Algirdas Lukaševičius

ALGIRDAS LUKOŠEVIČIUS gimė 1934 m. kovo 21 d. Mitkiškių k., Vievio vlsč.,

Trakų aps.. (dabar Ėlektrėnų saviv.) kaimo amatininko Kazimiero Lukoševičiaus (1900–1953) ir pradinės mokyklos mokytojos Paulinos Lukoševičienės (1904 – 1973) šeimoje. Be Algirdo dar augo brolis Stasys ir sesuo Danutė. Pirmąsias mokslo žinias Algirdas gavo Vievio raj. ( dabar Elektrėnų saviv.) Našlėnų kaimo mokykloje, kurioje mokytojavo jo motina. Toliau mokėsi Žąslių vidurinėje mokykloje, kurią baigė 1952 m. ir įstojo studijuoti į Kauno politechnikos instituto Elektrotechnikos fakultetą. Išklausęs elektros stočių, tinklų ir sistemų visą kursą ir apgynęs diplominį projektą, 1957m. įgijo inžinieriaus elektriko kvalifikaciją. Jaunųjų specialistų paskirstymo komisijos siuntimą dirbti gavo į statomą Antalieptės HE. Tai buvo didžiausia tarp tuo metu Lietuvoje statomų mažųjų hidroelektrinių – trys po 850 kW galios agregatai. Čia atvykęs Algirdas 1957 m. rugpjūčio mėn. 27 d. priimamas meistru, tačiau, įvertinus darbštumą ir sugebėjimus, greitai paskiriamas darbų vykdytoju. Geras darbuotojas nelieka nepastebėtas – 1958 m. spalio mėn. Algirdas išrenkamas Dusetų raj. DŽDT Vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotoju ir šiose pareigos dirba iki 1959-12-07, t.y. iki rajono panaikinimo.

1960 m. Vievio apylinkėse prasideda būsimos Lietuvos elektrinės statyba, organizuojama užsakovo direkcija, statybos valdyba, telkiamos rangovinės organizacijos. Gavęs nukreipimą dirbti į Lietuvos VRE Statybos valdybą, su pirmaisiais statybininkais atvyksta ir Algirdas Lukoševičius. Nežiūrint visų sunkumų, gerai organizuoto intensyvaus darbo dėka per rekordiškai trumpą laiką ( 28 mėn. nuo darbų pradžios) 1962m pabaigoje paleidžiamas pirmasis 150 MW galios energetinis blokas. Algirdas pereina dirbti į veikiančią elektrinę - 1963-10-12 priimamas elektros cecho pamainos viršininku. Dar dirbant elektrinės statyboje nuo pat pirmųjų dienų teko susidurti su visais jos įrengimais, todėl greitai pasiruošia ir 1964-06-01 skiriamas budinčiu inžinieriumi (elektrinėje budinčios pamainos vadovu). Elektrinė dar plečiama, pradedami eksploatuoti 300MW galios energoblokai, darbų apimtys didėja. Atsiradus poreikiui, įvertinant įgytą patyrimą ir kompetenciją, Algirdas 1967-06-01 paskiriamas elektrinės vyriausiojo inžinieriaus pavaduotoju eksploatacijai. Vykstant personalo kaitai 1983 m. paskiriamas tobulinimo ir kontrolės tarnybos viršininko pavaduotoju. Darbo pobūdis truputį pasikeičia – mažiau organizacinių, daugiau inžinierinių klausimų. Tai įrengimų darbo analize, jų tobulinimas ir modernizavimas, nauji aplinkosauginiai reikalavimai. 1994 m. Algirdas pereina į ramesnį darbą – Remonto - statybos baro viršininko pavaduotojas Elektrėnų socialiniams – kultūriniams objektams. 1997 m. balandžio 30 d. išėjo į pensiją.

Algirdas Lukoševičius pasižymėjo pareigingumu ir darbštumu. Buvo ramaus būdo, mokėjo bendrauti su darbuotojais. Už gamybinius pasiekimus gavo eilę žinybinių ir valstybinių apdovanojimų, tarp jų 1965 m LTSR AT Garbės raštas ,1966 m. Garbės ženklo ordinas, 1971 m. LTSR nusipelniusio inžinierius garbės vardas.

Šeimą Algirdas sukūrė 1964 m. vesdamas Lietuvos elektrinės cheminėje laboratorijoje dirbusią Justiną Žiubikaitę (1942). Justina ir Algirdas Lukoševičiai užaugino sūnų Giedrių (1964), kuris gyvena Elektrėnuose. Sulaukė anūkų Audriaus ir Agnės. Mirė Algirdas Lukoševičius 2005-07-02. Palaidotas Elektrėnuose, Sabališkių kapinėse.

Parengė Algis Viktoras Mekas