Bronius Presas

BRONIUS (iki 1949 m. Heincas) PRESAS gimė 1923 m. gruodžio 20 d. Bajėnų k. Pagėgių r. ūkininko Makso Preso šeimoje. 1933 m. baigęs Piktupėnų pradinę mokyklą įstojo į Pagėgių gimnaziją. 1939 m., Vokietijai užėmus Klaipėdos kraštą, mokytis persikėlė į Palangos, o 1941 m.- į Tauragės gimnaziją, kurią baigė 1942 m. Tais pačiais metais įstojo į Kauno universiteto Elektrotechnikos fakultetą. Dėl karo sąlygų studijos vyko su pertraukomis. 1949 m. apgynė diplominį projektą ir įgijo inžinieriaus elektriko kvalifikaciją (absolventų sąraše įrašytas Heinco vardu).

Tais pat metais pradėjo dirbti Kauno energetikos remonto įmonės elektros ceche pradžioje meistru, o po metų paskiriamas šef. inžinieriumi. Pokario sąlygomis remontininkų darbas buvo nelengvas ir sudėtingas, objektuose, nutolusiuose nuo įmonės, dirbti reikėjo savarankiškai ir todėl prie teorinių žinių greitai prisidėjo praktiniai įgūdžiai. 1954 m. Bronius tampa elektros cecho viršininku. Atsistatant ir augant Lietuvos energetikai augo ir elektros mašinų, generatorių bei transformatorių remonto poreikiai, radosi naujos technines problemos. Vadovaudamas cechui Bronius pasireiškė kaip iniciatyvus ir kvalifikuotas specialistas, geras ir reiklus vadovas. Jaunas cecho viršininkas 1958 m. skiriamas Kauno energetikos remonto įmonės vyriausiuoju inžinieriumi. Jam vadovaujant techninės tarnybos įsisavino pažangius remonto metodus, pradėjo rekonstruoti energetinius įrenginius, o 1965 m. ėmėsi kompleksinių blokinių energetinių įrenginių remontų. Diegiant naujas technologijas ypač didelės reikšmės turėjo jo progresyvi ir be kompromisė pozicija. Jis visada palaikydavo jaunus specialistus. Taip buvo įgyvendintos jo ir bendradarbių idėjos: organizuoti pastoviai veikiantys kursai suvirintojams, kurių respublikoje labai truko, įkurtas padalinys suvirinimo darbų technologiniams klausimams spręsti; sukurta suvirintų siūlių tikrinimo neardančiais metodais grupė, vėliau virtusi laboratorija, padaryti pirmieji žingsniai įsisavinant darbus atominėse elektrinėse, atlikta įmonės valdymo reorganizacija. Daug pastangų pareikalavo ir naujos modernios remonto bazės statyba bei jos techninis apginklavimas. Per šį laikotarpį išugdoma nauja aukštos kvalifikacijos energetikų remontininkų karta. Bronius Iškylančias problemas sprendė kvalifikuotai, buvo kūrybingas, reiklus sau ir savo pavaldiniams, turėjo autoritetą. Už sąžiningą darbą ne kartą buvo vadovybės skatinamas, buvo Visasąjunginės liaudies ūkio pasiekimų parodos dalyvis, jam suteiktas TSRS energetikos ir elektrifikavimo žymūno vardas.

Vis nauji darbo iššūkiai reikalavo pastovaus žinių gilinimo. 1949 m. Leningrado generatorių gamykloje baigė 3 –jų mėn. elektros mašinų projektavimo ir remonto kursus, o 1950 m- tokios pat trukmės transformatorių remonto kursus prie Maskvos transformatorių gamyklos. 1958 m. baigė TSRS Energetikos ir elektrifikacijos ministerijos vadovaujančių darbuotojų kvalifikacijos kėlimo kursus. Sekė ir naudojosi naujausia technine informacija. Mokėdamas kalbą daug pasinaudojo ir vokiškomis knygomis, ypač remontuojant elektros įrenginius pokario Rytprūsiuose. .

Vedė 1951 m. Žmona (g.1924) dirbo technologe Kaune, mašinų statybos gamykloje. Sulaukė sūnaus (1952) ir dukros (1953). B. Presui mirus, šeima išsikėlė gyventi į užsienį (į Vakarus).

Mirė 1979 m. būdamas tik 55 m. amžiaus ir palikdamas daug neįgyvendintų idėjų. Palaidotas Kaune, Romainių kapinėse.

Parengė Algis Viktoras Mekas

Iš kairės: cecho virš. B. Presas, bazės vadovas L. Masalskij, KTG vadovas R. Zinkus apie 1957 m.