Antanas Jankauskas: Skirtumas tarp puslapio versijų
(Naujas puslapis: 200px|left) |
No edit summary |
||
1 eilutė: | 1 eilutė: | ||
[[Vaizdas:JankauskasA.jpg|200px|left]] | [[Vaizdas:JankauskasA.jpg|200px|left]] Gimė 1947 kovo 25 d. Papilėje. | ||
1965 m. sidabro medaliu baigė Papilės vidurinę mokyklą ir tais pačiais metais įstojo į KPI (dabar KTU) Elektrotechnikos | |||
fakultetą. Studijas su pagyrimu baigė 1970 m., įgydamas elektros sistemų ir tinklų specialybės inžinieriaus-energetiko | |||
kvalifikaciją. | |||
1970 m. gavo paskyrimą dirbti Energetikos tinklų projektavimo institute (tuometinio „Energosetprojekto“ Lietuvos skyrių) | |||
perspektyvinio planavimo skyrių. Dirbo inžinieriaus, grupės vadovo, skyriaus viršininko, vyriausiojo projekto inžinieriaus | |||
pareigose iki 1994 metų. Dalyvavo ruošiant aukštos įtampos tinklų išvystymo planus. Sudarinėjo perspektyvinio vystymo | |||
schemas pramonės rajonams, miestams, Lietuvos energetikos sistemos vystymo (35-110-330 kV tinklai) schemas, daugelio | |||
rajonų 10 kV išvystymo schemas. 1993 m. dirbo sudarant pirmą tarptautinį projektą „Master Plan for Lithuania“ (“Lietuvos | |||
valstybinės energetikos sistemos veiklos galimybių planas”), kartu su suomių Imatran Voima Oy ir švedų „Vattenfall“. Nuo 1992 | |||
m. pradėjo dirbti darbo grupėje, kuri ruošė Lietuvos-Lenkijos sistemų sujungimo projektą, jos darbe dalyvavo iki pat šio projekto | |||
užbaigimo. | |||
Sudėtingais 1994 m., kuomet institutas neteko praktiškai visų užsakymų, stengiantis išsaugoti techninį personalą, daliai ETI | |||
darbuotojų buvo pasiūlyta pereiti dirbti į AB „Lietuvos energija“. Nuo 1994 m. vasario 18 dienos šalių susitarimu buvo perkeltas | |||
dirbti į Perspektyvinio vystymo tarnybą vyresniojo inžinieriaus pareigose. Čia daugiau kaip dešimt metų dirbo skyriaus viršininku. | |||
Dalyvavo ruošiant įvairias su sistemos plėtra susijusias studijas ir projektus: sudarinėjo Lietuvos elektros energijos poreikių | |||
prognozes, vykdė techninius-ekonominius skaičiavimus dėl Kruonio HAE lygiagretaus darbo su Lenkijos energetikos sistema, | |||
Lietuvos ir Lenkijos Lietuvos ir Švedijos energetikos sistemų sujungimo. Dirbo ruošiant įvairiausias sistemos plėtros studijas - | |||
Baltijos žiedo (Baltic Ring, 1998); „Kruonio galios eksportas į Lenkiją” (Kruonis Study, EDF, 1997; Baltijos šalių energetikos | |||
sistemų studija „Baltic Grid 2012”(2004); “Baltijos šalių energetikos vystymo planas” (Baltic Regional Energy Development Plan) | |||
(su US AID pagalba, 1999); Baltijos šalių energetikos sistemų studija „Baltic Grid 2025”, 2007; Assessing the feasibility of the | |||
project of interconnection of Lithuanian and Polish Electric power systems, Vilnius – Warsaw, 2007; Wind Generation | |||
Development in the Baltic Power Systems, 2008; Pre-feasibility steady – state load flow study on synchronous operation of | |||
Baltic power systems with the UCTE, January, 2008; jungties su Švedijos energetikos sistema – „Feasibility study for an | |||
electrical interconnection between Sweden and Lithuania“ (Svenska Kraftnät, Lietuvos Energija AB, 2008); Feasibility Study: | |||
Synchronous Interconnection of the IPS/UPS with the UCTE, 2008 ir daugelyje kitų studijų bei projektų. | |||
Kvalifikaciją kėlė kursuose užsienyje - “Elektrinių režimų skaičiavimas PSS/E programa” (PSS/E training courses), PTI, | |||
Schenectady, JAV, 1997; “Elektros poreikių prognozavimas” (Electricity Demand forecasting for Nuclear Power Planing), | |||
