Vidmantas Domininkas Bakšys

Vidmantas Domininkas Bakšys gimė Kaune 1938 metų rugpjūčio mėn. 4 d., o po paros gimė ir jo sesuo dvynė Jūratė Marija. Tėvai, Justinas ir Veronika (Kondratavičiūtė) Bakšiai, susituokė Argentinoje, Rosario mieste 1935 m. Matyt nieko gero Argentinoje neradę, Bakšiai nusprendė grįžti į Lietuvą. Justinas Bakšys 1936 metais grįžo į Lietuvą, o Veronika Bakšienė dar metams liko dirbti Argentinoje, kad galėtų nusipirkti bilietą į laivą. Lietuvoje Bakšiai įsikūrė Vilijampolėje, Veršvų kaime ir dirbo „Inkare“, vėliau persikėlė į Aleksotą, gyveno pas Justino pusseserę Konstanciją Bražėnienę. Prasidėjus karui, pirmą dieną vokiečiai bombardavo Aleksoto aerodromą, šalia kurio jie gyveno. Nutarę, kad čia likti pavojinga, Bakšiai išvažiavo į Asmalų kaimą Kuktiškių valsčiuje, Utenos apskrityje. Ten gimęs Justinas Bakšys iš savo senelio buvo paveldėjęs 12,9 hektaro žemės, ir J. Bakšys tapo ūkininku.

1945 metais Vidmantas su seserimi Jūrate pradėjo lankyti Lieponiškių pradinę mokyklą, o 1949-1951 m. mokėsi Kuktiškių septynmetėje mokykloje. Lietuvoje pradėjus nacionalizuoti žemę, žmones prievarta varė į „kolchozus“. Tarp žmonių atsirado susipriešinimas, prisimintos senos skriaudos. Sukūrus „Asmalų“ kolūkį, V. Bakšio tėvas, kaip išsimokslinęs, mokėjęs kelias kalbas rimtas ūkininkas, buvo „išrinktas“ kolūkio pirmininku, nors motina maldavo grįžti į Kauną. Tėvas jos nepaklausė. 1951 m. sausio 15 dieną J. Bakšys savo namuose buvo nušautas. Tų pačių metų vasarą V. Bakšienė su vaikais persikėlė gyventi į Uteną, išsinuomojo kambarį mediniame name prie Dauniškio ežero. Vidmantas su Jūrate pradėjo eiti į Utenos antrąją vidurinę mokyklą. Kaip Vidmantas prisimindavo, mama buvo pasišventusi vaikams, jiems vis sakydavo: „Vaikeliai, jūs tik mokykitės“. 1956 m. Vidmantas baigė vidurinę mokyklą ir įstojo į Kauno politechnikos instituto Statybos fakultetą. Po penkerių metų studijų Vidmantas baigė pramoninės-civilinės statybos inžinieriaus specialybę ir pagal paskyrimą 1961 m. rugsėjo 1 d. pradėjo dirbti meistru Lietuvos VRE statyboje prie Vievio. Ten po trijų metų darbo susipažino su Vilniaus konservatorijos studente Janina Staniūte, o 1965 m. jie susituokė. Jiems gyvenant Elektrėnuose, 1966 m. gimė sūnus Vidmantas, o 1971 m. – duktė Rūta.

1971 m. Lietuvos VRE statybos valdybos viršininku buvo paskirtas legendinis statybų vadovas J. Velaniškis, o vyriausiuoju inžinieriumi – V. Bakšys. 1972 m., baigus statyti Lietuvos VRE, statybos valdyba 1972-1976 metais statė Kauno TE, 1976-1979 m. – Mažeikių TE. 1977 m., pradėjus statyti Kaišiadorių (dabar Kruonio) HAE, Lietuvos VRE statybos valdyba pavadinta „Lietenergostatyba“ (Tresto teisėmis), o V. Bakšys paskirtas jos vyriausiuoju inžinieriumi. 1982-1983 m. V. Bakšys buvo komandiruotas į Irano Termofikacinės elektrinės „Ramin“ statybą. Grįžęs į Lietuvą, 1983-1985 m. dirbo Kaišiadorių HAE Statybų valdybos vyriausiojo inžinieriaus pavaduotoju. 1985 m. jis buvo paskirtas Kaišiadorių HAE statybos valdybos viršininku. 1991 m., panaikinus Kaišiadorių HAE statybų valdybą, V. Bakšys tapo Kruonio HAE statybos valdybos direktoriumi. Vėliau ji tapo AB „Kruonio HAE statyba“ ir buvo Kruonio HAE statybos genrangovu. Per tą laikotarpį Nepriklausomoje Lietuvoje buvo pastatyta pirma didelė elektrinė ir paleisti visi keturi Kruonio HAE 200 MW galios agregatai. 2004 m. visa elektrinė priduota Valstybinei komisijai.

2006 m. V. Bakšys išėjo į pensiją, aktyviai dalyvavo Energetikos objektų statytojų klubo veikloje. Po trumpos ligos mirė 2016 m. birželio 1 d., palaidotas Kaune, Petrašiūnų kolumbariume.