Algirdas Brazauskas

BRAZAUSKAS Algirdas Mykolas (1932 m. rugsėjo 22 d. Rokiškyje - 2010 m. birželio 26 d. Vilniuje, palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse) - LR prezidentas, Ministras pirmininkas.

Tėvas buhalteris Kazimieras Brazauskas (1906–1997), motina notarė Sofija Perezilevičiūtė Brazauskienė (1904–1979). Į Kaišiadoris Brazauskai atsikėlė gyventi prieš Antrąjį pasaulinį karą, tad Algirdas Kaišiadoryse pradėjo lankyti mokyklą. Vidurinę baigė 1951 (sidabro medaliu). Tais pačiais metais įstojo į Kauno politechnikos institutą, kur studijavo hidrotechniką. Institutą baigė 1956 (su pagyrimu).

Buvo paskirtas dirbti Kauno HE statyboje. Dirbo inžinieriumi, vyresniuoju inžinieriumi. „Gamybos sūkuryje, kur kasdien malasi daugybė žmonių, apstu nestandartinių situacijų, veikiai susiformavo A. Brazauskui būdingas stilius, kurio pagrindiniai bruožai - greita orientacija, dalykiškumas, konkretumas, gebėjimas palaikyti normalius, bet kartu ir reiklius santykius su kolegomis ir pavaldiniais. Šis stilius išliko visą gyvenimą…“ - rašo R. Geleževičius („Lietuvos prezidentai“, 1995).

A. Brazauskui buvo patikimos vis atsakingesnės pareigos: 1959 - Energetikos statybos tresto Petrašiūnų valdybos viršininko, Kauno gelžbetoninių konstrukcijų gamyklos statybos direktoriaus, 1962 - Liaudies ūkio tarybos Statybinių medžiagų pramonės valdybos viršininko. 32 metų būdamas (1964), A. Brazauskas - Statybinių medžiagų pramonės ministras. 1966-1977 m. A. Brazauskas dirbo Valstybinio plano komiteto pirmininko pirmuoju pavaduotoju. Apie vėlesnius savo biografijos tarpsnius A. Brazauskas knygoje „Lietuviškos skyrybos“ (1992) rašė: „Nuo 1977 m. tapau LKP CK sekretoriumi ekonomikai ir pramonei. Viena sunkiausių problemų buvo kapitalinė statyba: čia mes stengėmės kuo daugiau investuoti, kad sukurtume kuo didesnį gamybinį ir kultūrinį potencialą, padėtume pamatus moderniam ū-kiui“. Tai patvirtina energetikos veteranas Algirdas Stumbras, pažinojęs A. Brazauską nuo 1958 m. "Su energetikais jis bendravo labai artimai per visą savo gyvenimą. Jis aktyviai dalyvavo statant Lietuvos elektrinę, Ignalinos AE, Kruonio HAE, Mažeikių NPG, Mažeikių elektrinę."

1988 m. spalio 21 d. buvo išrinktas LKP CK pirmuoju sekretoriumi. Jo kandidatūrą į šį postą palaikė Lietuvos nacionalinio išsivadavimo judėjimas „Sąjūdis“. Jam vadovaujant, 1989 m. Lietuvos komunistų partija pirmoji atsiskyrė nuo Sovietų Sąjungos komunistų partijos. Kaip faktinis LSSR vadovas, kontaktuodamas ir su SSRS vadovais, ir su Sąjūdžio vadovybe, stengėsi neutralizuoti Maskvos spaudimą Lietuvai siekiant taikiai atkurti nepriklausomybę. Prezidiumo pirmininko A. M. Brazausko vadovaujama LSSR Aukščiausioji Taryba 1990- 02- 07 priėmė nutarimą, kuris panaikino 1940- 07- 21 Liaudies seimo deklaraciją dėl Lietuvos įstojimo į SSRS, ir SSRS neteko teisinio pagrindo laikyti Lietuvą savo dalimi. A. Brazauskas formaliai nepriklausė Sąjūdžiui, tačiau kaip tik tuo metu jis tapo vienu iš tautos lyderių. „A. Brazauskas buvo vienintelis aukščiausiojo Lietuvos komunistų partijos elito atstovas, sugebėjęs tapti demokratiniu visuomenės vadovu. Šia prasme jo kaip politiko demokratinė evoliucija yra unikali .“ („Lietuvos prezidentai“). 1990-03-11 Nepriklausomybės akto signataras.

