Henrikas Bavarskis

Henrikas Bavarskis gimė 1925 m. sausio 19 d. Plikšilio km. Užvenčio vls. Šiaulių apsk. Baigęs I-ją Šiaulių berniukų gimnaziją, kad išvengtų tarnybos okupantų kariuomenėje, 1944 m. įsidarbino Šiaulių geležinkelių valdyboje. 1945-1951 m. mokėsi Kauno universitete, o po reformos - Kauno politechnikos institute ir įgijo inžinieriaus elektriko kvalifikaciją. Mokytis teko sudėtingu pokario metu: bendrabučių nebuvo, maistui - kortelių sistema.

Gavus diplomą, buvo pasiūlyta (tada buvo sąjunginis skirstymas) važiuoti dirbti į Užkaukazę, bet Henrikui pavyko gauti laisvą diplomą ir buvo priimtas 1951 m. rugsėjo mėn. darbui “Litovenergo”. Priėmė pats valdybos vyr. inžinierius Antanas Gruodis. Po kelių dienų buvo nukreiptas darbui į Energijos realizavimo įmonę (Energosbyt). Pareigos – inspektorius energetinių įrengimų priežiūrai fabrikuose ir gamyklose. Kadangi, 1952 metais paleidus TE-2, prasidėjo šiluminių trasų statyba, Henrikui buvo pavesta jų statybos tech. priežiūra. Pasikeitė ir pareigos: vyresn. Inžinierius-šilumininkas. 1958 metais įkuriami Vilniaus šilumos tinkai, o Henriką pats J.Nekrašas įtikina tapti naujos įmonės vyr. inžinieriumi.

Henrikas daug prisidėjo prie Vilniaus miesto šilumos ūkio plėtros, kai buvo pradėta centralizuotai tiekti šilumą miesto gyvenamiems namams ir pramonės įmonėms. Jis sukūrė ne vieną centralizuoto šilumos energijos tiekimo schemą, buvo kelių išradimų autorius. Pagal jo paruoštą metodiką buvo skaičiuojama pagamintos bei suvartotos šilumos kiekiai. Darbo apimtys žymiai išaugo, kai Vilniaus šilumos tinklams buvo perduoti visi veikiantys šilumos šaltiniai (išskyrus TE-2). Henrikas buvo aktyvus naujovių propaguotojas, visada dalyvaudavo ir ruošdavo pranešimus Mokslinės-techninės draugijos organizuojamose konferencijose ir simpoziumuose. Jis dalyvavo sąjunginėse konferencijose Rygoje, Taline, Kijeve, Maskvoje, Charkove ir kt. 1967 metais buvo išrinktas Vilniaus miesto deputatų tarybą. Nuo 1985 m. Henrikas išėjo į pensiją ir toliau dirbo Valstybiniam statybos komitete, o jį likvidavus –Statybos ministerijoje, ekspertizės skyriuje. 1999 m. Henriką pėsčiųjų perėjoje partrenkė mašina. Traumos gydymas lovos režimu tęsėsi du metus, o toliau galėjo vaikščioti su lazdele. Net ir tada jis dalyvaudavo susitikimuose Lietuvos energetikos muziejuje.

Už nuopelnus Lietuvos energetikai ne kartą apdovanotas vyriausybiniais Garbės raštais ir piniginėmis premijomis. 1959 m. Henrikas vedė. Su žmona Anele (1932- 2010) užaugino dukras: Viliją (1960) ir Laimutę (1964).

Henrikas Bavarskis mirė 2009 metais, palaidotas Vilniuje

Parengė Vilius Šaduikis