Mykolas Valiušis

Mykolas Valiušis gimė 1918 m. rugpjūčio 31d Sakalų km. Stačiūnų vls., Šiaulių aps. stambių ūkininkų Juozo Valiušio (1871-1938) ir Elžbietos Valiušienės – Mikalajūnaitės (1878 – 1967) šeimoje, kurioje išaugo 8 vaikai ( 4 dukros ir 4 sūnūs).

Mykolas 1929 m. pradėjo lankyti Šukionių pradžios mokyklą, 1932 m. baigė keturis skyrius ir įstojo į Šiaulių Valstybinės berniukų gimnazijos pirmąją klasę. I938 m persikėlė mokytis į Linkuvos gimnaziją, kurią 1940 m baigė ir tais pat metais pradėjo studijuoti į Kauno Valstybinio Vytauto Didžiojo universiteto Technologijos fakultete.1941 m. dalyvavo Birželio sukilime. Nežiūrint karo meto ir pokario sumaišties trukdymų 1946 m studijas baigė, gavo inžinieriaus mechaniko diplomą. Dirbti paskiriamas į Klaipėdą, kur tuo metu buvo atstatinėjama vokiečių susprogdinta miesto elektrinė. Pradėjo turbinų cecho vyr meistru,. 1947 m paskiriamas turbinų cecho viršininku, 1956 m. - jungtinio remontinio cecho viršininku ir 1958 m - šiluminio cecho viršininku. Rūpinosi nuostolių, dėl į Dangės upę išmetamos šilumos sumažinimu., todėl apie centralizuoto šilumos tiekimo pramonei ir gyventojams aktualumą į laikraštį „Tarybinė Klaipėda“ 1960 m. parašė išsamų straipsnį.

1962 m. naujai statomoje Lietuvos elektrinėje buvo ruošiamasi pirmojo energetinio bloko paleidimui, reikėjo sukomplektuoti eksploatacinį personalą. Kad išvengti kadrų importo Energetikos ūkio valdyba rinko jau dirbančius energetikoje specialistus iš veikiančių Lietuvos elektrinių. Taip Mykolas Valiušis 1962 m. kovo mėn. Energetikos ūkio valdybos viršininko įsakymu pervedimo tvarka skiriamas Lietuvos VRE turbinų cecho viršininku Čia jis patenka į intensyvaus darbo ir naujų problemų verpetą. Statyba vyko labai intensyviai, reikėjo spėti kontroliuoti montuotojų darbo kokybę, spręsti vis naujas technines problemas, ruošti eksploatacinį personalą. Aukštų ir virškritinių garo parametrų goblokai buvo naujiena ne tik Lietuvos energetikams Rezultatai buvo geri – visi aštuoni blokai paleisti sėkmingai, anksčiau planuotų terminų, dirbo patikimai. Elektrinėje keičiantis organizacinei struktūrai keitėsi jo pareigų pavadinimai ( 1965 m.– katilų ir turbinų cecho viršininko pavaduotojas,1975 m- eksploatavimo tarnybos katilų ir turbinų baro viršininkas), tačiau darbo turinys nesikeitė Dėstė Elektrėnuose veikusiuose Kauno politechnikos instituto ir Kauno politechnikumo vakariniuose filialuose. Per ilgą profesinės veiklos laikotarpį ne kartą apdovanotas garbės raštais, pasižymėjimo ženklais .Mėgo keliones, grožinę literatūrą, istorija, šachmatus, meškeriojiną. Šeimą sukūrė 1946 m. su mokytoja Irena Kurmyte (1922 – 2010). Jie užaugino du sūnus – Rimvydą (1947) , kuris 1970 m. baigė Talino politechnikos institutą ir dirbo Vilniaus ŠE, ir Viktorą (1952 m.) kuris 1975 m. baigė Kauno politechnikos institutą ir. dirbo Lietuvos elektrinėje .

M. Valiušis, būdamas 58 m. amžiaus,1976 m. gruodžio 6 d..žuvo autoavarijoje, palaidotas Elektrėnų kapinėse.

Parengė Algis Viktoras Mekas.