Elena Stankevičiūtė Šaduikienė
Biografija[keisti]
Gimė 1940 spalio 29 d. Ramygaloje, Panevėžio apskr. Mirė 2012 m. spalio 1 d. Vilniuje
Šeimos geneologinis medis: https://www.myheritage.lt/site-family-tree-334988871/šaduikis
Įkopimai[keisti]
1967 Chikanas, 1B; Skaz-choch, 2A; Kalperio v., 2B; Kaukazas
1969 Delone, 1B; Tian Šanis
Nekrologas[keisti]
PRO MEMORIA
Atneškit tylią maldą Aukščiausiajam danguj
Kad mano sielą Jis priglaustų
Tyliai pabūkit su manim tą paskutinį kartą.
Krintant nuostabaus rudenio spalvingiems lapams, apšviestiems spindinčios saulutės, ruduo išsivedė į Amžiną tylą Eleną Šaduikienę - mylimą žmoną, rūpestingą motiną, močiutę glaudusią prie savęs anūkus. Netekome žmogaus, kuri atėjo į gyvenimą kilniam moters tikslui: apglėbti savo šiluma gerumu ir rūpesčiu gyvenimo kelyje sutiktus žmones.
Elenos Šaduikienės gyvenimo kelio pradžia Ramygaloje, kaip ir daugelio pokario metų vaikų buvo nerami ir sunki. Vidurinė mokykla, Kauno politechnikumas (Kauno Kolegija), toliau dirbo projektavime, mokėsi KPI. Vedusi dirbo Vilniuje, Miestų statybos projektavimo institute, vėliau Kaimo statybos Projektavimo institute. 1961 m. atėjo į Kauno alpinistų kolektyvą. Čia sutiko būsimą vyrą – Vilių Šaduikį, kuris tapo viso likusio gyvenimo kelyje draugu, vyru, vaikų tėvu. Gimus pirmai dukrai, o vėliau – dvynėms, Elena suprato Viliaus aistrą kalnams ir kasmet išlydėdavo vyrą į kalnus. Tikrai ne kiekviena pasiryžtų kad ir trumpam pasilikti viena, kai labai reikalingas šalia brangus žmogus. Elena giliai sieloje žinojo, kad yra dalykų, kurie svarbesni, nei trumpalaikė pergalė. Vilius suprato Elenos Sielos nuostatą ir liko dėkingas, puoselėdamas savo šeimą iki paskutinės minutės.
Sunki liga jau daug metų trukdė pilnaverčiam gyvenimui. Bet Ji sugebėjo prisitaikyti ir pilnavertiškai gyventi. Jos rūpestis buvo ne tik šeima, vaikai ir anūkai. Labai domėjosi moksline, ezoterine literatūra. Draugų tarpe buvo visada įdomi pašnekove, linksma, atjaučianti. Vos prieš porą savaičių Ji nuotaikingai pasakojo savo vasaros įspūdžius alpinistų senjorų būryje keliaujant po Vievio muziejus.
Elena visą gyvenimą dalijo meilę visiems. Buvo kilnumo pavyzdys, gyveno tikėdama savo darbų teisumu. Ją vadino ir vadins pačiais pasaulyje gražiausiais vardais: Mylimąja, Mama, Močiute. Elena išėjo... Tegu velionės prasmingi darbai, nesavanaudiška meilė žmonėms išlieka ją pažinojusių atmintyje. Nuoširdžią užuojautą reiškiame vyrui Viliui, dukroms ir anūkams, bei draugams ir artimiesiems.
Alpinistai senjorai
Nuotraukos[keisti]
