Kazimieras Narmontas
Varijantas IX tomui[keisti]
KAZIMIERAS NARMONTAS apie save: Gimiau 1936-04-04 Raišaičių kaime, Plungės rajone. Čia pradėjau lankyti kaimo pradinę mokyklą. Tėvai turėjo 5 ha žemės, savo jėgomis įsirengtą sodybą. Mama Bronislava Jurkaitė – Narmontienė (1906-04-03 – 1982 m.), baigusi pradinę mokyklą, buvo namų šeimininkė. Tėvas Kazimieras Narmontas (1903-10-25 – 1984 m.) buvo bemokslis, tačiau gabus ir sumanus technikas, kalvis, stalius: turėjo įsirengęs vėjo jėgainę, kuri suko tekinimo ir kitą įrangą, elektros generatorių namo apšvietimui, buvo sukonstravęs ir padaręs sudėtingą javų kuliamąją mašiną, kurią suko dyzelinis variklis. Tėvai užaugino tris sūnus.
Rusams okupavus Lietuvą, prasidėjo „neramūs“ laikai, visa tėvo technika buvo atimta. Šeima paliko sodybą ir persikėlė gyventi į Alsėdžių miestelį, Plungės rajone. Tėvas įsidarbino lentpjūvėje, aš pradėjau lankyti Alsėdžių vidurinę mokyklą, kurią baigiau 1956 metais. Tais pačiais metais įstojau į Kauno politechnikos institutą mechanikos fakultetą į pramonės šiluminės energetikos specialybę. Institutą baigiau 1961 m. ir gavau paskyrimą į Klaipėdos elektrinę, buvau priimtas į inžinieriaus pareigas. 1962 m. buvau paskirtas į elektrinės budinčio inžinieriaus pareigas, vėliau tapau vyriausiuoju budinčiu inžinieriumi.
1963 m. spalio 1 d. įkūrus šilumos tinklų bazę, mane paskyrė vyriausiuoju meistru. 1964 m. gruodžio mėnesį įsidarbinau Klaipėdos remonto – statybos valdyboje vyriausiuoju darbų vykdytoju. Tuo metu vadovavau vienai elektrikų ir dviem santechnikų brigadoms. Remonto statybos valdyba tiesė šilumines trasas kvartaluose. 1966 m. sausio 27 d. buvau pakviestas grįžti dirbti į elektrinę. Pradėjau dirbti šiluminės automatikos ir matavimo prietaisų cecho viršininku. Reikėjo daug pastangų ir sumanumo profesijos pakeitimui. 1974 m. birželio mėnesį buvau paskirtas elektros cecho viršininko pavaduotoju. Plečiant šilumos tinklus, pastatyta Klaipėdos rajoninė katilinė. Prie Klaipėdos šilumos tinklų buvo prijungtos vakarų Lietuvos miestų katilinės: Palangos, Gargždų, Plungės, Šilutės, Šilalės, Tauragės. Didelis dėmesys buvo skiriamas šių objektų katilų automatizavimui, reikalingų prietaisų komplektavimui ir atnaujinimui. Mano ilgametis darbas buvo įvertintas, aš buvau apdovanotas medaliu už sąžiningą ir ilgametį darbą įmonėje, 1968 m. mano vardas buvo patalpintas įmonės garbės lentoje, man, kaip aktyviam racionalizatoriui, pareikštos padėkos. 1972 m. ir 1973 m. buvau apdovanotas Maskvoje visasąjunginėje parodoje (VDHX) 2 medaliais už „pasiekimus liaudies ūkyje“. 2001-12-17 išėjau į užtarnautą poilsį.
