Arvydas Galinis
ARVYDAS GALINIS gimė 1958 m. rugsėjo 21 d. Rokiškio rajone, Petriošiškio kaime. 1976 metais baigė Panemunėlio vidurinę mokyklą ir tais pačiais metais įstojo į Kauno technologijos universitetą studijuoti Elektros energijos tiekimo pramonės įmonėms, miestams ir žemės ūkiui specialybę.
1981 m. studijas baigė su pagyrimu ir pradėjo dirbti Lietuvos energetikos institute (LEI) inžinieriaus pareigose. Nuo 1983 metų dirbo jaunesniojo mokslinio bendradarbio pareigose. 1984–1986 m. mokėsi LEI aspirantūroje. 1987 m. Leningrado politechnikos institute (dabar Sankt Peterburgo technikos universitetas) apgynė ekonomikos mokslų kandidato (dabar socialinių mokslų daktaro) disertaciją, skirtą energetikos sistemų plėtros matematinio modeliavimo problemoms spręsti. 1996 m. kėlė kvalifikaciją Elektros energetikos sistemų plėtros ir aplinkos apsaugos srityje Oksfordo universitete, gilino patirtį daugelyje kvalifikacijos kėlimo kursų, kuriuos organizavo Tarptautinė atominės energijos agentūra (Austrija), Argonos nacionalinė laboratorija (JAV), Bradfordo universitetas (Anglija).
Nuo 1988 m. A. Galinis dirbo LEI Energetikos kompleksinių tyrimų laboratorijos vyresniojo mokslo darbuotojo pareigose, o nuo 2017 m. vasario mėn. tapo laboratorijos vadovu. Kaip Lietuvos ekspertų darbo grupės vadovas ar narys dalyvavo rengiant daugiau kaip keturias dešimtis tarptautinių projektų, kuriuos koordinavo įvairios Vokietijos, Danijos, Anglijos, Italijos, Olandijos, Prancūzijos ir kitų šalių mokslo įstaigos ir universitetai bei Tarptautinė atominės energijos agentūra. Jis itin reikšmingai prisidėjo rengiant pirmąją Nacionalinę energetikos strategiją ir vėliau ją atnaujinant, Nacionalinę energijos vartojimo efektyvumo didinimo programą, vykdant įvairius mokslinius tyrimus pagal šalies įstaigų ir organizacijų pavedimus, rengiant studijas, skirtas pagrįsti Lietuvos Respublikos poziciją derybose su Europos Sąjunga dėl stojimo į ES. Reikšmingi buvo tyrimai, pagrindžiantys nuostolių kompensavimo dėl ankstyvo Ignalinos AE uždarymo apimtis, ir vėliau derantis su Europos Komisija bei kitomis Europos Sąjungos šalimis narėmis dėl šios elektrinės darbo pratęsimo. Pastaruoju metu A. Galinis daug dėmesio skiria Lietuvos ekonomikos dekarbonizacijos tyrimams ir integruotam modeliavimui, apimančiam energetiką, transportą, žemės ūkį, pramonę ir kitas šakas.
A. Galinis yra paskelbęs per 100 mokslinių straipsnių energetikos sistemų raidos matematinio modeliavimo, energetikos politikos, energetikos sistemų eksploatavimo, gamtos apsaugos ir kitose srityse, skaitė pranešimus daugelyje tarptautinių ir nacionalinių konferencijų. Jis betarpiškai dalyvavo ar konsultavo įvairių šalių specialistus rengiant energetikos sistemų perspektyvinės raidos programas. Iš jų galima išskirti parengtus Latvijos, Estijos, Lenkijos, Mongolijos, Serbijos, Juodkalnijos, Graikijos, Sudano, Nigerijos, Malavi, Indonezijos ir kitų šalių strateginius dokumentus. A. Galinis nuolat dalyvauja Tarptautinės atominės energijos agentūros organizuojamuose seminaruose ir kursuose kaip šios agentūros deleguotas aukščiausios kvalifikacijos ekspertas, keliant kitų šalių specialistų, dirbančių energetikos sistemų raidos analizės ir energetikos politikos formavimo srityse, kvalifikaciją.
A. Galinis yra Tarptautinės atominės energijos agentūros ekspertas energetikos raidos matematinio modeliavimo klausimais, LEI tarybos, LEI doktorantūros komisijos, Tarptautinės energetikos ekonomikos asociacijos narys, Energetikos ekonomikos asociacijos narys.
A. Galinio indėlis į mokslo raidą ir Lietuvai itin aktualių problemų sprendimą buvo įvertintas LR Seimo pirmininkės, Ministro pirmininko, energetikos ministro ir kitų institucijų padėkomis, Lietuvos energetikų garbės ženklu ir LEI aukso medaliu.
Variantas 1
ARVYDAS GALINIS (g. 1958 09 21, Petriošiškio k., Rokiškio r.), inžinierius, dr. (socialiniai m.), Lietuvos energetikos instituto Energetikos kompleksinių tyrimų laboratorijos vadovas, Tarptautinės atominės energijos agentūros ekspertas energetikos raidos planavimo srityje.
Arvydas Galinis 1976 m. baigė Panemunėlio vidurinę mokyklą (Rokiškio r., Panemunėlio geležinkelio stotis), 1976–1981 m. mokėsi KTU (buv. KPI). 1986 m. stažavosi Oksfordo universitete. Nuo 1987 m. yra socialinių mokslų daktaras (Disertacijos tema „Elektros energetikos sistemos apkrovos grafikų išlyginimo elektriniais šilumos akumuliatoriais ekonominis efektyvumas“). 1981 m. pradėjo dirbti Lietuvos mokslų akademijos Fizikinių techninių energetikos problemų instituto (dabar Lietuvos energetikos institutas (LEI)) Kompleksinių energetikos tyrimų laboratorijoje. 1981–1983 buvo šios laboratorijos jaunesn. mokslo darbuotojas, 1983–1986 – doktorantas, 1987–1989 – mokslo darbuotojas, 1989–2009 – vyresn. mokslo darb., 2010–2016 – vyriausiasis mokslo darb., nuo 2017 – šios laboratorijos vadovas.
