Mykolas Zališauskas

Mykolas Zališauskas gimė 1920 m. balandžio 10 d. Kretingos apskrities, Skuodo valsčiaus Aleksandrijos kaime. Baigęs Aleksandrijos pradinę mokyklą, mokslą tęsė Palangos progimnazijoje, Kretingos gimnazijoje, kurią baigęs 1939 m. rugsėjo 1 d. įstojo į Vytauto Didžiojo universiteto Technikos fakultetą. Jį baigė 1944 m. birželio 20 d., įgijo pramonės šiluminės energetikos inžinieriaus kvalifikaciją, tačiau aukštojo mokslo baigimo patvirtinimas buvo gautas tik 1950 m., suteikiant jam inžinieriaus-mechaniko diplomą. Kadangi neturėjo aukštojo mokslo diplomo, 1944 m. rugsėjo 1 d. įsidarbino Kretingos rajono pramkombinate – inžinieriumi, o nuo 1945 m. kovo 1 d. – projektavimo institute ,,Lietstatprojektas“, inžinieriumi-santechniku, kur sudarinėjo atstatomų karo metais sugriautų įmonių šildymo ir vėdinimo sistemų projektus, dėstė Kauno popieriaus ir celiuliozės technikume. Už šią veiklą 1947 m. rugsėjo 7 d. apdovanotas Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Garbės raštu.

1950 m. vasario 1 d. priimtas į Kauno Valstybinio universiteto Miestų sanitarijos katedrą valandiniu dėstytoju. 1950 m. rugsėjo 10 d., įkūrus Kauno politechnikos institutą – perėjo dirbti į Vandentiekio ir kanalizacijos katedrą vyr. dėstytoju. 1952 m. gegužės 13 d. jam leista dirbti Architektūros dirbtuvėse Nr. 3 (antraeilės pareigos), o nuo 1953 m. gruodžio 30 d. fabrike ,,Drobė“, kur dalyvavo projektuojant ir montuojant vėdinimo sistemas (antraeilės pareigos). 1957 m. birželio 21 d. Baltarusijos politechnikos institute apgynė technikos mokslų kandidato disertaciją tema: ,,Turbulentinio išretinimo tyrimai taikytini srovinių aparatų teorijoje“. Nuo 1957 m. rugsėjo 9 d. leista dirbti ,,Litgiprogorstroj“ institute inžinieriumi, čia dirbo iki 1959 m. kovo 1 d. Nuo 1953 m. dėstė šildymo ir vėdinimo disciplinas Mechanikos fakulteto pramonės šiluminės energetikos specialybės studentams. 1958 m. balandžio 13 d. išrinktas eiti docento pareigas KPI Vandentiekio ir kanalizacijos katedroje, 1959 m. kovo 16 d. kviečiamas į Lietuvos MA Energetikos ir elektrotechnikos institutą, kur laimėjęs konkursą paskirtas Dujofikacijos laboratorijos vadovu, o nuo 1959 m. kovo 1 d. – direktoriaus pavaduotoju mokslo reikalams, juo dirbo iki 1961 m. rugpjūčio 1 d. Nuo 1959 m. kovo 16 d. leista dirbti Pramoninės statybos projektavimo institute inžinieriumi-projektuotoju (antraeilės pareigos). Toliau liko dirbti KPI Vandentiekio ir kanalizacijos katedroje valandiniu dėstytoju, kur 1960 m. kovo 3 d. jam suteiktas docento vardas bei leidžiama vadovauti aspirantams. Pirmuoju jų, buvo KPI Šiluminės energetikos katedros asistentas K. Kajutis, o antrasis – Braižomosios katedros asistentas A. Gluosnis.

1961 m. gegužės 19 d. išrinktas naujai įkurtos KPI Šildymo ir vėdinimo katedros vedėju, kurio išrinkimą 1961 m. liepos 10 d. patvirtino Lietuvos TSR MT Valstybinio aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo komitetas, KPI rektoriaus K. Baršausko įsakymu, nuo 1961 m. rugpjūčio 25 d., paskirtas Hidrotechnikos fakulteto Šildymo ir vėdinimo katedros vedėju. 1961 m. lapkričio 11 d. prie katedros įkurta žinybinė Pramoninės ventiliacijos ir oro kondicionavimo laboratorija. Jos vadovu paskirtas doc. M. Zališauskas. Vykdant mokslinio tyrimo darbus šios laboratorijos tematika, kandidato disertaciją 1964 m. apsigynė M. Gedgaudas, 1966 m. – J. Švedarauskas, 1967 m. – A. Gluosnis, 1973 m. - B. Narbutis, A. Šležas, 1982 m. – V. Martinaitis. Jam vadovaujant kandidato disertacijas apsigynė 10 aspirantų. Kartu su A. Indriūnu ir asistente D. Rachlevičiene projektavo naujųjų KPI Statybos rūmų šildymo ir vėdinimo sistemas.

