Mečys Bortkevičius

Mečislovas Bortkevičius gimė 1916 m. sausio 1 d. (pagal seną kalendorių - 1915 m. gruodžio 18 d.). Maskvoje darbininko šeimoje. 1921 m. jo tėvas Jonas su šeima grįžo į Lietuvą,į savo gimtinę Kretingą, o 1923 m. persikėlė į Kauną. Mečislovas 1932 m. baigęs Kauno „Aušros“ berniukų gimnazijos tris klases išlaikė eksternų 5 klasės egzaminus ir 1933 m. įstojo į Kauno aukštesniąją technikos mokyklą. Ją baigęs 1938-1940 m. dirbo Kauno telefono ir telegrafo stotyje techniku prižiūrėtoju. 1941 m. dirbo Vilniaus, vėliau Marijampolės linijiniuose mazguose inžinieriumi, viršininku. 1941-1946 m. buvo Lietuvos Energijos Valdybos technikas, vyresnis inžinierius. 1944 m. rugpjūčio 3 d. buvo paskirtas pirmuoju Lietuvos Energijos Valdybos laikinuoju direktoriumi. Rugpjūčio 25 d. jį pakeitė Ivanas Basajevas, o M. Borkevičius skiriamas Valdybos vyresniuju inžinieriumi. 1944 m. rugsėjo 1 d. dirbdamas pradeda studijas Kauno universiteto Technologijos fakultete. 1946 m. liepos 1 d. Lietuvos Energijos Valdyba perkeliama į Vinių, M. Borkevičius palieka tarnybą ir atsideda tik studijoms. Būdamas diplomantas 1949 m. pradeda mokytojauti Kauno Politechnikume. 1950 m. birželio 3 d. apgynė diplominį projektą „Aukštos įtampos linija Kaunas Vilnius“, įgyja inžinieriaus elektriko kvalifikaciją, rugsėjo 1 d. buvo priimtas į Universiteto elektros stočių, tinklų ir sistemų katedrą asistentu. Kauno universitetas tais metais buvo reorganizuotas į Kauno politechnikos institutą, nuo 1951 m. M. Bortkevičius KPI elektros stočių ir tinklų katedros vyresnysis dėstytojas. Nuo to laiko be pertraukos M. Bortkevičius skaitė Elektrinių ir pastočių elektrinės dalies bei Energetikos ekonomikos paskaitas, vedė laboratorinius darbus, pratimus, vadovavo kursiniam ir diplominiam projektavimui. Jis daug prisidėjo organizuojant sėkmingas studentų mokomąsias, gamybines ir ikidiplominias praktikas, ypatingai pareigingas, kruopštus ir reiklus, aktyviai dalyvavo profsąjungos darbe, buvo laikomas vienu geriausių Elektrotechnikos fakulteto kuratorių. Kartu jis buvo ir ilgametis Kauno politechnikumo dėstytojas. Iš savo mokytojo katedros vedėjo prof. L. Kaulakio pamėgo sodininkystę, jai skiria daug savo laisvalaikio savo užaugintame sode.

Už ilgametį ir nepriekaištingą darbą buvo apdovanotas LSSR Aukštojo ir specialaus vidurinio mokslo ministerijos garbės raštu. Už dalyvavimą kuriant nuolatinės srovės elektros sistemų analizatorius M. Bortkevičius, kartu su L. Kaulakiu, A. Nargėlu ir A. Augustaičiu, buvo apdovanotas LSSR respublikine premija (1967 m.) bei trimis SSSR LŪP parodos bronzos medaliais. M. Bortkevičius 1941 m. vedė Mariją Petrauskaitę ir už augino du sūnus, kurie abu baigė KPI Elektrotechnikos fakultetą, ir tapo elektros inžinieriais. M. Bortkevičius mirė 1992 m. spalio 12 d. Palaidotas Kauno Karmėlavos kapinėse. Parengė A. Bačauskas