Šiaulių viršūnė

Vieta – Pietvakarių Pamyras, Šachdaros/Vnukuto kalnagūbris. Aukštis – 5616m Viršūnės pavadinimo kilmės istorinės aplinkybės, žinios apie pavadinimą – Viršūnė pavadinta Šiaulių miesto vardu (artėjančio 750 metų jubiliejaus proga. Šiaulių miesto įkūrimo data 1236 m .) Pirmojo įkopimo data – 1984 08 15d. Įkopimo maršrutas: Pietinės keteros traversas, 3A s.k. Įkopimo charakteristika: maršruto ilgis – 600m, aukščių skirtumas – 300m, vidutinis įkopimo statumas – 50 laipsnių. Įkalta kablių: uolų – 10. Įkopimo dienų skaičius – 1. Įkopimo valandų skaičius – 11. Laikas: išėjimo iš bazinės stovyklos – 1984 08 15d. įkopimo į viršūnę – 1984 08 16 d. sugrįžimo į bazinę stovyklą – 1984 08 16d. Pirmojo įkopimo dalyviai:

1. Audrius Bloškys, 1962, vadovas
   
2. Rimvydas Simutis, 1953, dalyvis
   
3. Jonas Pleskus, 1955, dalyvis
4. Rūta Kripaitytė, 1967, dalyvis

Dėl pavadininimo: Ekspedicijos dalyvių tarpe buvo keletas šiauliečių, Šiaulių miesto patriotų. 1984 metais daug dėmesio buvo skiriama artėjančioms Saulės mūšio 750 metinėms (1236 m.), todėl šiauliečių pasiūlymų neįkopta viršūnė Vnukuto kalnagūbryje pavadinta Šiaulių vardu.

Įkopimo aprašymas:

Vrango slėnio schema su lietuviškom viršūnėm

Iš nakvynių vietos (“Edelveisų pievelės”) reikia eiti link ledyno nuobirynais. Galima eiti šalia upelio. Nuo pievelės iki ledyno – 1.5 val. kelio. Ledynu reikia išeiti ant Lietuvos alpinistų perėjos. Nuo ledyno pradžios iki perėjos – 1,5val. Eiti ledynu reikia atsargiai, nes yra ledo plyšių. Nuo perėjos kilti į viršų sudūlėjusiomis uolomis. Ketera – aštri, stipriai išraižyta. Uolų lentynėlėmis ir nedidelėmis uolų sienelėmis išeiti prie nedidelio trapecijos formos uolų iškyšulio. Jį praeiti tiesiai. Po to eiti 120m sudūlėjusiom uolų lentynėlėm ir sienelėm. Prieš išeinant į balną tarp trapecijos formos uolų iškyšulio ir Pietinės viršūnės reikia įveikti 3m sienelę. Toliau sudūlėjusiom uolom kilti į viršų iki 10m aukščio vidinio kampo. Įveikiant vidinį kampą reikia naudoti saugai kablius. Prieš išeinant ant Pietinės viršūnės reikia pralipti 3m sienelę. Ant Pietinės viršūnės yra kontrolinis turas. Nuo perėjos iki pietinės viršūnės – 3val. kelio. Sudėtingiausia maršruto dalis – tai nusileidimas ir pakilimas nuo keteros, kuri yra tarp Pietinės ir Šiaurinės viršūnių. Uolos čia – sudūlėjusios. Pavojingas ir nusileidimas kuluarais – saugai reikia naudoti kablius. Nuo Pietinės viršūnės reikia leistis apie 50m vertikaliai žemyn. Toliau apie 160m traversuojam ir įveikiam kuluarus. Apeinam juodą uolų pirštą ir per 20 metrų vidinį kampą išlipam ant keteros. Keteros sudūlėjusiom uolom reikia kilti į viršų, įveikti 20m sienelę ir išeiti ant pagrindinės viršūnės Šiauliai. Nusileidimas ir pakilimas nuo Pietinės viršūnės – apie 2 valandos. Nuo Pagrindinės viršūnės reikia leistis į rytus ledynu. Einant ledynu reikia laikytis dešinės pusės. Išeiti prie rytinės keteros ir leistis kuluaru žemyn link ledyno. Nusileidimas nuo viršūnės iki Edelveisų pievelės - 3val. kelio.