Anatolij Chromčenko

Anatolij Chromčenko

gimė 1932 m. lapkričio 30 d. Novosibirsko srities Togučinsko rajono Brusiankos kaime. Tėvas - Ivan Chromčenkov, gimęs 1904 m., stalius, motina - Elena Chromčenkova, gimusi 1900 m., namų šeimininkė. 1937 m. šeima gyventi persikėlė į Sachalino srities Sudoverf gyvenvietę, kur 1940 m. pradėjo mokytis ir 1950 m. baigė Cholmsko vidurinės mokyklos 10 klasių. Anatolijus turėjo brolį Piotrą (gimęs 1927 m.), kuris žuvo Antrojo pasaulinio karo metu, seseris - Antaniną (1925 m.) ir Tamarą (1940 m.). Žmona Syrkina Inesa (1933 m.) dirbo Ignalinos atominėje elektrinėje laboratorijos viršininke. Duktė Elena Muraševa (1956 m.) dirbo sporto komplekso Krasnojarsko srities Talnako mieste instruktore.

Anatolijus 1950.09 - 1956.07 studijavo Uralo politechnikos institute ir įgijo spalvuotojų metalų metalurgijos inžinieriaus technologo kvalifikaciją. Darbo veiklą Anatolijus pradėjo 1956 m. kalnakasybos ir metalurgijos pramonėje. 1956.07 - 1970.05 dirbo įmonėje pašto dėžutė 135 (Krasnojarskas 26, Kalnakasybos ir chemijos kombinatas) inžinierium technologu, vyresniuoju inžinieriumi, pamainos viršininko pavaduotoju, pamainos viršininku, vyresniuoju objekto pamainos viršininku. 1970.05 - 1977.04 Leningrado Atominės elektrinės reaktorių cecho viršininkas.

1977 m. balandžio 13 d. Anatolijus paskiriamas statomos Ignalinos atominės elektrinės vyriausiojo inžinieriaus pavaduotoju eksploatacijai ir įrengimų paruošimui, nuo 1979.05.23 - statomos IAE vyriausiasis inžinierius. 1986.07.29 paskiriamas einančiu Ignalinos atominės elektrinės direktoriaus pareigas, o nuo 1986 m. gruodžio 18 d. Anatolijus Chromčenko Ignalinos atominės elektrinės direktorius. 1991 m. rugsėjo 2 d. iš pareigų atleistas, perkeliant 27 Vyriausiosios valdybos žinion (TSRS Atominės energetikos ministerijos 1991.09.24 įsakymas Nr. 768 k).

Anatolijus daug nusipelnė kuriant ir eksploatuojant RBMK tipo reaktorius. Jis buvo atominės elektrinės su RBMK-1000 tipo pirmuoju eksploatuojamu reaktoriumi reaktorių cecho viršininkas. Jam dirbant elektrinės vyriausiuoju inžinieriumi ir direktoriumi, IAE buvo pastatyti ir eksploatuojami RBMK-1500 tipo reaktoriai. A, Chromčenko (kartu su kitais) 1981 m, “už naujo tipo įkrovimo - iškrovimo mašinos sukūrimą ir įdiegimą liaudies ūkyje” buvo suteikta TSRS valstybinė premija. Buvo apdovanotas Spalio revoliucijos ir Darbo raudonosios vėliavos ordinais ir keturiais medaliais. Jo vadu išduoti 4 išradimų liudijimai. Tarnybiniais reikalais buvo komandiruotas į Čekoslovakiją, Švediją, Austriją, Ispaniją ir Kanadą.

A. Chromčenko prisimenamas kaip impulsyvus ir greitai atlyžtantis vadovas. Nuo 1977 m. gruodžio mėn. buvo renkamas Sniečkaus miesto (dabar Visaginas) tarybos nariu. 1991 m. sausio 8 d. vakare IAE darbo kolektyvų konferencija priėmė rezoliuciją, reikalaujančią atsistatydinti nepriklausomos Lietuvos Respublikos Vyriausybę, priešingu atveju grąsindama atominės elektrinės darbuotojų streiku. 1991 m. rugpjūčio ginkluoto pučo Maskvoje metu, A. Chromčenko dalyvauja Sniečkaus miesto tarybos posėdyje, kuriame priimama rezoliucija, remianti Maskvos pučistus. Nežiūrint, kad mieste veikė demokratų klubas, reiškiantis lojalumą nepriklausomai Lietuvai, pagaliau, kad vėliau apie 90 procentų IAE darbuotojų tapo Lietuvos Respublikos piliečiais, A. Chromčenko tuo metu buvo solidarus su Lietuvos nepriklausomybės priešininkais ir Maskvos pučistais. Numalšinus rugpjūčio maištą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu buvo atleisti iš darbo eilės, daugiausia sąjunginio pavaldumo, įmonių vadovai, priešinęsi Lietuvos nepriklausomybei, jų tarpe ir Anatolijus Chromčenko.

Nepatikrintomis žiniomis, išvykęs iš Lietuvos, dirbo Rusijoje Voronieže. 1999 m. mirė.

Parengė Saulius Kutas