Mano žmona Marija Narmontienė, gim. 1939-02-19, baigė Klaipėdos pedagoginę mokyklą ir Šiaulių K. Preikšo pedagoginio instituto pedagogikos fakultetą. Vyresnioji dukra Nelita Gedminienė (gim. 1963-10-21) baigė Šiaulių pedagoginį institutą, dirba Klaipėdos „Versmės“ progimnazijoje mokytoja-metodininke. Jaunesnioji dukra Miranda Deinekienė (gim. 1973-01-15) baigė Klaipėdos universitetą Humanitarinių mokslų fakultetą, įgijo filologijos bakalauro kvalifikacinį laipsnį, ir Mykolo Romerio universitetą, Teisės fakultetą, įgijo teisės bakalauro ir teisės magistro kvalifikacinį laipsnį, dirba Advokatų G. Daugėlos ir R. Tumėno advokatų kontoroje teisininke.
Parengė Vytautas Miškinis
KAZIMIERAS NARMONTAS apie save:
Gimiau 1936-04-04 Raišaičių kaime, Plungės rajone. Čia pradėjau lankyti kaimo pradinę mokyklą. Tėvai turėjo 5 ha žemės, savo jėgomis įsirengtą sodybą. Mama Bronislava Jurkaitė – Narmontienė (1906-04-03 – 1982 m.), baigusi pradinę mokyklą, buvo namų šeimininkė. Tėvas Kazimieras Narmontas (1903-10-25 – 1984 m.) buvo bemokslis, tačiau gabus ir sumanus technikas, kalvis, stalius: turėjo įsirengęs vėjo jėgainę, kuri suko tekinimo ir kitą įrangą, elektros generatorių namo apšvietimui, buvo sukonstravęs ir padaręs sudėtingą javų kuliamąją mašiną, kurią suko dizelinis variklis. Vienas pagrindinių pragyvenimo šaltinių ir buvo javų kūlimas, žmonės atsilygindavo grūdais. Tėvas buvo ir geras muzikantas, puikiai grojo bandonija. Tėvai užaugino tris sūnus. Jaunesnysis Romualdas Narmontas (1948 – 2016 m) mokėsi Klaipėdos profesinėje mokykloje, dirbo Plungės dujofikacijos avarinėje tarnyboje. Vyresnysis brolis Adomas Narmontas (gim. 1933 m.) mokėsi Telšių kunigų seminarijoje, Lietuvą okupavus TSRS, buvo pašauktas į kariuomenę, tarnavo Rusijoje, Sevostopolyje, gyveno ir dirbo Novošachtinske. Ten baigė aukštąją mokyklą, įgijo kalnų požeminių įrengimų inžinieriaus specialybę, vadovavo sprogdinimo darbams šachtose. Mirė 2009 m. Novošachtinske, ten ir palaidotas.
Rusams okupavus Lietuvą, prasidėjo „neramūs“ laikai, visa tėvo technika buvo atimta. Pablogėjus pragyvenimui, šeima paliko sodybą ir persikėlė gyventi į Alsėdžių miestelį, Plungės rajone. Tėvas įsidarbino lentpjūvėje, aš pradėjau lankyti Alsėdžių vidurinę mokyklą, kurią baigiau 1956 metais. Tais pačiais metais įstojau į Kauno politechnikos institutą mechanikos fakultetą į pramonės šiluminės energetikos specialybę. Tiems, kas mokėsi gerai, skirdavo stipendiją. Nuo antrojo kurso kiekvieną vasarą vieną mėnesį atlikdavome gamybinę praktiką. Mus siuntė į įvairias Tarybų socialistinių respublikų sąjungos (toliau - TSRS) vietas. Atlikau praktiką Baku miesto mėsos kombinato katilinėje, Rygos ir Leningrado (dabar – Sankt Peterburgas) elektrinėse. Mano diplominio darbo tema buvo „Klaipėdos mėsos kombinato šaldytuvai“. Reikėjo persiorientuoti nuo šiluminių procesų prie šalčio – atvirkštinis ciklas. Mano diplominis darbas buvo įvertintas geriausiu balu (5). Institutą baigiau 1961 m. ir gavau paskyrimą į Klaipėdos elektrinę, buvau priimtas į inžinieriaus pareigas. 1962 m. buvau paskirtas į elektrinės budinčio inžinieriaus pareigas, vėliau tapau vyriausiuoju budinčiu inžinieriumi.
