Algirdas Svylas

Variantas VIII tomui

Algirdas SVYLAS gimė 1921 m. birželio 9 d. Kaune, Lietuvos kariuomenės kūrėjo-savanorio, pirmo laipsnio Vyčio kryžiaus ordininko, 9 pėstininkų pulko vado Aleksandro Svylo (1893 - 1936) ir Marijos Urbonaitės-Svylienės (1900 -1989) šeimoje. Be Algirdo šeimoje augo sūnus Kęstutis (1926-1946) ir duktė Jūratė (1922 - 2012 ). Tėvas 1936 metais netikėtai mirė. Mama ir sesuo 1944 m. pasitraukė į Vakarus.

Mokytis Algirdas pradėjo Kaune, kur 1931 m. baigė II-ją pradžios mokyklą. 1933 m. šeimai persikėlus į Marijampolę, perėjo į Marijampolės Rygiškių Jono v. gimnaziją, kurią baigė 1939 m. ir pradėjo studijuoti Kaune, VDU Technologijos fakultete. Dėl problemų karo metu studijų baigti nepavyko. 1945 m. vėl derindamas mokslą su darbu, tęsė studijas. 1951 m. baigė KPI ir gavo inžinieriaus elektriko diplomą.

1944 m. rugpjūčio mėn. atkuriamoje Lietuvos energijos valdyboje pradėjo dirbti techniku, o nuo lapkričio mėn. - techninio skyriaus inžinieriumi. 1945 m. lapkričio mėn., organizuojant „Litenergo“ centrinę dispečerinę tarnybą, skiriamas vienu iš pirmųjų trijų dispečerių. 1945 m nuo gruodžio mėn. skiriamas į Aleksotą atvežto 1000 kW galios energetinio traukinio budinčiu inžinieriumi. 1948 m. A. Svylas pervedamas dirbti i Petrašiūnų elektrinę vyresniuoju techninio skyriaus inžinieriumi. 1958 m. . paskiriamas techninio skyriaus, o 1961 m.– planavimo skyriaus viršininku.

Algirdas Svylas 1962 m. iš Petrašiūnų VRE perkeliamas į Lietuvos VRE techninio skyriaus viršininko pavaduotoju. Čia, organizuojant naujausių aukštų ir virškritinių garo parametrų energetinių blokų eksploataciją, atsiskleidžia jo gamybinis patyrimas ir aukšta inžinierinė kultūra. 1975 m. tampa vyriausiuoju bendrastotinių įrenginių specialistu.

Pradėjus eksploatuoti Kauno termofikacinę elektrinę, 1986 m. perėjo dirbti į jos techninį skyrių. Į pensiją, energetikoje atidirbęs daugiau nei 50 m., išėjo 1997 m A. Svylo nuoširdus darbas energetikoje įvertintas eile žinybinių garbės raštų ir padėkų. 1965 m. apdovanojamas „SSRS energetikos ir elektrifikacijos žymūno“ ženklu, 1981 m. Darbo veterano medaliu , 1991 m. LR Seimo padėkos raštu. Bendradarbių tarpe Algirdas Svylas pasižymėjo santūrumu ir taktiškumu, plačia erudicija. Mokėjo lotynų, prancūzų, vokiečių, rusų kalbas, domėjosi mokslo naujienomis. Keliaudavo po Lietuvą, fotografuodavo, domėjosi gimtinės kraštotyra. Jaunystėje pamėgęs buriuoti, su bendradarbiais džiaugėsi naujai sukurtomis Kauno mariomis.

Šeimą Algirdas sukūrė 1950 m. su KMI baigusia farmacininke Danute Glodaite (1928 – 2013). D.A.Svylai užaugino 4 vaikus: Jūratė Karaliūnienė (1950-2013) inžinierė elektrikė, Lilija Morkevičienė (1952) - architektė, Gintaras (1959) technikas mechanikas, Saulius (1959) pedagogas. Sulaukė penkių anūkų.

Mirė Algirdas Svylas 2003 m. gegužės 30 d. Palaidotas Kaune, Petrašiūnų kapinėse.