Argonne National Laboratory, JAV, Čikaga, 1998 ir kt. | |||
Tarptautinėse darbo grupėse - UNIPEDE SYSTINT (1994-2009), EURELECTRIC EURPROG (1999-2010), ENTSO-E BSRG | |||
(Baltic Sea Regional Group), ENTSO-E TYNDP (Ten Year Network Development Plan) dirbo kaip Lietuvos energetikos | |||
sistemos atstovas. | |||
Ilgas laiko tarpas leido jam pamatyti techninius pasikeitimus energetikos sistemoje, dalyvauti planuojant energetikos sistemą, | |||
ruošiant pagrindinius sprendinius. Įdomu tai, kad karjeros pradžioje teko ruošti pagrindimus naujų 110-330 kV pastočių statybai, | |||
o vėliau – jų atstatymui, nes per tą laiką tinklas spėjo fiziškai pasenti. | |||
2015 balandžio 30 d. baigė savo 45 metų darbinę karjerą ir visus savo darbus „perleido“ savo kolegoms. | |||
Vedęs, žmona Dalia (Grybauskaitė), užaugino du vaikus – Saulių ir Aušrą. | |||
Antanas Jankauskas rado laiko ir savo pomėgiams – hoby. | |||
MUZIKA. Studijų laikais – grojo tenorine birbyne KPI „Nemuno“ ansamblyje, su kuriuo „išmaišė“ beveik visą Europa, o 1967 m. | |||
pasiekė net Kanadą, vėliau – „Griežlės“ kaimo kapeloje grojo klarnetu, koncertavo Čekoslovakijoje, porą kartų JAV – Čikagoje, | |||
Klivlende. | |||
TAPYBA. Yra baigęs Kauno vakarinę dailės mokyklą, nutapęs daugiau nei 300 paveikslų kurie „išsibarstyti“ po Lietuvą, Vokietiją, | |||
JAV. 1984 m. surengė dvi personalinės parodos – Šiaulių „Aušros“ muziejuje ir Kaune. Daugiau kaip 15 metų buvo | |||
Tautodailininkų sąjungos Kauno skyriaus tapytojų sekcijos pirmininku. Porą kartų laimėjo Lietuvos pašto ženklų kūrimo | |||
konkursus – buvo išleisti trys pašto ženklai. Sukūrė eilę specialių pašto antspaudų, vokų projektų. Vienas įdomesnių, susijusių | |||
su pagrindine profesija, yra 1992 m. pašto vokas ir specialus antspaudas, skirtas pirmosios Lietuvos elektrinės Rietave | |||
šimtmečiui. | |||
FILATELIJA. Domėjosi Lietuvos pašto ženklais, pašto istorija. Daugiau nei dvidešimt metų (1992–2013) redagavo ir buvo ilgiausiai | |||
Lietuvoje gyvavusio filatelinio biuletenio „Phillit“ įkūrėjas ir leidėjas (išleido 63 numerius). 2012 metais savo asmeninės kolekcijos | |||
pagrindu išleido didžiausią ir sudėtingiausią savo darbą, kuriam atidavė septyniolikos metų laisvalaikį - katalogą „Lietuva. | |||
Specializuotas pašto ženklų katalogas (1918-2012)“. Kataloge lietuvių ir anglų kalbomis pateikė Lietuvos pašto ženklus ir | |||
ženklinius leidinius, išleistus 1918–2012 metais, „Ober Ost'o“, Vilniaus krašto („Vidurio Lietuvos“), Klaipėdos krašto (Memel‘io) | |||
bei vietines (Telšių, Raseinių, Gardino ir Varviškės) laidas, "Birželines" 1941 m. laidas, stovyklinius (išleistus Vokietijoje, DP | |||
stovyklose) ir suvenyrinius (JAV, skirtus Dariaus ir Girėno bei F.Vaitkaus transatlantiniams skrydžiams remti) ženklus. Kataloge | |||
pateikė pašto ženklų ir ženklinių leidinių popieriaus, spalvų, perforacijų atmainas, klišių (spaudos formų) klaidas bei variantus. | |||
Kataloge – apie 6700 iliustracijų. Kaip jis atrodo, keliasdešimt (iš 500 puslapių) galima „pavartyti“ internete: | |||
http://issuu.com/lituanica/docs/demo-2. 2009 m. sudarė ir išleido kitą unikalų leidinį „Falsifikatai Lietuvos filatelijoje“. Abu šie | |||
leidiniai tarptautinėse ir pasaulinėse filatelijos parodose buvo apdovanoti didžiaisiais paauksuotais ir aukso medaliais. | |||
Parengė Antanas Jankauskas |
17:55, 27 kovo 2023 versija
Gimė 1947 kovo 25 d. Papilėje.
