Julius Pakalniškis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Iš Energetikai.
Pereiti į navigaciją Jump to search
>Vytmiskinis
No edit summary
 
No edit summary
 
2 eilutė: 2 eilutė:
[[Vaizdas:Pakalniskis.JPG|200px|left]]
[[Vaizdas:Pakalniskis.JPG|200px|left]]
'''Julius Pakalniškis''' gimė 1932 m. sausio 2 d. Masių kaime Kruopių vls. Šiaulių apskr. (dabar Šakynos seniūnija Šiaulių rajonas). Tėvas Jonas Pakalniškis (1897-1951) palaidotas Irkutsko srities  Taišeto raj. Blagodarsko kapinėse. Motina Barbora Trikšaitė - Pakalniškienė (1895-1962).
'''Julius Pakalniškis''' gimė 1932 m. sausio 2 d. Masių kaime Kruopių vls. Šiaulių apskr. (dabar Šakynos seniūnija Šiaulių rajonas). Tėvas Jonas Pakalniškis (1897-1951) palaidotas Irkutsko srities  Taišeto raj. Blagodarsko kapinėse. Motina Barbora Trikšaitė - Pakalniškienė (1895-1962).
Tėvai ūkininkai turėjo 44 ha žemės, šeimoje augo keturi sūnūs ir dvi dukros. Julius, penktasis vaikas, baigęs Masių pradinę mokyklą, toliau mokėsi Kuršėnų gimnazijoje. 1948 m. gegužės mėn. tėvus ir jauniausiąją seserį Antaniną sovietai ištrėmė į Sibirą (Irkutsko sritį). Neturėdamas pragyvenimo šaltinio Julius įstojo į Kauno geležinkelininkų mokyklą Nr.3, kur gavo varganą išlaikymą. Po pamokų geležinkelininkų mokykloje vakarais mokėsi Kauno darbo jaunimo vidurinėje mokykloje, kurią baigė 1952 m. Nuslėpęs tėvų tremtį tais pačiais metais įstojo į Maskvos V. R. Viljamso vardo vandens ūkio inžinierių institutą. Po pirmo semestro už gerą mokymąsi su studentų grupe, kaip soclenktynių nugalėtojams, buvo paskirta premija - ekskursija į Kremlių. Užpildžius 50 klausimų didžiąją anketą KGB grėsė (išaiškinus tėvų tremtį) pašalinimas iš institutą, bet mirus Stalinui, ekskursija buvo užmiršta.
Tėvai ūkininkai turėjo 44 ha žemės, šeimoje augo keturi sūnūs ir dvi dukros. Julius, penktasis vaikas, baigęs Masių pradinę mokyklą, toliau mokėsi Kuršėnų gimnazijoje. 1948 m. gegužės mėn. tėvus ir jauniausiąją seserį Antaniną sovietai ištrėmė į Sibirą (Irkutsko sritį). Neturėdamas pragyvenimo šaltinio Julius įstojo į Kauno geležinkelininkų mokyklą Nr.3, kur gavo varganą išlaikymą. Po pamokų geležinkelininkų mokykloje vakarais mokėsi Kauno darbo jaunimo vidurinėje mokykloje, kurią baigė 1952 m. Nuslėpęs tėvų tremtį tais pačiais metais įstojo į Maskvos V. R. Viljamso vardo vandens ūkio inžinierių institutą.  
 
