę reorganizaciją užbaigė darbinius santykius su Lietuvos Energija ir tapo pensininku.

Nuo 1988 m. aktyvus sąjūdžio renginių dalyvis, tremtinių sąjungos narys. 1992 m. ir 1993 m. vyko į Sibirą dėl ten mirusių perlaidojimo. Giminės sutarimu buvo perlaidota močiutė Elena Kriaučiunienė į šeimos kapą ant Pelaniškių kalno. Kelionės metu aplankė ten tebegyvenančius tremtinius Krasnojarske, Kanske, Irkutske; pasigrožėjo Baikalo ežeru.

Organizavo Šiaulių Elektros Tinklų įmonės istorijos trijų tomų papildymą ir suskaitmeninimą; po to ji buvo perduota Rietavo muziejui. Taip pat išlikusių kino juostų suskaitmeninimą Šiaulių kino mėgėjų draugijoje.

Aktyviai bendradarbiavo ir yra bendraautorius išleidžiant monografiją „Pašvitinys“ (1538psl.). Surinko istorines žinias ir prisiminimus apie gimtuosius Voronius. Surinko duomenis gineologijai - Tėvo linija nuo dabar iki 1690 m.
Nuo 2012 m. Šiaulių elektros tinklų senjorų klubo vadovas, Lietuvos energetikos senjorų klubo dalyvis.

Vedęs, su žmona Aldona Bagdonaite užaugino dvi dukras. Abi baigė universitetus ir tapo: diplomatė ir menotyrininkė. Sparčiai auga dar moksleiviai anūkas ir anūkė.
Laisvalaikiu - artimos ir tolimos kelionės su šeima, fotografija, sodas, pameistravimas, pamastymai apie žemiškojo pasaulio ir visatos sandaros filosofines ir fizikines teorijas, žvaigždėto dangaus pažinimo tobulinimas.

Pateikė jonas Gleveckas, redagavo Vilius Šaduikis