1965 m. sidabro medaliu baigė Papilės vidurinę mokyklą ir tais pačiais metais įstojo į KPI (dabar KTU) Elektrotechnikos fakultetą. Studijas su pagyrimu baigė 1970 m., įgydamas elektros sistemų ir tinklų specialybės inžinieriaus-energetiko kvalifikaciją. 1970 m. gavo paskyrimą dirbti Energetikos tinklų projektavimo institute (tuometinio „Energosetprojekto“ Lietuvos skyrių) perspektyvinio planavimo skyrių. Dirbo inžinieriaus, grupės vadovo, skyriaus viršininko, vyriausiojo projekto inžinieriaus pareigose iki 1994 metų. Dalyvavo ruošiant aukštos įtampos tinklų išvystymo planus. Sudarinėjo perspektyvinio vystymo schemas pramonės rajonams, miestams, Lietuvos energetikos sistemos vystymo (35-110-330 kV tinklai) schemas, daugelio rajonų 10 kV išvystymo schemas. 1993 m. dirbo sudarant pirmą tarptautinį projektą „Master Plan for Lithuania“ (“Lietuvos valstybinės energetikos sistemos veiklos galimybių planas”), kartu su suomių Imatran Voima Oy ir švedų „Vattenfall“. Nuo 1992 m. pradėjo dirbti darbo grupėje, kuri ruošė Lietuvos-Lenkijos sistemų sujungimo projektą, jos darbe dalyvavo iki pat šio projekto užbaigimo.
Sudėtingais 1994 m., kuomet institutas neteko praktiškai visų užsakymų, stengiantis išsaugoti techninį personalą, daliai ETI darbuotojų buvo pasiūlyta pereiti dirbti į AB „Lietuvos energija“. Nuo 1994 m. vasario 18 dienos šalių susitarimu buvo perkeltas dirbti į Perspektyvinio vystymo tarnybą vyresniojo inžinieriaus pareigose. Čia daugiau kaip dešimt metų dirbo skyriaus viršininku. Dalyvavo ruošiant įvairias su sistemos plėtra susijusias studijas ir projektus: sudarinėjo Lietuvos elektros energijos poreikių prognozes, vykdė techninius-ekonominius skaičiavimus dėl Kruonio HAE lygiagretaus darbo su Lenkijos energetikos sistema, Lietuvos ir Lenkijos Lietuvos ir Švedijos energetikos sistemų sujungimo. Dirbo ruošiant įvairiausias sistemos plėtros studijas - Baltijos žiedo (Baltic Ring, 1998); „Kruonio galios eksportas į Lenkiją” (Kruonis Study, EDF, 1997; Baltijos šalių energetikos sistemų studija „Baltic Grid 2012”(2004); “Baltijos šalių energetikos vystymo planas” (Baltic Regional Energy Development Plan) (su US AID pagalba, 1999); Baltijos šalių energetikos sistemų studija „Baltic Grid 2025”, 2007; Assessing the feasibility of the project of interconnection of Lithuanian and Polish Electric power systems, Vilnius – Warsaw, 2007; Wind Generation Development in the Baltic Power Systems, 2008; Pre-feasibility steady – state load flow study on synchronous operation of Baltic power systems with the UCTE, January, 2008; jungties su Švedijos energetikos sistema – „Feasibility study for an electrical interconnection between Sweden and Lithuania“ (Svenska Kraftnät, Lietuvos Energija AB, 2008); Feasibility Study: Synchronous Interconnection of the IPS/UPS with the UCTE, 2008 ir daugelyje kitų studijų bei projektų. Kvalifikaciją kėlė kursuose užsienyje - “Elektrinių režimų skaičiavimas PSS/E programa” (PSS/E training courses), PTI, Schenectady, JAV, 1997; “Elektros poreikių prognozavimas” (Electricity Demand forecasting for Nuclear Power Planing), Argonne National Laboratory, JAV, Čikaga, 1998 ir kt. Tarptautinėse darbo grupėse - UNIPEDE SYSTINT (1994-2009), EURELECTRIC EURPROG (1999-2010), ENTSO-E BSRG (Baltic Sea Regional Group), ENTSO-E TYNDP (Ten Year Network Development Plan) dirbo kaip Lietuvos energetikos sistemos atstovas.
