Algimantas Visockas

Iš Energetikai.
12:15, 27 rugpjūčio 2022 versija, sukurta Šaduikis (aptarimas | indėlis)
(skirt) ← Ankstesnė versija | Dabartinė versija (skirt) | Vėlesnė versija → (skirt)
Pereiti į navigaciją Jump to search
Visockas.jpg

VISOCKAS Algimantas gimė 1937 m. lapkričio 11 d. Kupiškio mieste, Panevėžio aps. Kupiškio gimnazijos mokytojų Felikso Visocko (1898–1977) ir Adelės Radzevičiūtės–Visockienės (1904–1988) šeimoje. Be Algimanto, augo dar du broliai: Gintis (1929)- inžinierius santechnikas (KPI) ir Rimantas (1933)–inžinierius mechanikas (ŽŪA). Motinos brolis Stasys Radzevičius–inžinierius elektrikas, tarpukario Lietuvoje dirbo Kaune, karo metu pasitraukė į JAV (Lietuvos energetika T6, 350 psl.) Tarpukario Lietuvoje mokytojai Visockai aktyviai dalyvavo visuomeniniame gyvenime, buvo Šaulių sąjungos nariais. Feliksas Visockas –Lietuvos kariuomenės savanoris.

Algimantas 1943 m. pradėjo lankyti Kupiškio pradinę mokyklą. 1945 m, vengiant tarybinės valdžios represijų, šeima skubiai persikėlė į Panevėžio rajono Naujamiesčio miestelį ir jis ten toliau mokėsi pradinėje ir vidurinėje mokyklose. Vidurinę mokyklą baigė 1954 m., tais pačiais metais įstojo į Kauno politechnikos instituto mechanikos fakultetą. Studijas baigė 1959 m. ir įgijo inžinieriaus-mechaniko diplomą. Pagal paskyrimą pradėjo dirbti Kauno turbinų gamykloje „Pergalė“, kuri tuo metu gamino mažos galios (0,3–1,5 MW) energetines ir pavarines garo turbinas, skirtas TSRS pramonės įmonių poreikiams. Pradžioje metus dirbo turbinų surinkimo cecho meistru, o po to perėjo į konstruktorių biurą, kur užsiėmė gamyklos pagamintų turbinų montavimo priežiūra. Dirbti teko Urale ir Krasnojarsko krašte, kur įsiminė susitikimai su tremtiniais lietuviais. Darbas „Pergalėje“ jaunam inžinieriui buvo gera gamybinė praktika, ypač vienasmenė atsakomybė išvykose.

Siekdamas tobulėti savo specialybėje, 1962 m. perėjo dirbti į naujai statomą Lietuvos elektrinę, kur buvo priimtas turbinų cecho meistru. Vyko pirmojo energetinio bloko montavimo darbai. Reikėjo organizuoti ir vykdyti gaunamų įrengimų reviziją prieš atiduodant juos montavimui, kontroliuoti montavimo darbų kokybę. Padėjo jau turima gamybinio darbo patirtis, tačiau tai buvo visiškai nauji Tarybų Sąjungoje ir tik prasidedantieji pasaulyje aukštų ir virškritinių garo parametrų 150 MW, o vėliau ir 300MW galios energetiniai blokai. Reikėjo ir dirbti, ir mokytis. Įvertinant parodytus sugebėjimus ir pareigingumą, 1964-05-26 skiriamas turbinų cecho viršininko pavaduotoju. Vykdant reorganizaciją, 1965-07-13 skiriamas naujai organizuojamo centralizuoto remonto cecho viršininku.

Tobulinant ir keičiant elektrinės valdymo struktūrą A. Visockas 1975 m. skiriamas tobulinimo ir kontrolės tarnybos priemonių įdiegimo baro viršininku. Tenka mažiau administracinio, daugiau inžinierinio – techninio darbo. 1983-01-24 m. paskiriamas vyriausiojo inžinieriaus pavaduotoju - remonto tarnybos viršininku. Lietuvai atgavus nepriklausomybę ir ruošiantis Ignalinos AE stabdymui, remonto tarnybai iškyla nauji papildomi uždaviniai: rezervinio kuro –orimulsijos priėmimas ir įrengimų pritaikymas jo deginimui, pagrindinių įrengimų modernizavimas, dūmų valymo įrenginiai, nauji aplinkosaugos reikalavimai. Ir čia jis įneša savo didėlį indėlį sprendžiant technines problemas bei organizuojant darbus. Į pensiją Algimantas Visockas išėjo 2008-04-30 būdamas 71 metų amžiaus. Iš 49 darbo metų 46 skirti Lietuvos elektrinei.

Gamybinės veiklos pradžioje, kaip ir daugumai energetikų, pomėgiams laiko kaip ir nebuvo. Jie pradėjo atsirasti vėliau. 1976 m., užliejus ledą Elektrėnų ledo rūmuose, įsitraukė į ledo ritulio sporto organizavimą, padėjo išugdyti Elektrėnų ledo ritulio komandą, kuri vėliau tapo Lietuvos rinktinės pagrindu. Priklausė iniciatyvinei grupei, kuri 1998 m. įkūrė Elektrėnų ledo ritulio sporto klubą „ Energija“ ir iki 2009 m. buvo jo prezidentu. Eilę kadencijų buvo Lietuvos ledo ritulio federacijos viceprezidentu. Būdamas pensijoje daug laiko skiria istorinės ir grožinės literatūros skaitymui, pavyzdingai tvarkosi kolektyviniame sode.

1961 m. Algimantas Visockas su Eleonora Radzevičiūte (g. 1936) sukūrė šeimą. Jauna šeima 1962 m. iš Kauno persikėlė į tada dar pradedamus statyti Elektrėnus. Tik atvykusi Eleonora įsijungė į čia besiorganizuojantį medikų kolektyvą ir Elektrėnų ligoninėje klinikine laborante dirbo iki išėjimo į pensiją. Eleonora ir Algimantas Visockai išaugino sūnų Šarūną (1963 ), kuris baigė KPI lengvosios pramonės fakultetą, ilgus metus dirbo Kaune „Drobės“ fabrike, dabar verslininkas. Sulaukė dviejų anūkų: Algimanto (1987), kuris baigė Riomerio universitete teisės fakultetą, ir architektės Godos (1991), kuri, baigusi VGTU, dirba Miunchene architektūrinėje studijoje.

Mirė Algimantas Visockas 2020 m. gruodžio 28 d. Palaidotas Elektrėnų miesto kapinėse.

Parengė Algis Viktoras Mekas