1963 m. spalio 1 d. įkūrus šilumos tinklų bazę, mane paskyrė vyriausiuoju meistru. Atsimenu, kaip iš Kauno energoremonto dirbtuvių buvo atvežtas pirmasis miestui elevatorinis mazgas. Tai buvo centralizuoto šilumos tiekimo Klaipėdos mieste pradžia. 1964 m. gruodžio mėnesį įsidarbinau Klaipėdos remonto – statybos valdyboje vyriausiuoju darbų vykdytoju. Tuo metu vadovavau vienai elektrikų ir dviem santechnikų brigadoms. Remonto statybos valdyba tiesė šilumines trasas kvartaluose. 1966 m. sausio 27 d. buvau pakviestas grįžti dirbti į elektrinę. Pradėjau dirbti šiluminės automatikos ir matavimo prietaisų cecho viršininku. Reikėjo daug pastangų ir sumanumo profesijos pakeitimui. 1974 m. birželio mėnesį buvau paskirtas elektros cecho viršininko pavaduotoju. Plečiant šilumos tinklus, pastatyta Klaipėdos rajoninė katilinė. Prie Klaipėdos šilumos tinklų buvo prijungtos vakarų Lietuvos miestų katilinės: Palangos, Gargždų, Plungės, Šilutės, Šilalės, Tauragės. Didelis dėmesys buvo skiriamas šių objektų katilų automatizavimui, reikalingų prietaisų komplektavimui ir atnaujinimui. Mano ilgametis darbas buvo įvertintas, aš buvau apdovanotas medaliu už sąžiningą ir ilgametį darbą įmonėje, 1968 m. mano vardas buvo patalpintas įmonės garbės lentoje, man, kaip aktyviam racionalizatoriui, pareikštos padėkos. 1972 m. ir 1973 m. buvau apdovanotas Maskvoje visasąjunginėje parodoje (VDHX) 2 medaliais už „pasiekimus liaudies ūkyje“.
Mano žmona Marija Narmontienė, gim. 1939-02-19, baigė Klaipėdos pedagoginę mokyklą ir Šiaulių K. Preikšo pedagoginio instituto pedagogikos fakultetą. 19 metų išdirbo Klaipėdos 10-ojoje vidurinėje mokykloje mokytoja, vėliau - užklasinio darbo organizatore, 1983 metais paskirta Klaipėdos 9 – os vidurinės mokyklos direktore, išdirbo 21 metus. Vyresnioji dukra Nelita Gedminienė (gim. 1963-10-21) baigė Šiaulių pedagoginį institutą, dirba Klaipėdos „Versmės“ progimnazijoje mokytoja-metodininke. Jaunesnioji dukra Miranda Deinekienė (gim. 1973-01-15) baigė Klaipėdos universitetą Humanitarinių mokslų fakultetą, įgijo filologijos bakalauro kvalifikacinį laipsnį, ir Mykolo Romerio universitetą, Teisės fakultetą, įgijo teisės bakalauro ir teisės magistro kvalifikacinį laipsnį, dirba Advokatų G. Daugėlos ir R. Tumėno advokatų kontoroje teisininke.
Teko išeiti iš "Klaipėdos Energijos" į užtarnautą poilsį. Tai įvyko 2001 12 17 d. Šiuo metu su žmona Marija Narmontiene gyvename Vydmantuose, Kretingos rajone, nuosavoje sodyboje. Mano pomėgis – dirbti su techniką – išliko iki šiol. Turiu žoliapjovę – traktoriuką, kultivatorių, tekinimo stakles, suvirinimo aparatą ir kt. Šią techniką naudoju savo reikmėms, tai padeda prižiūrėti sodybą, palengvina ir paįvairina mano gyvenimą, sulaukus 83 metų.
Paruošė K. Narmontas ir dukra M. Deinekienė