Parengė Algis Viktoras Mekas, redagavo Vytautas Miškinis

Algirdas Svylas (1921-2003) gimė 1921 m. birželio 9 d. Kaune, Lietuvos kariuomenės kūrėjo-savanorio, pirmo laipsnio Vyčio kryžiaus ordininko, būsimo 9 pėstininkų pulko vado Aleksandro Svylo (1893 - 1936) ir Marijos Urbonaitės-Svylienės (1900 -1989) šeimoje. Be Algirdo šeimoje augo sūnus Kęstutis (1926-1946) ir duktė Jūratė (1922 - 2012 ). Tėvas, Aleksandras Svylas, 1914 m. baigė Petrapilyje gimnaziją ir, prasidėjus pirmajam pasauliniam karui, buvo mobilizuotas į kariuomenę. Kurį laiką pabuvęs kareiviu įstojo į Karo mokyklą ir, ją baigęs, buvo pakeltas į karininko laipsnį. Karui pasibaigus. jau turėdamas štabs-kapitono laipsnį, 1918 m. sugrįžo į Lietuvą , savanoriu įstojo į organizuojamą Lietuvos kariuomenę ir dalyvavo nepriklausomybės kovose, o joms pasibaigus liko kadriniu kariškiu, pasiekė pulkininko laipsnį. 1932 m. buvo paskirtas Marijampolėje dislokuoto pulko vadu. 1936 metais netikėtai mirė. 1944 metais artėjant pakartotinai sovietinei okupacijai Svylų šeimai tapo pavojinga likti Lietuvoje, nutarė pasitraukti į Vakarus. Susiruošus išvykti dingo Kęstutis, kuris tuo metu mokėsi Marijampolės Karo mokykloje. (Vėliau paaiškėjo, kad jis kovėsi Tėvynės apsaugos rinktinėje pateko į sovietų nelaisvę ir žuvo Komos lageryje).Brolio ieškodamas Algirdas pasitraukti nebespėjo ir taip vienintelis iš šeimos ir artimiausios giminės liko okupuotoje Lietuvoje. Mama ir sesuo po karo atsidūrė JAV.

Mokytis Algirdas pradėjo Kaune, kur 1931m. baigė II-ją pradžios mokyklą, įstojo į gimnaziją. 1933 m. šeimai persikėlus į Marijampolę perėjo į Marijampolės Rygiškių Jono vardo gimnaziją, kurią baigė 1939 m. ir įstojo studijuoti į Kauno Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Technologijos fakultetą. Prasidėjus SSSR – Vokietijos karui, vokiečiams okupavus Lietuvą, mokslas universitete vyko su trikdžiais, studijų baigti nepavyko. 1945 m. vėl pradėjus veikti VDU Algirdas grįžo į Technologijos fakulteto elektrotechnikos skyrių ir, derindamas mokslą su darbu, tęsė studijas. 1951 m. baigė, reorganizavus universitetą jau Kauno politechnikos institute, elektros stočių ir tinklų kursą ir įgijo inžinieriaus elektriko diplomą.

