Rimantas Pranas Deksnys: Skirtumas tarp puslapio versijų

Iš Energetikai.
Pereiti į navigaciją Jump to search
(Naujas puslapis: Rimantas Pranas DEKSNYS gimė 1942-05-03 Degučių k., Obelių valsč., Panevėžio apskr. ūkininko Antano Deksnio (1901-1952) ir Emilijos Stočkutės Deksnienės (1908-1986) šeimoje (trečias iš keturių vaikų). Tėvas buvo audėjas, šaulys ir 1941 m. sukilėlis. Antrojo Pasaulinio karo metu su savo broliais Jonu (1890-1951) ir Ignu (1892-1945) gelbėjo žydaitę. 1948 m. sovietų suimtas ir nuteistas 25 m. kalėjimo ir 5 m. tremties, išvežtas į Magadano krašt...)
 
No edit summary
1 eilutė: 1 eilutė:
Rimantas Pranas DEKSNYS gimė 1942-05-03 Degučių k., Obelių valsč., Panevėžio apskr. ūkininko Antano Deksnio (1901-1952) ir Emilijos Stočkutės Deksnienės (1908-1986) šeimoje (trečias iš keturių vaikų). Tėvas buvo audėjas, šaulys ir 1941 m. sukilėlis. Antrojo Pasaulinio karo metu su savo broliais Jonu (1890-1951)  ir Ignu (1892-1945) gelbėjo žydaitę. 1948 m. sovietų suimtas ir nuteistas 25 m. kalėjimo ir 5 m. tremties, išvežtas į Magadano kraštą, Kadykčian lagerį, dirbo vario kasykloje, mirė 1952 m. ir palaidotas lagerio kapinėse. Vaikus užaugino Mama su savo seserimi Anele (1910-1994), o vėliau prie to prisijungė ir vyriausias sūnus Ginutis Antanas (1937-2000).
[[Vaizdas:DeksnysR.JPG|200px|left]]  Rimantas Pranas DEKSNYS gimė 1942-05-03 Degučių k., Obelių valsč., Panevėžio apskr. ūkininko Antano Deksnio (1901-1952) ir Emilijos Stočkutės Deksnienės (1908-1986) šeimoje (trečias iš keturių vaikų). Tėvas buvo audėjas, šaulys ir 1941 m. sukilėlis. Antrojo Pasaulinio karo metu su savo broliais Jonu (1890-1951)  ir Ignu (1892-1945) gelbėjo žydaitę. 1948 m. sovietų suimtas ir nuteistas 25 m. kalėjimo ir 5 m. tremties, išvežtas į Magadano kraštą, Kadykčian lagerį, dirbo vario kasykloje, mirė 1952 m. ir palaidotas lagerio kapinėse. Vaikus užaugino Mama su savo seserimi Anele (1910-1994), o vėliau prie to prisijungė ir vyriausias sūnus Ginutis Antanas (1937-2000).


