Antanas Pakalniškis

Antanas Pakalniškis gimė 1923 m. rugsėjo 9 d. Pavytinės kaime, Gelvonų valsč. (dab. Ukmergės raj.) Stasio Pakalniškio (1876-1961) ir Elenos Ražanauskaitės– Pakalniškienės (1883-1966) šeimoje.

JAV gyvenę tėvai Stasys Pakalniškis ir Elena Ražanauskaitė kartu su trimis vaikais 1913 m. atvyko aplankyti tėviškės. Besisvečiuojant Lietuvoje, 1914 m. prasidėjo I Pasaulinis karas, sutrukdęs grįžti atgal. Lietuvoje Pakalniškių šeima susilaukė dar 6 vaikų. Antanas Pakalniškis buvo jauniausias iš 9 vaikų. Už Amerikoje uždirbtus pinigus Stasys Pakalniškis nusipirko 20 ha buvusio dvaro žemės. Turėjo didelį ūkį, kuriame darbavosi visi šeimos nariai. Vyresnieji vaikai, gimę Amerikoje, 1926 m. grįžo į JAV, kur ir praleido visą likusį gyvenimą. Vyriausias brolis Pranas – poetas, prozininkas –aktyviai reiškėsi Amerikos lietuvių spaudoje. Išleido poezijos rinkinį „Dingusi rožytė“ (1939 m.). Poezijos rinkinys „Grožio svajonės“ kartu su autobiografija išleistas po mirties 1968 m. 1949 m. sovietai ištrėmė į Sibirą visą kaimą, tame tarpe Antano Pakalniškio tėvus. Vyresnysis brolis Apolinaras, sužinojęs apie ištremiamus tėvus, kurie tuo metu buvo jau garbaus amžiaus, prisijungė prie jų ir kartu išvyko į Sibirą. Apolinaro pasiaukojimas padėjo tėvams išgyventi tremtyje. 1953 m. visi sugrįžo į Lietuvą. Sunkiais ir neramiais pokario metais Antanas Pakalniškis gyveno Kaune kartu su sesers Stasės Juodakienės šeima, kuri jį visokeriopai rėmė ir padėjo.

1946 m. Antanas įstojo mokytis į Kauno politechnikumo stipriųjų srovių elektrotechnikos skyrių, kurį baigė 1950 m. Parengė ir sėkmingai apgynė diplominį darbą tema „GKV energijos perdavimo linija Girstupiui maitinti“. 1951 m. birželio 2 d. Antanas Pakalniškis buvo priimtas dirbti į Vilniaus elektros tinklus miesto kabelinio skyriaus vyr. elektromonterio pareigas.

1964 m. įstojo į tuometinio Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko universiteto (dab. Vilniaus universitetas) pramonės planavimo specialybės kursą ir 1969 m. sėkmingai baigė. Jam buvo suteikta ekonomisto kvalifikacija. Po kelerių darbo metų Vilniaus miesto kabelinio tinklo skyriuje, kaip darbštus, pareigingas ir sumanus darbuotojas buvo paskirtas gamybos - technikos tarnybos viršininko pavaduotoju. Dirbant naujose pareigose teko rūpintis ne tik techniniais tinklo plėtros klausimais, bet ir įmonės ekonominiais klausimais. Sparčiai plečiantis Vilniaus miesto kabelinių linijų tinklui, dėl prastos kabelių kokybės išaugo gedimų skaičius 10 ir 0,4 kV kabeliniame tinkle. Antanas Pakalniškis, matydamas trūkumus montuojant ir eksploatuojant kabelių linijas, parengė brošiūrą „Kabelinių linijų montavimas“, kuri buvo išleista 900 egzempliorių tiražu. Brošiūroje pateikti nurodymai, kaip reikia elgtis su kabeliais juos transportuojant, sandėliuojant, klojant, pateikiami kabelių techniniai duomenys, movų montavimo technologija ir kabelinių linijų eksploatavimo taisyklės. Leidinyje pateiktos praktinės žinios elektromonteriams, montuotojams ir kabelines linijas montuojančiam personalui. Ši brošiūra buvo gera pagalba personalui, eksploatuojančiam kabelinį tinklą.

Už ilgametį ir pasiaukojamą darbą Antanas Pakalniškis daug kartų buvo apdovanotas padėkos ir garbės raštais, skatintas piniginėmis premijomis. 1983 m. sulaukęs pensinio amžiaus, liko dirbti Vilniaus elektros tinkluose. Iš darbo išėjo 1996 gruodžio 31 d., pasibaigus darbo sutarčiai. Bendras Antano Pakalniškio darbo stažas Vilniaus elektros tinkluose – 45 metai.

1952 m. Antanas Pakalniškis vedė Stanislavą Palskytę (1929-2021). Po metų susilaukė sūnaus Vidmanto, o dar po septynerių – dukters Dalios. Antanas Pakalniškis buvo nepaprastai atsidavęs šeimai, ypač vaikams. Labai mėgo darbuotis sode, kuriame praleisdavo visą laisvą laiką. Buvo sodininkų bendrijos ir gėlininkystės draugijos narys. Bendraudamas su tulpių augintojais ir kolekcininkais, taip pat susidomėjo tulpių auginimu. Sodo sklype augino tulpes ir įvairių veislių kardelius. Kasmet organizuojamo pavyzdinio sodo sklypo konkurse yra pelnęs metų apdovanojimą. Mėgo užsiimti medžio drožybos darbais. Pasižymėjo tvarkingumu, punktualumu, kruopštumu.

Antanas Pakalniškis mirė 1999 m. rugsėjo 8 d. po operacijos komplikacijų. Palaidotas Vilniuje, Rokantiškių kapinėse.

Parengė dukra Dalia

Papildomai: 1. Antanas Pakalniškis. 2. Antano paruošto leidinio viršelis.

3. Su kolega ir bičiuliu Albertu Varna (A. Varnos 60-čio jubiliejus). 1983 m.