Vakarais po paskaitų Julius dirbo mokslinio tyrimo instituto hidraulikos laboratorijoje laborantu, kartu su kitais laboratorijos darbuotojais gamino hidroelektrinių turbinų kamerų modelius ir juos bandė imitaciniuose kanaluose. Tai labai padėjo tolimesnių studijų metų ir praktinėje veikloje (statant Kauno hidroelektrinę). Po trečio kurso gamybinę geodezijos praktiką, įsidarbinęs pagal rekomendaciją, atliko didelio žvyro karjero geodezinius matavimus Bijsko rajone Barnaulo srityje. Ataskaita kaip parodomoji buvo pakabinta skelbimų lentoje.  
Vakarais po paskaitų Julius dirbo mokslinio tyrimo instituto hidraulikos laboratorijoje laborantu, kartu su kitais laboratorijos darbuotojais gamino hidroelektrinių turbinų kamerų modelius ir juos bandė imitaciniuose kanaluose. Tai labai padėjo tolimesnių studijų metų ir praktinėje veikloje (statant Kauno hidroelektrinę). Po trečio kurso gamybinę geodezijos praktiką, įsidarbinęs pagal rekomendaciją, atliko didelio žvyro karjero geodezinius matavimus Bijsko rajone Barnaulo srityje. Ataskaita kaip parodomoji buvo pakabinta skelbimų lentoje.  
1956 m. grįždamas iš priešdiplominės praktikos Irkutsko hidroelektrinės statyboje į Maskvą sustojo Ačinske (Krasnojarsko kraštas) aplankyti vyriausios sesers Onos Briedienės šeimą, ištremtą 1949 m.


Apgynęs diplominį darbą „Kauno hidroelektrinė“, 1957 m. rudenį pradėjo dirbti  Kauno hidroelektrinės statyboje meistru prie žemės užtvankos. Pradėjus betonavimo darbus buvo paskirtas darbų vykdytoju privedamojo-nuvedamojo kanalų ir atraminių sienų statybai. Darbas Jono Velaniškio, turinčio didžiulę patirtį ir autoritetą vadovaujamoje valdyboje-aikštelėje, Juliui buvo antras gyvenimo institutas, kuriame išmokta labai atsakingo požiūrio į  darbą ir į tą darbą atliekančius darbuotojus. J. Velaniškio asmeninės, psichologinės ir profesinės savybės nulėmė, kad darbas elektrinės statyboje buvo ne prievarta, o sąmoningojo supratimo ir būtinumo veiksnys.  
Apgynęs diplominį darbą „Kauno hidroelektrinė“, 1957 m. rudenį pradėjo dirbti  Kauno hidroelektrinės statyboje meistru prie žemės užtvankos. Pradėjus betonavimo darbus buvo paskirtas darbų vykdytoju privedamojo-nuvedamojo kanalų ir atraminių sienų statybai. Darbas Jono Velaniškio, turinčio didžiulę patirtį ir autoritetą vadovaujamoje valdyboje-aikštelėje, Juliui buvo antras gyvenimo institutas, kuriame išmokta labai atsakingo požiūrio į  darbą ir į tą darbą atliekančius darbuotojus. J. Velaniškio asmeninės, psichologinės ir profesinės savybės nulėmė, kad darbas elektrinės statyboje buvo ne prievarta, o sąmoningojo supratimo ir būtinumo veiksnys.  
Plečiantis darbams buvo sukurta 2-oji statybos valdyba-aikštelė. Reikėjo kito viršininko. J. Velaniškis pakvietė darbų vykdytojus: R. Charūną, Kl. Skuodį ir J. Pakalniškį, kaip kandidatus ir pasiūlė bet kuriam iš jų stoti į komunistų partiją ir būti viršininku. Visi kategoriškai atsisakė. J. Velaniškis išdėstė savo požiūrį, - statyba nesustos, bus atsiųstas viršininkas iš Maskvos kartu su brigadininku, uošve, vaikais ir visi pirmoje eilėje gaus butus, o mūsų darbuotojai liks be nieko. Problemą išsprendė Petras Kaziūnas, patyręs specialistas, geras vadovas.
1959 m. liepos pradžioje visi statiniai, kurie bus po vandeniu, buvo baigti ir liepos 16 d. užtvindyti. Julius Pakalniškis ir kiti buvo apdovanoti medaliais su darbo šaunumą.