R. P. Deksnys 1949 -– 1952 m. mokėsi Kreščionių pradinėje mokykloje. 1961 m. baigė Obelių vidurinę mokyklą ir įstojo į Kauno politechnikos institutą. 1967 m. baigė elektros tinklų ir sistemų specialybės kursą ir buvo pakviestas dirbti KPI Elektros sistemų katedroje. 1969 – 1972 m. mokėsi aspirantūroje ir 1975 m. apgynė disertaciją tema “Elektros linijų gedimo vietos nustatymo pagal avarinio režimo parametrus būdų ir priemonių tyrimas”. 1978 m. suteiktas docento vardas, o 2003 m. profesoriaus vardas.
R. P. Deksnys 1949 -– 1952 m. mokėsi Kreščionių pradinėje mokykloje. 1961 m. baigė Obelių vidurinę mokyklą ir įstojo į Kauno politechnikos institutą. 1967 m. baigė elektros tinklų ir sistemų specialybės kursą ir buvo pakviestas dirbti KPI Elektros sistemų katedroje. 1969 – 1972 m. mokėsi aspirantūroje ir 1975 m. apgynė disertaciją tema “Elektros linijų gedimo vietos nustatymo pagal avarinio režimo parametrus būdų ir priemonių tyrimas”. 1978 m. suteiktas docento vardas, o 2003 m. profesoriaus vardas.
8 eilutė: 8 eilutė:
Prof. R. P. Deksnys paruošė ir išleido 4 mokomąsias knygas, paskelbė daugiau kaip 100 mokslinių straipsnių, vadovavo ir įvykdė virš 25 mokslinių tyrimo darbų, paruošė keturis norminius dokumentus, yra dviejų elektrotechninių terminų žodynų ir 8 išradimų bendraautorius, o sukurtas elektros tinklų avarinio režimo parametrų fiksatorius apdovanotas SSSR Liaudies ūkio laimėjimų parodos bronzos medaliu (1973 m.). Prof. R .P. Deksnys vadovaujant ir konsultuojant buvo parengtos 8 mokslinės daktaro disertacijos.
Prof. R. P. Deksnys paruošė ir išleido 4 mokomąsias knygas, paskelbė daugiau kaip 100 mokslinių straipsnių, vadovavo ir įvykdė virš 25 mokslinių tyrimo darbų, paruošė keturis norminius dokumentus, yra dviejų elektrotechninių terminų žodynų ir 8 išradimų bendraautorius, o sukurtas elektros tinklų avarinio režimo parametrų fiksatorius apdovanotas SSSR Liaudies ūkio laimėjimų parodos bronzos medaliu (1973 m.). Prof. R .P. Deksnys vadovaujant ir konsultuojant buvo parengtos 8 mokslinės daktaro disertacijos.


R. P. Deksnys labai aktyviai įsijungė į Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo judėjimą, buvo KTU Energetikos fakulteto Lietuvos persitvarkymo Sąjūdžio 160 grupės steigėju ir kuratoriumi, Kauno miesto Sąjūdžio Tarybos nariu, antrojo Sąjūdžio suvažiavimo delegatu ir Konservatorių partijos skyriaus vienu iš steigėjų Kaune. Be to, dalyvavo aiškinamojoje ir integruojančioje LPS veikloje Pietryčių Lietuvos Šalčininkų r. Akmenynės apylinkėje. Buvo aktyvus 1991 m. įvykių Vilniaus ir Kauno objektų gynėjas ir 1991 m. sausio 13 naktį budėjo Vilniuje prie telefonų stoties ir lemiamu momentu prie Seimo Rūmų.
R. P. Deksnys aktyviai įsijungė į Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo judėjimą, buvo KTU Energetikos fakulteto Lietuvos persitvarkymo Sąjūdžio 160 grupės steigėju ir kuratoriumi, Kauno miesto Sąjūdžio Tarybos nariu, antrojo Sąjūdžio suvažiavimo delegatu ir Konservatorių partijos skyriaus vienu iš steigėjų Kaune. Be to, dalyvavo aiškinamojoje ir integruojančioje LPS veikloje Pietryčių Lietuvos Šalčininkų r. Akmenynės apylinkėje. Buvo aktyvus 1991 m. įvykių Vilniaus ir Kauno objektų gynėjas ir 1991 m. sausio 13 naktį budėjo Vilniuje prie telefonų stoties ir lemiamu momentu prie Seimo Rūmų.


Žmona Zita Križinauskaite – Deksnienė (1956-1997) buvo įgijusi ekonomistės specialybę, o duktė Dovilė Deksnytė – Tumonė (1987) yra įgijusi taikomosios matematikos bakalauro ir finansų magistro laipsnius.
Žmona Zita Križinauskaite – Deksnienė (1956-1997) buvo įgijusi ekonomistės specialybę, o duktė Dovilė Deksnytė – Tumonė (1987) yra įgijusi taikomosios matematikos bakalauro ir finansų magistro laipsnius.

13:48, 10 sausio 2023 versija

DeksnysR.JPG

Rimantas Pranas DEKSNYS gimė 1942-05-03 Degučių k., Obelių valsč., Panevėžio apskr. ūkininko Antano Deksnio (1901-1952) ir Emilijos Stočkutės Deksnienės (1908-1986) šeimoje (trečias iš keturių vaikų). Tėvas buvo audėjas, šaulys ir 1941 m. sukilėlis. Antrojo Pasaulinio karo metu su savo broliais Jonu (1890-1951) ir Ignu (1892-1945) gelbėjo žydaitę. 1948 m. sovietų suimtas ir nuteistas 25 m. kalėjimo ir 5 m. tremties, išvežtas į Magadano kraštą, Kadykčian lagerį, dirbo vario kasykloje, mirė 1952 m. ir palaidotas lagerio kapinėse. Vaikus užaugino Mama su savo seserimi Anele (1910-1994), o vėliau prie to prisijungė ir vyriausias sūnus Ginutis Antanas (1937-2000).