Pagrindiniai moksliniai tyrimai yra orientuoti į energetikos sektoriaus ir atskirų jo dalių perspektyvinės plėtros ir funkcionavimo analizę. Tyrimais siekiama nustatyti ekonomine ir gamtosaugine prasme racionalias šalies energetikos sektoriaus raidos kryptis vidutinės trukmės ir ilgalaikėje perspektyvoje. Tyrimų pagrindas – energetikos sistemų plėtros ir funkcionavimo matematinis modeliavimas, tam tikslui reikalingų metodikų ir matematinių modelių kūrimas bei tobulinimas. Dirbdamas LEI parengė metodologiją ir atitinkamus matematinius modelius, leidžiančius analizuoti ir nustatyti optimalią ateities technologijų integravimo į energetikos sektorių strategiją, įvertinant šalies ir atskirų jos regionų specifiką, energetikos sektoriaus ir kitų ūkio šakų tarpusavio ryšius, reikalavimus energetiniam saugumui, gamtosauginius, politinius ir kitus apribojimus, o taip pat naujas technologijų bendro suderinto funkcionavimo galimybes, kurias atveria sumaniųjų tinklų panaudojimas. Šie tyrimai, metodikos ir modeliai buvo plačiai naudojami rengiant pirmąją Nacionalinę energetikos strategiją ir jos vėlesnius atnaujinimus, ekonomiškai pagrindžiant Ignalinos AE tolesnę eksploataciją bei įvertinant jos uždarymo technines, ekonomines, aplinkosaugines ir socialines pasekmes, numatant priemones Ignalinos AE priešlaikinio stabdymo pasekmėms sušvelninti. Sukaupta patirtis buvo panaudota rengiant Latvijos, Graikijos, Serbijos, Kuveito, Tuniso elektros energetikos sistemos plėtros planus, Nigerijos, Malavio, Ruandos, Mozambiko, Kambodžos, Laoso ir kitų šalių energetikos sektorių plėtros programas, Kauno ir kt. šalies miestų centralizuoto šilumos tiekimo sistemų plėtros strategijas, centralizuoto šilumos tiekimo sistemų plėtros programas, teikiant rekomendacijas dėl aplinkos taršos mažinimo ir atliekant kitus panašius darbus.
Pastaraisiais metais toliau tobulino energetikos sektoriaus perspektyvinės raidos ir funkcionavimo analizės metodologiją ir matematinius modelius koncentruodamasis į optimalų rezervinių galių parinkimą ir išdėstymą, tarpsisteminių jungčių panaudojimą energijos mainams ir sisteminėms paslaugoms užtikrinti, atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių technologijų nepastovios generacijos balansavimą ir energetikos technologijų įvairių paramos schemų modeliavimą. Pastarieji tyrimo aspektai yra labai svarbūs, kuomet į palyginti nedidelę energetikos sistemą siekiama integruoti stambius objektus (generavimo šaltinius ir/ar tarpsistemines jungtis), taip pat gerokai padidinti atsinaujinančių energijos išteklių (vėjo, saulės energijos) naudojimą. Šie tyrimai buvo plačiai panaudoti teikiant rekomendacijas šalies Vyriausybei ir Energetikos ministerijai, rengiant 1918 m. patvirtintos Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos atnaujinimo projektą, padedant apsispręsti dėl Visagino atominės elektrinės likimo ir Kruonio HAE plėtros. Plataus mąsto atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo poreikis, siejamas su klimato kaitos švelninimu paskatino nukrypti į gretutines energetikai ūkio šakas – miškininkystę ir žemės ūkį bei žemės, kaip pirminio resurso panaudojimo ekonominio tikslingumo, auginant maistines, pašarines ir technines kultūras bei biomasę energetikai, tyrimus.
Tyrimų tematika paskelbė per 100 publikacijų. Dalyvavo daugiau nei 30 tarptautinių tyrimų projektų, skaitė pranešimus moksl. konferencijose. Nuo 2000 m. aktyviai bendradarbiauja su Tarptautinės atominės energijos agentūra: skaito paskaitas, veda praktinius užsiėmimus, teikia konsultacijas; dalyvauja mokymuose, rengiančiuose šios srities tarptautinius instruktorius; kaip ekspertas siunčiamas į įvairias šalis konsultuoti vietinius ekspertus ir padėti rengiant nacionalinius energetikos sektoriaus plėtros planus, programas ar strategijas.
Žmona Danguolė (g. 1957), Užimtumo tarnybos prie LR SADM Kauno klientų aptarnavimo departamento trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo koordinatorė. Vaikai: Daiva (g. 1984) farmacininkė, dirba „Eurovaistinė“ tinkle, Inga (g. 1988), UAB „Kūrybiniai komunikacijos sprendimai“ kūrybininkė. Tėvas Petras (1912–1981), sausinimo sistemos darbininkas, mama Malvina (1927–2006), Panemunėlio linų fabriko darbininkė.
Apdovanojimai. Pelnė LR Ministro Pirmininko ir Seimo Pirmininko, energetikos ministro bei Kauno miesto mero padėkas, apdovanotas Lietuvos energetikų garbės ženklu.