1959 m. liepos pradžioje visi statiniai, kurie bus po vandeniu, buvo baigti ir liepos 16 d. užtvindyti. Julius Pakalniškis ir kiti buvo apdovanoti medaliais su darbo šaunumą.
1960 m. birželio mėn. J. Pakalniškiui buvo pavesta pradėti gamybinės bazės ir laikinosios gyvenvietės statybą Lietuvos VRE statyboje. 1963 m. pavasarį užbaigęs darbus Lietuvos VRE pradėjo dirbti Kauno gelžbetoninių konstrukcijų gamyklos Nr.3 Petrašiūnuose esančio stambiaplokščių gyvenamųjų namų gamybos cecho viršininku. 1966 m. įkūrus Kauno namų statybos kombinatą paskirtas gamybos viršininku. 1973 m. kartu su grupe statybos ministerijos darbuotojų buvo komandiruotas į Vengrijos namų statybos kombinatą. 1974 m. paskiriamas kombinato vyriausiojo inžinieriaus pavaduotoju, kuravo namų montavimo darbus Marijampolėje, Vilkaviškyje, Šakiuose, Jurbarke, Ukmergėje, Kaišiadoryje, Kogalymo naftininkų mieste ir kt. Buvo atsakingas už jaunų specialistų kvalifikacijos kėlimą, susitaręs su įvairių Kauno įmonių, fabrikų ir statybų technologais, vykdavo į jas su jaunais specialistais. 1974 m. priėmė Poezijos pavasario poetus.
1960 m. birželio mėn. J. Pakalniškiui buvo pavesta pradėti gamybinės bazės ir laikinosios gyvenvietės statybą Lietuvos VRE statyboje. 1963 m. pavasarį užbaigęs darbus Lietuvos VRE pradėjo dirbti Kauno gelžbetoninių konstrukcijų gamyklos Nr.3 Petrašiūnuose esančio stambiaplokščių gyvenamųjų namų gamybos cecho viršininku. 1966 m. įkūrus Kauno namų statybos kombinatą paskirtas gamybos viršininku. 1973 m. kartu su grupe statybos ministerijos darbuotojų buvo komandiruotas į Vengrijos namų statybos kombinatą. 1974 m. paskiriamas kombinato vyriausiojo inžinieriaus pavaduotoju, kuravo namų montavimo darbus Marijampolėje, Vilkaviškyje, Šakiuose, Jurbarke, Ukmergėje, Kaišiadoryje, Kogalymo naftininkų mieste ir kt. Buvo atsakingas už jaunų specialistų kvalifikacijos kėlimą, susitaręs su įvairių Kauno įmonių, fabrikų ir statybų technologais, vykdavo į jas su jaunais specialistais. 1974 m. priėmė Poezijos pavasario poetus.



Dabartinė 11:37, 27 rugpjūčio 2022 versija

Pakalniskis.JPG

Julius Pakalniškis gimė 1932 m. sausio 2 d. Masių kaime Kruopių vls. Šiaulių apskr. (dabar Šakynos seniūnija Šiaulių rajonas). Tėvas Jonas Pakalniškis (1897-1951) palaidotas Irkutsko srities Taišeto raj. Blagodarsko kapinėse. Motina Barbora Trikšaitė - Pakalniškienė (1895-1962). Tėvai ūkininkai turėjo 44 ha žemės, šeimoje augo keturi sūnūs ir dvi dukros. Julius, penktasis vaikas, baigęs Masių pradinę mokyklą, toliau mokėsi Kuršėnų gimnazijoje. 1948 m. gegužės mėn. tėvus ir jauniausiąją seserį Antaniną sovietai ištrėmė į Sibirą (Irkutsko sritį). Neturėdamas pragyvenimo šaltinio Julius įstojo į Kauno geležinkelininkų mokyklą Nr.3, kur gavo varganą išlaikymą. Po pamokų geležinkelininkų mokykloje vakarais mokėsi Kauno darbo jaunimo vidurinėje mokykloje, kurią baigė 1952 m. Nuslėpęs tėvų tremtį tais pačiais metais įstojo į Maskvos V. R. Viljamso vardo vandens ūkio inžinierių institutą.