R. P. Deksnys 1949 -– 1952 m. mokėsi Kreščionių pradinėje mokykloje. 1961 m. baigė Obelių vidurinę mokyklą ir įstojo į Kauno politechnikos institutą. 1967 m. baigė elektros tinklų ir sistemų specialybės kursą ir buvo pakviestas dirbti KPI Elektros sistemų katedroje. 1969 – 1972 m. mokėsi aspirantūroje ir 1975 m. apgynė disertaciją tema “Elektros linijų gedimo vietos nustatymo pagal avarinio režimo parametrus būdų ir priemonių tyrimas”. 1978 m. suteiktas docento vardas, o 2003 m. profesoriaus vardas.

1994  – 2004 m. vadovavo KTU Elektros sistemų katedrai. AB “Lietuvos energijai” finasiškai parėmus, buvo kokybiškai suremontotos katedros patalpos ir labaratorijos papidytos naujausia įranga. Prof. dr. R. P. Deksnys 1994 m. – 2005 m. buvo Elektros ir valdymo inžinerijos fakulteto Tarybos narys, Energetikos ir termoinžinerijos (06T) Jungtinės doktorantūros komisijos narys, Mokslo krypties 06T kvalifikacinės komisijos narys, Lietuvos energetikos instituto  Tarybos narys, Lietuvos MA žurnalo “Energetika” ir Rygos technikos universiteto mokslinio žurnalo “Energetikos ir elektros inžinerija” redakcinės kolegijos narys. Kvalifikaciją kėlė Maskvos energetikos institute, Leningrado politechnikos institute, Jungtinių tautų UNIDO kursuose, Paderborno universitete (Vokietija), Švedijos Karališkojo universiteto kursuose Rygoje ir Šiaurės šalių universitetų energetikos profesorių susitikimuose.

Prof. R. P. Deksnys paruošė ir išleido 4 mokomąsias knygas, paskelbė daugiau kaip 100 mokslinių straipsnių, vadovavo ir įvykdė virš 25 mokslinių tyrimo darbų, paruošė keturis norminius dokumentus, yra dviejų elektrotechninių terminų žodynų ir 8 išradimų bendraautorius, o sukurtas elektros tinklų avarinio režimo parametrų fiksatorius apdovanotas SSSR Liaudies ūkio laimėjimų parodos bronzos medaliu (1973 m.). Prof. R .P. Deksnys vadovaujant ir konsultuojant buvo parengtos 8 mokslinės daktaro disertacijos.

R. P. Deksnys aktyviai įsijungė į Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo judėjimą, buvo KTU Energetikos fakulteto Lietuvos persitvarkymo Sąjūdžio 160 grupės steigėju ir kuratoriumi, Kauno miesto Sąjūdžio Tarybos nariu, antrojo Sąjūdžio suvažiavimo delegatu ir Konservatorių partijos skyriaus vienu iš steigėjų Kaune. Be to, dalyvavo aiškinamojoje ir integruojančioje LPS veikloje Pietryčių Lietuvos Šalčininkų r. Akmenynės apylinkėje. Buvo aktyvus 1991 m. įvykių Vilniaus ir Kauno objektų gynėjas ir 1991 m. sausio 13 naktį budėjo Vilniuje prie telefonų stoties ir lemiamu momentu prie Seimo Rūmų.

Žmona Zita Križinauskaite – Deksnienė (1956-1997) buvo įgijusi ekonomistės specialybę, o duktė Dovilė Deksnytė – Tumonė (1987) yra įgijusi taikomosios matematikos bakalauro ir finansų magistro laipsnius. Prof. R. P.Deksniui KTU rektoriaus padėka pareikšta KTU 80-čio proga, yra gavęs keletą dekano padėkų.

Parengė Vytautas Miškinis