Jonas Reklaitis

Jonas Reklaitis gimė 1924 m. rugsėjo 18 d. Alytaus apskrities Alovės valsčiaus Jonapilio kaime. 1931 m. pradėjo lankyti Alovės pradinę mokyklą, kurią baigė 1936 m. 1937 m. pavasarį dirbant prie akselinės jam buvo sutraiškyti dešinės rankos pirštai. Nuo 1938 m. Alovėje lankė penktąjį ir šeštąjį mokyklos skyrius. 1941 m. pradėjo mokytis Alytaus Mokytojų seminarijos parengiamuosiuose kursuose. Toliau mokslą tęsė Alytaus gimnazijoje, kurią baigė 1947 m. ir įstojo į Kauno Valstybinį universitetą. 1952 m. apgynęs diplominį darbą tema ,,Petrašiūnų elektrinės garo katilo Nr. 3 automatizacija“ (vadovas vyr. dėst. A. Žukauskas), baigė jau Kauno politechnikos institutą, įgydamas inžinieriaus-mechaniko pramonės šiluminės energetikos kvalifikaciją. Tais pat metais pradėjo dirbti Akmenės kalkių fabrike meistru, vėliau – Degimo cecho viršininku, įmonės vyr. inžinieriumi iki 1957 m. gruodžio mėn. Nuo 1954 m. iki 1957 m. buvo Akmenės DŽD Tarybos deputatu ir Liaudies teismo tarėju. 1955 m. vedė. Žmoną buvo Akmenės statybinių medžiagų kombinato laboratorijos vedėją. 1956 m. gimė sūnus Jonas. 1957 m. įsteigus Valstybinį mokslo ir technikos komitetą jo Energetikos skyrių, jame lapkričio 25 d. pradėjo dirbti trys specialistai. Šiam skyriui vadovavo Juozas Linkaitis. Naujų energetinių ir stambių energiją naudojančių įmonių statybų klausimams nagrinėti paskirtas patyręs projektuotojas Leonas Rinkūnas; pramonės ir komunalinio ūkio šiluminės energetikos klausimams – stambios pramonės įmonės šilumininkas Jonas Reklaitis, o elektros energijos klausimams – Petrašiūnų elektrinėje Elektrinių ir elektros tinklų montuotojams vadovas Donatas Kriščiukaitis. J. Reklaičio darbų paskirtis buvo suformuluoti užduotis projektavimo darbams nurodant reikalaujamą energetinio įrenginio galią, jo parametrus, naudotiną kurą. Pirmaisiais tokiais įrenginiais buvo: Lietuvos Valstybinė šiluminė elektrinė (Elektrėnuose), Kauno hidroakumuliacinė elektrinė ir kiti objektai. 1958 m. gimė sūnus Česlovas. 1959 m. atkūrus žurnalo ,,Technika“ leidybą, kuris pavadintas ,,Mokslas ir technika“, einantis redaktoriaus pareigas KPI prorektorius mokymo reikalams doc. M. Martynaitis, pakvietė mane antraeilėms pareigoms žurnalo ,,Energetika ir kuras“ skyriaus redaktoriumi. Čia teko bendradarbiauti su J. Reklaičiu, ruošti ir derinti energetikos srities straipsnius, kartu su juo parengėme ir atspausdinome straipsnius apie Kauno hidroelektrinės, Lietuvos Valstybinės šiluminės elektrinės (Elektrėnuose) statybas. Teko bendradarbiauti, kol žurnalo leidyba 1961 m. buvo perkelta į Vilnių. 1960 m. gimė dvyniai Algirdas ir Kęstutis. Nuo 1961 m. lapkričio 1 d. iki 1962 m. spalio mėn. dirbo LTSR MT Valstybinio mokslinių darbų koordinavimo komiteto skyriaus vyriausiuoju specialistu. 1961 m. parengė referatą apie avarijas Lietuvos katilinėse, galimo centralizuoto šilumos tiekimo pagrindimą. 1962 m. lapkričio 1 d. perėjo dirbti į Lietuvos ūkio tarybos Šiluminių įrengimų laboratoriją (įkurta prie KPI Šiluminių variklių katedros) jaunesniuoju moksliniu bendradarbiu. Nuo 1962 m. lapkričio 1 d. jam leidžiama dirbti minėtoje katedroje dėstytoju už valandinį atlyginimą. Dirbdamas laborantu buvo atsakingas už Mechanikos fakulteto rūmų bokštelyje, N. Milenskio iniciatyva, įrengtą observatoriją. Jo nurodymu turėjo užsakyti gauti jai teleskopą. Kadangi užsakyti nepavyko pats vyko į gamyklą Rusijoje (pavadinimo neprisiminė), tokį teleskopą sugebėjo gauti. Jis buvo įrengtas 1962 m. Juo, dalyvaujant J. Reklaičiui ir studentams, doc. N. Milenskis nagrinėjo Saulės dėmes. 1963 m. sausio 1 d. keliamas į šios katedros vyr. dėstytojus. KPI Ekonomikos fakulteto stacionaro ir vakarinio skyriaus studentams dėstė bendrosios šiluminės technikos discipliną, o šiluminės energetikos specialybės studentams – šilumos masės mainų, energetinių įrenginių darbų saugos disciplinas, vedė kursinius ir vadovavo diplominiams projektams. Nuo 1973 m. rugsėjo 10 iki 1974 m. sausio 18 d. kėlė kvalifikaciją Maskvos energetikos instituto Kvalifikacijos kėlimo fakultete. 1975 m. buvo rekomenduojama vykti dvejiems metams pedagoginiam darbui į Afganistaną, tačiau neišvyko. 1977 m. KPI Šiluminės energetikos katedroje, atestuojamas vyr. dėstytojo pareigoms. Nuo 1977 m. spalio 3 iki 1978 m. vasario 3 d. stažavosi Lietuvos Valstybinėje elektrinėje (Elektrėnuose). 1986 m. birželio 30 d., turint 24-ių metų pedagoginio darbo stažą, išleidžiamas į pensiją. Būdamas pensininku pradėjo dirbti Jonavos azotinėje trąšų gamykloje ,,Azotas“ inžinieriumi konstruktoriumi. Projektavo įmonės šiluminius įrenginius, analizavo šilumos tiekimo procesus bei jų veiklą. 2005 m. išėjo į pensiją. Lankantis pas Joną Reklaitį, kuriam buvo 92-ji metai, nuostabą kėlė tai, kad turėjo nuostabią atmintį, tvarkingai sutvarkytus šeimos nuotraukų albumus, pradedant vaikyste, baigiant 7-iais anūkais ir viena anūke ir 5 proanūkais (jų tarpe 3 mergytės). Nuostabus jo, KPI studijų draugų albumas su visų grupės draugų portretinėmis nuotraukomis, jų vardais, pavardėmis ir gimimo datomis.