Įsikėlus į naujus Statybos rūmus rūpinantis ruošiamų specialistų kokybe ir artinat juos prie gamybinių sąlygų, prie KPI PKB įkurtas Šildymo ir vėdinimo skyrius. Čia vadovaujant kvalifikuotiems katedros darbuotojams ir šią specialybę baigusiems absolventams buvo atliekami realūs (diegiami projektinėse organizacijose ir pramonės įmonėse) kursiniai ir diplominiai projektai, mokslinio tyrimo darbai. Dalis jų buvo instituto bei respublikoje organizuojamų apžiūrų prizininkai, diplomantai. Dėstė šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo disciplinas, vadovavo diplominiams bei kursiniams projektams, studentų moksliniams darbams. 1965 m. spalio 15 d. apdovanotas Lietuvos TSR AT Prezidiumo Garbės raštu. 1966 m. išleido monografiją tema: ,,Sukūrinė turbulentiškumo teorija“ (9,5 sp. lanko), o 1968 m. - ,,Apnašų judėjimo ir srautų transportavimo pajėgumo tyrimai“. 1967 m. sausio 14 d. apdovanotas ,,Raudonosios vėliavos ordinu“. Buvo atspausdinęs 23 mokslinius straipsnius. Nuo 1968 m. spalio 23 d. iki lapkričio 2 d. lankėsi Lenkijoje ir VDR su turistine-koncertine kelione, o 1969 m. balandžio 15-22 dienomis su tokia pat kelione Bulgarijoje ir Rumunijoje. 1963-1964 m; 1965-1966 m.; 1967-1968 m.; 1969-1971 m. ir 1971-1973 m. buvo Kauno m. Lenino rajono DŽDT deputatu. 1969 m. įteikė gynimui savo daktaro (dabar habilituoto daktaro) disertaciją Maskvoje, tačiau ji nebuvo priimta ginti. 1974 m. liepos 1 d. atleistas iš KPI Šildymo ir vėdinimo katedros vedėjo pareigų paliekant katedroje docentu. 1979 m. liepos 1 d. išrinktas einančiu profesoriaus pareigas Šildymo ir vėdinimo katedroje. 1982 m. gruodžio 29 d. apdovanotas Lietuvos TSR Aukštojo ir vidurinio mokslo komiteto Garbės raštu. 1988 m. iškėlus dalį šios katedros darbuotojų į Vilniaus inžinerinį statybos institutą bei nutraukus šios specialybės studentų rengimą Kaune, likę katedros darbuotojai ir prof. M. Zališauskas perkelti į Inžinerinės ekologijos katedrą, o 1988 m. rugsėjo 1 d. – į Statybos katedrą, kuri iki 1990 m. rūpinosi 4-ojo ir 5-ojo kurso šios specialybės dieninio skyriaus studentų, bei vakarinio skyriaus iki 1993 m. – išleidimu. Nuo 1990 m. rugsėjo 10 d. iki 1993 m. birželio 20 d. – dirbo Vilniaus Gedimino technikos universiteto Šildymo ir vėdinimo katedroje (puse etato), buvo KTU Geoinžinerijos katedros profesoriumi-konsultantu magistrantams, doktorantams. Nuo 1990 m. rugsėjo 1 d. iki 1991 m. rugsėjo 1 d. dirbo Statybos fakulteto Statybos katedroje (0,75 etato), o iki 1992 m. rugpjūčio 31 d. – puse etato. 1992 - 1993 mokslo metais Statybos katedroje dirbo puse etato pagal darbo sutartį. Per savo 43-ejus pedagoginio darbo metus paskelbė daugiau kaip 90 mokslinių-metodinių straipsnių. Buvo dviejų išradimų bei dviejų knygų autoriumi. Nuo 1970 iki 1985 m. buvo Lietuvos TSR Specialiojo ir vidurinio mokslo komiteto (vėliau ministerijos) Mokslinės metodinės tarybos ,,Naujų mokymo metodų“, komisijos nariu ir pirmininku, KPI Programuoto mokymo metodinės sekcijos pirmininku. Studijų metu buvo aktyvus ,,Plieno“ korporacijos, vėliau ,,Žinijos“ draugijos nariu. Iki garbios senatvės dainavo KPI kameriniame bei KTU absolventų chore.