1990 m. gruodžio mėnesį įvykusiame Lietuvos demokratinės darbo partijos (LDDP) steigiamajame suvažiavime buvo išrinktas jos pirmininku ir tapo didžiausios Lietuvos politinės partijos vadovu.

1990-1991 A. Brazauskas - LR Ministrės pirmininkės pavaduotojas, LR Aukščiausiosios Tarybos deputatas, 1992-1993 - LR Seimo pirmininkas - laikinai einantis prezidento pareigas. „Prašyčiau Jūsų Ekscelenciją priimti mano linkėjimus Jums pradėjus eiti aukščiausiojo valstybės vadovo pareigas. Meldžiuosi, kad Dievas padėtų sėkmingai atlikti Tamstai patikėtą didžiai atsakingą darbą lietuvių tautai“, be kita ko, buvo rašoma popiežiaus Jono Pauliaus II sveikinime A. Brazauskui.

1993 m. vasario 14 d. A. Brazauskas buvo išrinktas Lietuvos Respublikos prezidentu (surinkęs 60,03 proc. rinkėjų balsų).Tai buvo pirmieji Lietuvos istorijoje visuotiniai prezidento rinkimai. A. Brazausko prezidentavimo metais iš Lietuvos buvo išvesta tarybinė kariuomenė, mūsų šalį aplankė Šv. Tėvas, Lietuva buvo priimta į Europos Tarybą. Būdamas Lito komiteto pirmininku 1993 vadovavo nacionalinės valiutos įvedimui. 1993 inicijavo Valdovų rūmų Vilniuje atstatymą. A. M. Brazauskas formulavo Lietuvos užsienio politikos tikslus, principus ir prioritetus, ypač iškėlė gerų santykių su gretimomis valstybėmis, glaudaus bendradarbiavimo su Baltijos šalimis (Latvija, Estija) ir Lenkija svarbą, sėkmingai vedė dvišalių santykių normalizavimo dialogą su Rusija (1997 pasirašyta Sutartis dėl Lietuvos ir Rusijos sienos). 1994 NATO generaliniam sekretoriui įteikė prašymą priimti Lietuvą šios organizacijos nare. 1998- 01 Vašingtone pasirašė (su kitais) Jungtinių Amerikos Valstijų ir Baltijos valstybių partnerystės chartiją.

2001-2006 A. Brazauskas Lietuvos Vyriausybės Ministras pirmininkas. Jam vadovaujant vyriausybei sustiprėjo šalies ūkis, pagerėjo makroekonomikos rodikliai. 2002 Lietuva pakviesta į NATO, priimtas Europos Sąjungos šalių vadovų sprendimas dėl Lietuvos pakvietimo į Europos Sąjungą. 2003 A. Brazausko dėka balandžio 17 d. paskelbta Lietuvos energetikų diena. A. M. Brazausko, prezidento ir ministro pirmininko, veiklai būdinga stabilumas, prognozuojamumas, ekonominis pagrįstumas.

A. Brazauskas su žmona gydytoja Julija Brazauskiene išaugino dvi dukras dvynukes (g. 1959): Audronę Usonienę, gydytoją, ir Laimą Mertinienę, menotyrininkę. Su Julija išsiskyręs, 2002 vedė Kristiną Butrimienę.

Jaunystėje lengvaatletis, disko ir kūjo metikas. 1956 m. Lietuvos lengvosios atletikos rinktinės narys. 1957 m. ir 1958 m. kartu su Jurgiu Vilemu tapo Žvaigždės klasės Lietuvos buriavimo čempionu. Lietuvos buriuotojų sąjungos garbės narys. Aistringas medžiotojas, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos garbės pirmininkas.

A. Brazauskas apdovanotas Vytauto Didžiojo ordinu su aukso grandine. Ekonomikos mokslų daktaras (1974), penkių universitetų Garbės daktaras. 2010 m. A. Brazauskui suteiktas Kaišiadorių Garbės piliečio vardas, 2014 Kauno HE pavadinta Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrine, 2015 Vilniaus miesto Garbės pilietis.

Parengė Vytautas Miškinis