Benas Ruzgys

Ruzgys Benas gimė 1935 m. vasario 10 d. Tryškių mstl., Telšių raj., ūkininkų šeimoje. 1948 m., baigdamas trečiąją Tryškių progimnazijos klasę, kartu su tėvais buvo ištremtas į Sibirą, Buriatijos ATSR. Tais pačiais metais pradėjo dirbti Chandagatajaus miško pramonės ūkyje įvairius darbus: markiruotoju, brokuotoju, meistru, elektriku. Palengvėjus trėmimo rėžimo suvaržymams ir atsidarius vakarinei mokyklai, 1957 m. su pagyrimu baigė Novoilinsko vidurinės mokyklos vakarinio skyriaus septynias klases. Tais pačiais metais įstojo į Novosibirsko elektros mašinų gamybos technikumą. 1961 m. jį baigė su pagyrimu, įgydamas techniko elektriko kvalifikaciją.

Grįžęs į Lietuvą įsidarbino Vilniuje, Lietuvos liaudies ūkio tarybos centriniame projektavimo ir konstravimo biure techniku, nuo 1964 m. - grupės vadovu. 1962m. įstojo į vakarinį Kauno politechnikos instituto Vilniaus filialo Elektros pavarų ir gamybos įrengimų automatizavimo fakultetą, kurį baigęs įgijo inžinieriaus elektriko kvalifikaciją. 1966 m. pradėjo dirbti Vyriausiosios energetikos ir elektrifikavimo valdybos Elektros tinklų ir pastočių tarnyboje vyresniuoju inžinieriumi, o 1968 m. pervestas į Centrinę izoliacijos ir apsaugos nuo viršįtampių tarnybą vyresniuoju inžinieriumi, nuo 1968 m. – sektoriaus viršininku, o 1986 m. paskirtas laboratorijos viršininku. 1988 m. pervestas į Elektrotechnikos tarnybą vadovaujančiuoju inžinieriumi, 1992 m. paskirtas šios tarnybos viršininko pavaduotoju, o nuo 1996 m. šios tarnybos vadovaujančiuoju inžinieriumi. Dirbdamas nuolat palaikė ryšius su kaimyninių energetinių sistemų analogiškų specialybių darbuotojais, aktyviai dalyvavo seminaruose, pasitarimuose ir konferencijose. Dalyvavo komisijose, tiriančiose avarijas ir sutrikimus elektrinėse bei elektros tinkluose. Bendradarbiavo su Kauno technologijos universiteto mokslininkais ir Kauno energetikos remonto įmonės specialistais. Leningrado energetikų kvalifikacijos kėlimo ir Baltstogės institutuose išklausė specialias kvalifikacijos kėlimo kursų programas.

Vadovavo energetikų ir mokslininkų grupei rengiant ir išleidžiant norminį dokumentą „Elektros įrenginių bandymo normos ir apimtys“. Daug darbo įdėjo rengiant „Elektros įrenginių įrengimo taisykles“. Yra keliolikos racionalizacijos pasiūlymų autorius, apdovanotas Liaudies ūkio pasiekimų parodos bronzos medaliu. Už sąžiningą darbą buvo paskatintas pagyrimo raštais, piniginėmis premijomis. Dirbdamas „Lietuvos energijoje“ nuolat skaitė paskaitas Energetikų mokymo centre, turimas žinias perteikdamas energetinės sistemos inžinieriams ir darbininkams. Nemažai metų buvo renkamas Vyriausiosios energetikos ir elektrifikavimo valdybos Techninės draugijos tarybos nariu. Spaudoje rašė straipsnius izoliacijos ir viršįtampių klausimais – energetikų leidžiamame laikraštyje „Žiburiai“. Įsikūrus Lietuvos atgimimo Sąjūdžiui, aktyviai jame dalyvavo, į šią veiklą įtraukdamas ir VGEEV darbuotojus.

Energetinėje sistemoje išdirbęs 34 metus, 2000 m. liepos mėn. 14 d. išėjo į pensiją. Žmona Aušra (1940) – biomedicinos mokslų daktarė (VU, Gamtos mokslų fakultetas). Sūnus Andrius (1968) – medikas (VU). Dukra Rūta (1970) – biomedicinos mokslų daktarė (VU, Gamtos mokslų fakultetas). Turi 3 vaikaičius ir 2 vaikaites.

Mirė 2017 m. gruodžio 11 d. Palaidotas Vilniuje, Kairėnų kapinėse.

Parengė Vitulis Valeika