Parengė Aleksandras Gluosnis

Varijantas VIII tomui

Jonas REKLAITIS gimė 1924 m. rugsėjo 18 d. Alytaus apskrities Alovės valsčiaus Jonapilio kaime. 1931 m. pradėjo lankyti Alovės pradinę mokyklą, kurią baigė 1936 m. 1937 m. pavasarį dirbant prie akselinės jam buvo sutraiškyti dešinės rankos pirštai. Nuo 1938 m. Alovėje lankė penktąjį ir šeštąjį mokyklos skyrius. Toliau mokslą tęsė Alytaus gimnazijoje, kurią baigė 1947 m. ir įstojo į Kauno Valstybinį universitetą. 1952 m. baigė jau Kauno politechnikos institutą, įgydamas inžinieriaus-mechaniko pramonės šiluminės energetikos kvalifikaciją.

Tais pat metais pradėjo dirbti Akmenės kalkių fabrike meistru, vėliau – Degimo cecho viršininku, įmonės vyriausiuoju inžinieriumi iki 1957 m. gruodžio mėn. 1957 m. įsteigus Valstybinį mokslo ir technikos komitetą, jo Energetikos skyrių, jame lapkričio 25 d. pradėjo dirbti J. Reklaitis.

J. Reklaičio darbų paskirtis buvo suformuluoti užduotis projektavimo darbams nurodant reikalaujamą energetinio įrenginio galią, jo parametrus, naudotiną kurą. Pirmaisiais tokiais įrenginiais buvo: Lietuvos valstybinė šiluminė elektrinė (Elektrėnuose), Kauno elektrinė ir kiti objektai. Nuo 1961 m. lapkričio 1 d. vienerius metus dirbo LSSR MT Valstybinio mokslinių darbų koordinavimo komiteto skyriaus vyriausiuoju specialistu. 1961 m. parengė referatą apie avarijas Lietuvos katilinėse, galimo centralizuoto šilumos tiekimo pagrindimą. 1962 m. lapkričio 1 d. perėjo dirbti į Liaudies ūkio tarybos Šiluminių įrengimų laboratoriją (įkurta prie KPI Šiluminių variklių katedros) jaunesniuoju moksliniu bendradarbiu. 1963 m. sausio 1 d. keliamas į šios katedros vyr. dėstytojus. KPI Ekonomikos fakulteto studentams dėstė bendrosios šiluminės technikos discipliną, o šiluminės energetikos specialybės studentams – šilumos masės mainų, energetinių įrenginių darbų saugos disciplinas, vedė kursinius ir vadovavo diplominiams projektams. 1986 m. birželio 30 d., išleidžiamas į pensiją. Būdamas pensininku, pradėjo dirbti Jonavos trąšų gamykloje ,,Azotas“ inžinieriumi konstruktoriumi. Projektavo įmonės šiluminius įrenginius, analizavo šilumos tiekimo procesus bei jų veiklą. 2005 m. baigė aktyvią veiklą.

1954-1957 m. buvo Akmenės DŽD Tarybos deputatu ir Liaudies teismo tarėju. 1955 m. vedė. 1956 m. gimė sūnus Jonas , 1958 m. sūnus Česlovas, 1960 m. dvyniai Algirdas ir Kęstutis. Lankantis pas Joną Reklaitį, kuriam buvo 92-ji metai, nuostabą kėlė tai, kad turėjo nuostabią atmintį, tvarkingai sutvarkytus šeimos nuotraukų albumus, pradedant vaikyste, baigiant 7-iais anūkais ir viena anūke ir 5 proanūkais, KPI studijų draugų albumas su visų grupės draugų portretinėmis nuotraukomis, jų vardais, pavardėmis ir gimimo datomis.

Parengė Aleksandras Gluosnis, red. Vyt. Miškinis