Alfonsas Kraujelis
Tarpukario Lietuvos antrojo dešimtmečio pradžioje Utenos apskr. Kuktiškių valsčiaus Paeisėtės kaime 1931m. balandžio 7 d. pamačiau pasaulį. Penkių vaikų šeimoje buvau vyriausias, todėl nuo mažens turėjau padėti tėvams ūkio darbuose, rauti grikius, kurie mūsų žemėse buvo pagrindinė kultūra, ganyti gyvulius ir kt.
Mokyklą lankiau Pašekščių kaime, visos keturios klasės buvo vienoje patalpoje, ūkininko Bakano troboje. Karo ir pirmuosius pokario metus praleidau tėviškėje, kur teko patirti visus buities sunkumus, išgyventi baimės, smurto akimirkų. Pamenu, kartą ne vietoje pasakiau „Skrebai“, už tai rimbu gavau taip, kad ilgai negalėjau gulėti ant nugaros. Teko išgyventi mokyklos draugų netektis, žuvo išėję partizanauti K. Žala, A. Rusteika, A. K. Mizeika. 1946 m. įstojau į Utenos gimnazijos II klasę, o atostogų metu plukdžiau sielius maršrutu AISETO ežeras - Vilnius. 1952 m. baigiau Utenos 1 vidurinę mokyklą ir, tik šviesios atminties mokyklos direktoriaus R. Šaltenio dėka, buvau išgelbėtas nuo stojimo į karo mokyklą. Mokykloje neblogai sekėsi matematika, nes turėjome gerą mokytoją P. Puslį, kuris jau tada mokė „laužyti integralus“. Taigi, pasirinkau mokslus Lietuvos ŽŪA studijuoti žemės ūkio inžineriją. Studijų metu įsitraukiau į visuomeninę veiklą, buvau išrinktas kurso, vėliau fakulteto profsąjungos vadovu, dar vėliau studentų kultūros klubo pirmininku. Čia įgijau nemažą organizacinio darbo patirtį, kas padėjo dirbant gamyboje.
1957 m. gavęs inžinieriaus mechaniko diplomą buvau paskirtas vyriausiojo inžinieriaus pareigoms Vilkaviškio MTS. Trumpai teko dirbti LŽŪA profesoriaus Antano Kondrato vadovaujamoje katedroje asistentu. Tais metais rudenį Kaune, Vytauto prospekte buvusiose kapinėse buvo surengtas Vengrijos revoliucijos metinių nelegalus minėjimas, kuriame ir aš aktyviai dalyvavau. Renginyje buvo daug KGB agentų, todėl daug mitingo dalyvių studentų ir dėstytojų buvo atleisti iš darbo su spec. įrašu darbo knygelėse. Man dekano J. Dromanto ir rektoriaus J. Bulovo dėka pavyko išeiti „sausam“, - atleido atbuline data pagal straipsnį „pačiam prašant“.
Turint švarią darbo knygelę ir inžinieriaus diplomą 1957m. gauti darbo problemos nebuvo. Įsidarbinau Geologijos ir gelmių apsaugos valdyboje prie Ministrų Tarybos, vyriausiojo mechaniko pareigose. Čia gavau pirmuosius darbo įgūdžius. Tuo metu buvo atrasta ir išžvalgyta žvyro atsargos Jurbarko ir Trakų rajonuose, dolomitų telkiniai, Naujosios Akmenės klintys ir kt. Pradėjome Lietuvoje naftos paieškas. Marijampolės aps. Kalvarijos gręžinyje, man dalyvaujant, 1000 m gylyje buvo rasta pirmoji nafta. Darbas buvo įdomus, kolektyvas puikus, tačiau atėjus naujam vadovui V. Mikalauskui, Vidaus reikalų ministro broliui, geologijos valdyboje įsigalėjo diktatūra. Technikos klausimais naujas vadovas visai nenusimanė, tačiau jo sprendimai turėjo būti vykdomi. Aš su tuo negalėjau sutikti, kilo keletas konfliktų, ir aš 1961 m. įsidarbinau Energetikos statybos treste taip pat vyriausiojo mechaniko pareigoms, bet su trečdaliu didesniu atlyginimu.
Pradėjus darbą Treste paaiškėjo, kad 6 statybos montavimo valdybose visoje Lietuvoje buvo eksploatuojama apie 100 GAZ ir ZIL tipo sunkvežimių, panašus skaičius DT-54 ir S-80 traktorių, keliolika 3 – 5 t kėlimo galios kranų. Skyriuje dirbo tik viena darbuotoja, topografijos specialistė. Pasirodė, kad darbininkai duobes kasa medinių stulpų statymui, rankiniu būdu kastuvais ir laužtuvais, o stulpus objektuose iškrauna rankomis. Tai vergiškas darbas, reikėjo skubiai spręsti darbų mechanizavimo problemą. Buvo priimti nauji darbuotojai, - inžinierius P. Uogintas, technikai mechanikai A. Jundulas, K. Krysovas, kurie subūrė statybos organizacijų vyr. mech. K. Žvirblį, P. Jakštą, J. Augutį ir kitus ėmėsi darbo. Apie tai aprašyta „Lietuvos elektrifikavimo istorija“ I ir II tomuose.
Baigiant darbą vyriausiojo mechaniko pareigose 1978 m. visi energetikos statybos darbai buvo pilnai mechanizuoti. Tais metais Treste dirbo apie 2000 darbuotojų, iškilo reikalas įkurti profsąjungų jungtinį komitetą, kurio pirmininku buvau išrinktas aš. Apie darbą Jungtinio profsąjungų komiteto pirmininku, detaliai aprašyta „Lietuvos elektrifikavimo istorija“ II tome.
1984 m. Trestui buvo pavesta Kruonio HAE statyba. Statybos viršininku buvo paskirtas R. Jakubonis, pavaduotoju R. Rastenis ir aš Tresto valdytojo pavaduotoju bendriems Kruonio HAE reikalams. Apie tai „Lietuvos elektrifikavimo istorija“ I ir II tomuose. Sunkiausia buvo išgyventi psichologinį smurtą, kai garsūs mokslininkai ciniškai, norėdami užsidirbti politinių dividendų, vienas akademikas paskelbė, kad ištikus avarijai Kauno mariomis nuvilnys 45 m aukščio vandens banga, kuri nušluos ne tik elektrinę, bet ir visą Kauno miestą. Kitas medicinos žinovas aiškino, kad kasant žvyrą marių dugne bus paliestos Napoleono karių kapinės su mirusių nuo maro palaikais ir kt. Dar gražiau, žymus JAV gamtosaugininkas, vėliau tapęs Lietuvos prezidentu, vieno spaudos leidinio korespondentui pareiškė, kad jis surinktų visos Lietuvos dinamitą ir pakištų po elektrinės pamatais... Visas šias pranašystes paneigė gyvenimo realybė. Šiandien Kruonio HAE ir Kauno HE dirba žmonių labui. Baigus darbą Kruonio HAE statyboje, buvau išrinktas Jungtinio profsąjungų komiteto pirmininku, o 1994 m. išėjau į pensiją .
Su žmona Nijole užauginome dvi dukras. Daiva su anūkėle Agne jau 10 metų gyvena Kopenhagoje, o duktė Armida gyvena Vilniuje, anūkas Titas mokosi Vytauto Didžiojo Universitete. Aš su žmonele gyvename Vilniaus priemiestyje, pasistatę namelį buvusiame kolektyviniame sode „Žėrutis“. Mūsų hobis - sodininkystė.
Alfonsas Kraujelis, 2020m.