Gajus Saturninas Gimbutis

Gajus-Saturinas GIMBUTIS gimė 1932 m. liepos 12 d. Svėdasų miestelyje (Anykščių raj.) pradinės mokyklos mokytojo šeimoje. Anksti neteko motinos. 1941 m. tėvą ištrėmus į Altajaus kraštą, gyveno pas gimines. 1951 m. baigęs Svėdasų vidurinę mokyklą, įstojo į KPI Mechanikos fakulteto pramonės šiluminės energetikos specialybę. 1956 m. su pagyrimu baigė šią specialybę (diplominio darbo vadovas buvo doc. N. Milenskis) ir kelis metus dirbo pramonės įmonėse inžinieriumi mechaniku.

1959–1961 m. mokėsi LTSR MA Energetikos ir elektrotechnikos instituto (dabartinis Lietuvos energetikos institutas) aspirantūroje. Baigęs aspirantūrą ir 1963 m. Maskvos G.Kržižanovskio energetikos institute apgynęs technikos mokslų kandidato (daktaro) disertaciją, iki 1966 m. dirbo institute vyresniuoju moksliniu bendradarbiu. 1964 m. jam suteiktas mokslinis technikos mokslų kandidato laipsnis. Tuo pat metu nuo 1964 m. buvo KPI valandiniu dėstytoju. Tolesnė visa veikla susijusi su KPI (dabar KTU). 1966–1970 m. buvo Mechanikos fakulteto prodekanu, ėjo docento pareigas KPI Chemijos pramonės mašinų katedroje, nuo 1967 m. – Šiluminės energetikos katedroje. 1985–1995 m. išrinktas Šiluminės energetikos katedros vedėju. 1985 m. Valstybiniame A.Kržižanovskio mokslinio tyrimo institute (Maskvoje) apgynė technikos mokslų daktaro (habilituoto daktaro) disertaciją. 1988 m. jam suteiktas profesoriaus pedagoginis mokslo vardas.

Prof. G. S. Gimbutis buvo labai produktyvus mokslininkas, naujos krypties šilumos mainų moksle – šilumos mainų gravitacinėse skysčio plėvelėse – pradininkas ir vadovas, paskelbta monografija „Šilumos mainai esant gravitaciniam skysčio plėvelės tekėjimui“. Jam vadovaujant, parengtos 6 daktaro disertacijos. 4 išradimų šaldymo ir šiluminės technikos srityje autorius. Užsienio ir Lietuvos mokslinėje spaudoje vienas ir su bendraautoriais paskelbė daugiau kaip 150 mokslinių straipsnių. Kartu su bendradarbiais parašė vadovėlius „Bendroji šiluminė technika“ (1974 m.), „Šiluminė technika“ (1993 m.), „Šilumos transformacijos pagrindai“ (1993 m. 146 p.) bei kitas mokymo priemones. Buvo Lietuvos energetikos instituto mokslinės tarybos, KTU Senato, Lietuvos MA žurnalo ,,Energetika“ redkolegijos nariu.

Žmona chemikė, pensininkė. Užaugino sūnų ir dukrą. Dukra dirba energetikos srityje. G. S. Gimbutis mirė 1995 m. spalio 18 d. Palaidotas Kauno Romainių kapinėse.

Parengė Aleksandras Gluosnis, Juozas Gudzinskas, Vytautas Miškinis