Vakarais po paskaitų Julius dirbo mokslinio tyrimo instituto hidraulikos laboratorijoje laborantu, kartu su kitais laboratorijos darbuotojais gamino hidroelektrinių turbinų kamerų modelius ir juos bandė imitaciniuose kanaluose. Tai labai padėjo tolimesnių studijų metų ir praktinėje veikloje (statant Kauno hidroelektrinę). Po trečio kurso gamybinę geodezijos praktiką, įsidarbinęs pagal rekomendaciją, atliko didelio žvyro karjero geodezinius matavimus Bijsko rajone Barnaulo srityje. Ataskaita kaip parodomoji buvo pakabinta skelbimų lentoje.

Apgynęs diplominį darbą „Kauno hidroelektrinė“, 1957 m. rudenį pradėjo dirbti Kauno hidroelektrinės statyboje meistru prie žemės užtvankos. Pradėjus betonavimo darbus buvo paskirtas darbų vykdytoju privedamojo-nuvedamojo kanalų ir atraminių sienų statybai. Darbas Jono Velaniškio, turinčio didžiulę patirtį ir autoritetą vadovaujamoje valdyboje-aikštelėje, Juliui buvo antras gyvenimo institutas, kuriame išmokta labai atsakingo požiūrio į darbą ir į tą darbą atliekančius darbuotojus. J. Velaniškio asmeninės, psichologinės ir profesinės savybės nulėmė, kad darbas elektrinės statyboje buvo ne prievarta, o sąmoningojo supratimo ir būtinumo veiksnys. 1959 m. liepos pradžioje visi statiniai, kurie bus po vandeniu, buvo baigti ir liepos 16 d. užtvindyti. Julius Pakalniškis ir kiti buvo apdovanoti medaliais su darbo šaunumą.

1960 m. birželio mėn. J. Pakalniškiui buvo pavesta pradėti gamybinės bazės ir laikinosios gyvenvietės statybą Lietuvos VRE statyboje. 1963 m. pavasarį užbaigęs darbus Lietuvos VRE pradėjo dirbti Kauno gelžbetoninių konstrukcijų gamyklos Nr.3 Petrašiūnuose esančio stambiaplokščių gyvenamųjų namų gamybos cecho viršininku. 1966 m. įkūrus Kauno namų statybos kombinatą paskirtas gamybos viršininku. 1973 m. kartu su grupe statybos ministerijos darbuotojų buvo komandiruotas į Vengrijos namų statybos kombinatą. 1974 m. paskiriamas kombinato vyriausiojo inžinieriaus pavaduotoju, kuravo namų montavimo darbus Marijampolėje, Vilkaviškyje, Šakiuose, Jurbarke, Ukmergėje, Kaišiadoryje, Kogalymo naftininkų mieste ir kt. Buvo atsakingas už jaunų specialistų kvalifikacijos kėlimą, susitaręs su įvairių Kauno įmonių, fabrikų ir statybų technologais, vykdavo į jas su jaunais specialistais. 1974 m. priėmė Poezijos pavasario poetus.

Prasidėjus atgimimui kartu su Jonu Žuku, Remigijumi Visocku ir kt. įkūrė sąjudžio grupę ir joje aktyviai dalyvavo. 1992 m. sausio 2 d. išėjo į pensiją ir įkūrė UAB „Vijoklis“. 1988 m. susikūrus Kauno žemaičių bendrijai aktyviai dalyvavo joje, nuo 1999 m. iki 2005 m. buvo jos pirmininku. 2001 m. ir 2002 m. dalyvavo su komanda Didžioje žemaičių talkoje sutvarkant Vembutų piliakalnį. 2003 m. įsitraukė į dviračių turizmą: 2005 m. Baltijos jūrą – Juodoji jūra, 2006 m. kelionė aplink Baltijos jūrą. 1968 m. sukūrė šeimą. Žmona Donata (Matukonytė) Pakalniškienė baigusi Vilniaus universitetą dirbo Kauno medicinos institute ir KTU bibliotekose skyriaus vedėja. Sūnūs Mindaugas ir Kęstutis, abu baigė KTU. Mindaugas – verslininkas, Kęstutis – informacinių technologijų specialistas.

Parengė Anzelmas Bačauskas