Mirė 2008 m. vasario 27 d.

Parengė Aleksandras Gluosnis

Variantas knygai VIII tomui

Mykolas ZALIŠAUSKAS gimė 1920 m. balandžio 10 d. Kretingos apskrities, Skuodo valsčiaus Aleksandrijos kaime. Baigęs Aleksandrijos pradinę mokyklą, mokslą tęsė Palangos progimnazijoje, Kretingos gimnazijoje, kurią baigęs 1939 m. rugsėjo 1 d. įstojo į VDU Technikos fakultetą. Jį baigė 1944 m. birželio 20 d., įgijo pramonės šiluminės energetikos inžinieriaus kvalifikaciją. 1944 m. įsidarbino Kretingos rajono pramkombinate inžinieriumi, o nuo 1945 m. kovo 1 d. – projektavimo institute ,,Lietstatprojektas“ inžinieriumi-santechniku, kur sudarinėjo atstatomų karo metais sugriautų įmonių šildymo ir vėdinimo sistemų projektus, dėstė Kauno popieriaus ir celiuliozės technikume.

1950 m. vasario 1 d. priimtas į KVU Miestų sanitarijos katedrą valandiniu dėstytoju. 1950 m. rugsėjo 10 d. perėjo dirbti į KPI Vandentiekio ir kanalizacijos katedrą vyr. dėstytoju. 1957 m. birželio 21 d. Baltarusijos politechnikos institute apgynė technikos mokslų kandidato (dabar-daktaro) disertaciją . Nuo 1953 m. dėstė šildymo ir vėdinimo disciplinas Mechanikos fakulteto pramonės šiluminės energetikos specialybės studentams. 1958 m. balandžio 13 d. išrinktas eiti docento pareigas KPI Vandentiekio ir kanalizacijos katedroje. 1959 -1961 m. dirbo Lietuvos MA Energetikos ir elektrotechnikos institute Dujofikacijos laboratorijos vadovu, direktoriaus pavaduotoju mokslo reikalams. 1961 m. gegužės 19 d. išrinktas naujai įkurtos KPI Šildymo ir vėdinimo katedros vedėju, 1961 m. lapkričio 11 d. prie katedros įkurta žinybinė Pramoninės ventiliacijos ir oro kondicionavimo laboratorija. Jos vadovu paskirtas doc. M. Zališauskas. Jam vadovaujant kandidato disertacijas apsigynė 10 aspirantų.

1974 m. liepos 1 d. atleistas iš KPI Šildymo ir vėdinimo katedros vedėjo pareigų paliekant katedroje docentu. 1979 m. išrinktas einančiu profesoriaus pareigas Šildymo ir vėdinimo katedroje. 1990 - 1993 m. dirbo Vilniaus Gedimino technikos universiteto Šildymo ir vėdinimo katedroje (puse etato), buvo KTU Geoinžinerijos katedros profesoriumi-konsultantu magistrantams, doktorantams.

Per savo 43-ejus pedagoginio darbo metus paskelbė daugiau kaip 90 mokslinių-metodinių straipsnių. Buvo dviejų išradimų bei dviejų knygų autoriumi. 1970 - 1985 m. buvo Specialiojo ir vidurinio mokslo komiteto (vėliau ministerijos) Mokslinės metodinės tarybos ,,Naujų mokymo metodų“ komisijos nariu ir pirmininku, KPI Programuoto mokymo metodinės sekcijos pirmininku.

Ne kartą apdovanotas AT prezidiumo, ministerijos Garbės raštais, 1967 m.-Raudonosios vėliavos ordinu. 1963-1973 m buvo Kauno m. Lenino rajono DŽDT deputatu. Iki garbios senatvės dainavo KPI kameriniame bei KTU absolventų chore. Mirė 2008 m. vasario 27 d.

Parengė Aleksandras Gluosnis, redagavo Vytautas Miškinis