Ilgas laiko tarpas leido jam pamatyti techninius pasikeitimus energetikos sistemoje, dalyvauti planuojant energetikos sistemą, ruošiant pagrindinius sprendinius. Įdomu tai, kad karjeros pradžioje teko ruošti pagrindimus naujų 110-330 kV pastočių statybai, o vėliau – jų atstatymui, nes per tą laiką tinklas spėjo fiziškai pasenti. 2015 balandžio 30 d. baigė savo 45 metų darbinę karjerą ir visus savo darbus „perleido“ savo kolegoms.
Vedęs, žmona Dalia (Grybauskaitė), užaugino du vaikus – Saulių ir Aušrą. Antanas Jankauskas rado laiko ir savo pomėgiams – hoby.
MUZIKA. Studijų laikais – grojo tenorine birbyne KPI „Nemuno“ ansamblyje, su kuriuo „išmaišė“ beveik visą Europa, o 1967 m. pasiekė net Kanadą, vėliau – „Griežlės“ kaimo kapeloje grojo klarnetu, koncertavo Čekoslovakijoje, porą kartų JAV – Čikagoje, Klivlende.
TAPYBA. Yra baigęs Kauno vakarinę dailės mokyklą, nutapęs daugiau nei 300 paveikslų kurie „išsibarstyti“ po Lietuvą, Vokietiją, JAV. 1984 m. surengė dvi personalinės parodos – Šiaulių „Aušros“ muziejuje ir Kaune. Daugiau kaip 15 metų buvo Tautodailininkų sąjungos Kauno skyriaus tapytojų sekcijos pirmininku. Porą kartų laimėjo Lietuvos pašto ženklų kūrimo konkursus – buvo išleisti trys pašto ženklai. Sukūrė eilę specialių pašto antspaudų, vokų projektų. Vienas įdomesnių, susijusių su pagrindine profesija, yra 1992 m. pašto vokas ir specialus antspaudas, skirtas pirmosios Lietuvos elektrinės Rietave šimtmečiui.
FILATELIJA. Domėjosi Lietuvos pašto ženklais, pašto istorija. Daugiau nei dvidešimt metų (1992–2013) redagavo ir buvo ilgiausiai Lietuvoje gyvavusio filatelinio biuletenio „Phillit“ įkūrėjas ir leidėjas (išleido 63 numerius). 2012 metais savo asmeninės kolekcijos pagrindu išleido didžiausią ir sudėtingiausią savo darbą, kuriam atidavė septyniolikos metų laisvalaikį - katalogą „Lietuva. Specializuotas pašto ženklų katalogas (1918-2012)“. Kataloge lietuvių ir anglų kalbomis pateikė Lietuvos pašto ženklus ir ženklinius leidinius, išleistus 1918–2012 metais, „Ober Ost'o“, Vilniaus krašto („Vidurio Lietuvos“), Klaipėdos krašto (Memel‘io) bei vietines (Telšių, Raseinių, Gardino ir Varviškės) laidas, "Birželines" 1941 m. laidas, stovyklinius (išleistus Vokietijoje, DP stovyklose) ir suvenyrinius (JAV, skirtus Dariaus ir Girėno bei F.Vaitkaus transatlantiniams skrydžiams remti) ženklus. Kataloge pateikė pašto ženklų ir ženklinių leidinių popieriaus, spalvų, perforacijų atmainas, klišių (spaudos formų) klaidas bei variantus. Kataloge – apie 6700 iliustracijų. Kaip jis atrodo, keliasdešimt (iš 500 puslapių) galima „pavartyti“ internete: http://issuu.com/lituanica/docs/demo-2. 2009 m. sudarė ir išleido kitą unikalų leidinį „Falsifikatai Lietuvos filatelijoje“. Abu šie leidiniai tarptautinėse ir pasaulinėse filatelijos parodose buvo apdovanoti didžiaisiais paauksuotais ir aukso medaliais.
Parengė Antanas Jankauskas