Darbinę veiklą Algirdas Svylas pradėjo 1944 m. rugpjūčio mėn. 9 d., ką tik praėjus karo frontui i į vakarus Kaune atkuriamoje Lietuvos energijos valdyboje pradžioje techniku, o nuo. lapkričio mėn. - technikinio skyriaus inžinieriumi. 1945 m. lapkričio mėn., organizuojant „Litenergo“ centrinę dispečerinę tarnybą, skiriamas vienu iš pirmųjų trijų dispečerių. 1945 m spalio mėn. į Aleksotą atvežus 1000 kW galios energetinį traukinį Algirdas Svylas iš „Litenergo“ pervedamas į Kauno energetinį rajoną ir nuo gruodžio mėn. skiriamas energotraukinio budinčiu inžinieriumi.1948 m. atstatomoje Petrašiūnų elektrinėje pradėjus eksploatuoti 12,5 MW galios antrąjį turboagregatą nuo neekonomiško energotaukinio atsisakoma. A. Svylas pervedamas dirbti i Petrašiūnų elektrinę vyresniuoju technikinio skyriaus inžinieriumi. Čia jis įsijungia i toliau atstatomos ir plečiamos elektrinės techninių problemų sprendimą, eksploatacijos organizavimą. 1958 m. vasario mėn. paskiriamas technikinio skyriaus viršininku, o 1961 m. sausio mėn. – planavimo skyriaus viršininku. Ruošiantis statomos Lietuvos elektrinės eksploatacijai buvo pradėtas komplektuoti ir ruošti jos eksploatacinis personalas. Kviečiami gamybinį patyrimą turintieji specialistai iš veikiančių Lietuvos elektrinių. Taip Algirdas Svylas 1962 m. liepos mėn. iš Petrašiūnų valstybinės rajoninės elektrinės (VRE) perkeliamas į Lietuvos VRE technikinio skyriaus viršininko pavaduotoju. Čia, organizuojant naujausių aukštų ir virškritinių garo parametrų energetinių blokų eksploataciją, atsiskleidžia jo gamybinis patyrimas ir aukšta inžinierinė kultūra. 1975 m. įdiegus elektrinėje be cechinę valdymo struktūrą pasikeičia pareigų pavadinimas –tampa vyriausiu bendrastotinių įrenginių specialistu.

Pastačius ir pradėjus eksploatuoti Kauno šiluminę elektrinę , šiek tik nuvargęs nuo kasdieninių kelionių iš Kauno į Elektrėnus, Algirdas Svylas 1986 m. perėjo dirbti į jos technikinį skyrių. Į pensiją, energetikoje atidirbęs daugiau nei 50 m., išėjo 1997 m birželio mėn.6d. Algirdo nuoširdus darbas energetikoje įvertintas eile žinybinių garbės raštų ir padėkų. 1965 m. apdovanojamas „TSRS energetikos ir elektrifikacijos pirmūno“ ženkleliu, 1981 m. Darbo veterano medaliu , 1991 m. LR Seimo padėkos raštu.

Bendradarbių tarpe Algirdas Svylas pasižymėjo santūrumu ir taktiškumu, plačia erudicija. Mokėjo lotynų, prancūzų, vokiečių, rusų kalbas, domėjosi mokslo naujienomis. Laisvu nuo darbo metu daug laiko praleisdavo su vaikais, o vėliau su anūkais. Kartu sportuodavo, keliaudavo po Lietuvą, fotografuodavo, domėjosi gimtinės kraštotyra. Jaunystėje pamėgęs būriuoti, su bendradarbiais džiaugėsi naujai sukurtomis Kauno mariomis. Buvo labai mylimas ir gerbiamas vyras, tėtis, senelis, uošvis.

Šeimą Algirdas sukūrė 1950 m. su Kauno medicinos institutą baigusia farmacininke Danute Glodaite. (1928 - 2013) kuri daugelį metų dirbo vadovaujantį darbą Kauno vaistinėse .Danutė ir Algirdas Svylai užaugino 4 vaikus-du sūnūs ir dvi dukras. Vyriausia dukra Jūratė Svylaitė–Karaliūnienė (1950-2013) pasirinko tėvo profesiją - tapo inžiniere elektrike, dukra Lilija Svylaitė–Morkevičienė (1952) - architektė, sūnus Gintaras (1959) pasirinko techniko mechaniko, Saulius (1959) pedagogo specialybes. Sulaukė ir džiaugėsi anūkais: Lilijos-Aurelijumi (1984), Sauliaus - Joana (1990) ir Andriumi (1994),Gintaro -Karolina (1994) ir Gabriele (1997).

Mirė Algirdas Svylas 2003 m. gegužės 30 d. Palaidotas Kaune, Petrašiūnų kapinėse.

Parengė Algis Viktoras Mekas

Svylas Algirdas, Rymeikis Juozas, Grigaravičius Vladas Kauno mariose.

Antroje nuotraukoje: A. Svylas, E. Sipavičius, J. Randakevičius-pirmieji Litenergo dispečeriai po daugelio metų.