Anupras Šlančiauskas

ANUPRAS ŠLANČIAUSKAS gimė 1932 m. lapkričio 3 d. Joniškio rajono Rudiškių kaime. Lankė Rudiškių pradinę mokyklą, kurią baigė 1944 m. Toliau mokėsi Joniškio gimnazijoje, kurią baigęs, 1951 m. stojo į Kauno politechnikos instituto Elektrotechnikos fakultetą, bet dėl konkurso nepateko. Tuo metu Mechanikos fakulteto Šiluminės energetikos katedrai leista papildomai priimti dvi grupes į pramonės šiluminės energetikos specialybę, į vieną iš jų jis įstojo. 1956 m. su pagyrimu baigęs šią specialybę, A. Šlančiauskas kviečiamas dirbti jaunesniuoju moksliniu bendradarbiu į Lietuvos TSR MA Energetikos ir elektrifikacijos institutą. Čia pradėjo tirti vamzdžių pluoštų mainus ir nustatinėti jų charakteristikas oro, vandens ir alyvos srautuose. 1962 m. apgynė technikos mokslų kandidato (dabar daktaro) disertaciją, tema: „Vamzdžių pluošto šilumos mainai aptekant įvairiais skysčiais“. Svarbiausi disertacijos rezultatų teiginiai buvo atspausdinti Jungtinės Amerikos Valstijose išleistame Šilumos mainų vadovėlyje.

1962 m. skiriamas vyresniuoju moksliniu bendradarbiu. Pagrindine mokslinio darbo kryptimi buvo šilumos mainų intensifikacija įvairiomis priemonėmis turbulizuojant srautus. Nuo 1967 iki 1991 metų vadovavo šio instituto Šiluminio modeliavimo laboratorijai, kurioje buvo parengta daugiau kaip dvidešimt aspirantų. 1973 m. su akademiku A. Žukausku parengė ir rusų kalba išleido monografiją: „Šilumos mainai turbulentiniame skysčių sraute“. 1975 m. Baltarusijos Mokslų akademijos Šilumos ir masės institute (Minske) apgynė technikos mokslų daktaro (dabar habilituoto daktaro) disertaciją, tema: „Turbulentinio šilumos pernešimo struktūros įvairių skysčių pasienio sluoksniuose“.

1975 m. A. Šlančiauskui, akademikui A. Žukauskui, habil. dr. V. Makarevičiui ir dr. V. Žiugždai skiriama Lietuvos respublikinė premija technikos mokslų srityje. 1985 m. už vadovavimą rengiant doktorantus suteiktas profesoriaus vardas. 1985 m. A. Šlančiauskas drauge su habil. dr. A. Pedišiumi parengė monografiją, tema: „Šilumos mainų intensifikacija turbulentiniuose skysčių srautuose“, kuri 1995 m. išleista JAV anglų kalba. 1994 m., gavus penkių JAV profesorių pritarimą, A. Šlančiauskas, drauge su dr. R.Šležu, dr. A. Džiugu, dr. A. Jazdausku gauna Sorošo fondo premiją. 1995 m. įsteigta Degimo procesų laboratorija, kuriai A. Šlančiauskas vadovavo 12 metų. Joje buvo konstruojami nauji skystojo kuro degikliai, suderinant liepsnos ir oro srautus. AB „Achema“ susivienijimui sukurta 70 – ies degiklių sistema krosnyje dujų srauto skaidymui. Pagamintas bandomasis dujų generatorius kalkių gamyklai „Kalcitas“. 1998 m. A. Šlančiauskui kartu su akademiku A. Žukausku, habil. dr. prof. V.Katinu ir habil. dr. A. Pedišiumi skiriama Lietuvos respublikinė premija technikos mokslų srityje. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, buvo Habilituoto daktaro laipsniui pripažinti Tarybos narys.

Skaitė pranešimus Tarptautinėse šilumos mainų konferencijose Kanadoje ir VFR. Habil. dr. Anupras Šlančiauskas šiame institute, kurio pavadinimas keitėsi net tris kartus, išdirbo 60 metų. 2017 m., išėjęs į pensiją, rūpinosi ne tik prieš 35 m. įrengta sodyba Milikonių kaime ( greta Žemaičių plento simbolinio žirgų paminklo), bet tęsė kūrybinę veiklą – 2020 m. lapkričio mėn. spaudai įteikė 110 psl. savo monografiją „Apie drėgmę šeimininkaujantiems ir inžinieriams“. Žmona Irena Genė dailininkė keramikė, sūnus Marius – architektas, dvi anūkės.

Parengė Aleksandras Gluosnis