Jonas Randakevičius
JONAS RANDAKEVIČIUS gimė 1922 m. birželio 24 d. Dovainonių k. Rumšiškių vls. Kaišiadorių aps. mažažemių ūkininkų Igno Randakevičiaus ir Marijos Randakevičienės (Diemedžiūnaitės iš Rūškakiemio, nuo Kruonio) šeimoje. Jonuko vaikystė buvo pakankamai sunki. Kai šeimoje jau buvo trys vaikai, Jonas iš jų vyriausias, tėvas Ignas išvyko į Ameriką uždarbiauti. Daug šeimos rūpesčių, tapus šeimos galva, gulė ant Jonuko pečių. Šeima ant Nemuno kranto turėjo žemės ir miško. Pagrindiniu pragyvenimo šaltiniu ir tapo miške paruoštos malkos, kurias Jonukas rudenį ir žiemą arkliu veždavo 40 km. į Kauną parduoti. Pardavus, reikėjo dar ir grįžti.
Joną, kaip vyriausią šeimoje, baigus kaimo pradinę mokyklą, leido mokytis į Kaišiadorių gimnaziją. Ją baigus, 1940 m. įstojo į Kauno aukštesniąją technikos mokyklą, kurią baigė 1945 metais. 1944 metais, dar besimokydamas, pradėjo dirbti Kauno energijos rajone projektavimo sektoriaus techniku. Vėliau dirbo Lietuvos energijos budinčiu elektromonteriu, budinčiu dispečeriu, 1953-1955 m. Kauno elektros tinklų skyriaus viršininko pavaduotoju,1955-1957 m.- skyriaus viršininku. 1957 m. buvo paskirtas Kauno elektros tinklų direktoriumi ir šiose pareigose dirbo iki 1985 metų. 1955 metais įstojo į Kauno politechnikos instituto Elektrotechnikos fakulteto vakarinį skyrių ir 1963 m. įgijo inžinieriaus elektrotechniko kvalifikaciją.
Dar jaunystėje, jau dirbdamas, Jonas užsikrėtė ir susirgo tuberkulioze. Besigydant tuberkuliozės dispanseryje, susipažino su ten dirbusia nauja jauna stomatologe Ona Šliumpaite ir ją 1951 m. vedė. Ona buvo kilusi iš Girininkų kaimo prie Vainatrakio, šalia Linksmakalnio Kauno rajone, iš 5 vaikų šeimos. Ona buvo vyriausia. Mokėsi Prienų gimnazijoje, kurią baigė 1943 metais. Onos tėvelio broliui kunigui padedant, 1944 metais pradėjo mokytis Vytauto Didžiojo universiteto medicinos fakultete. 1948 m. gegužės 22 d. Šliumpų šeima buvo išvežta į Mauručių geležinkelio stotį ir ištremta į Sibirą Irkutsko sritį miško ruošos darbams vykdyti. Ona, tremties dieną nebuvusi namuose, liko neišvežta. Vėliau, kad išvežti jos niekas neieškojo ir baigusi mokslą universitete, įgijo gydytojos stomatologės kvalifikaciją. Jonas buvo jautrus, įžvalgus, geros širdies žmogus ir matydamas žmonos liūdesį ir susirūpinimą dėl artimųjų, pats pasiūlė atostogų metu juos aplankyti. 1955 metais abu vyko lankyti žmonos šeimos tremtyje Irkutsko srityje, Taljane. Kelionė į vieną pusę traukiniu truko dvi savaites.
J. Randakevičius buvo paprastas, teisingas, ne gobšuolis. Šeimai buvo labai rūpestingas. Nemažai tremtinių priėmė į įmonę dirbti, nors tuometė Lietuvos valdžia ribojo tremtinių atvykimą į miestus. Žmonai sakydavo-šitie žmonės niekuo nekalti. Jie daug kentėjo, jais galima pasitikėti.
J. Randakevičiaus vadovavimo laikotarpiu buvo pastatytos ir eksploatuojamos transformatorinės pastotės ir elektros linijos nuo 0,4 iki 330 kilovoltų įtampos, elektrifikuoti visi Kauno elektros tinklų regione esantys vartotojai, buvo priimtas į darbą ir apmokytas personalas visa tai prižiūrėti ir remontuoti, sukuriant įmonėje tam reikalingus padalinius, pastatytos Kaune ir elektros tinklų rajonuose gamybinės bazės bei gyvenamieji namai darbuotojams gyventi. Už darbą elektrifikuojant Lietuvą J. Randakevičius buvo apdovanotas garbės raštais, medaliais ir ordinais. 1970 metais jam buvo suteiktas Lietuvos nusipelniusio inžinieriaus vardas. Laikotarpiu nuo 1956 iki 1985 metų buvo Kauno miesto Tarybos deputatu, 1968-1975 metais Vykdomojo komiteto nariu.
Jono ir Onos Randakevičių šeimoje 1953 metais gimė dukra Dalia, 1958 m.- dukra Vida. Dalia, baigusi Kauno medicinos institutą, ištekėjo už gydytojo stomatologo Pajaujo, gyvena ir dirba Vilniuje. Vienas anūkas, pagal studentų mainų programą baigęs Italijoje Milano universiteto architektūros studijas, gyvena ir dirba architektu Zalcburge, kitas anūkas baigęs medicinos studijas gyvena ir dirba Anglijoje akių ligų specialistu. Dukra Vida, baigusi studijas Kauno Politechnikos instituto Chemijos fakultete, ištekėjo už inžinieriaus elektriko Alberto Pokšto. Abu ir jų sūnus Jonas gyvena ir dirba Kaune.
Nuo 1985 metų iki pat gyvenimo pabaigos J.Randakevičius dirbo Gamybinės tarnybos inžinieriumi. Mirė 1995 m. balandžio 9 d. Jam pageidaujant, palaidotas gimtinėje tarp savo artimųjų Kauno r. Rumšiškių kapinėse.
Parengė Boleslavas Paškevičius ir Ona Randakevičienė
Sutrumpinta VIII t.
JONAS RANDAKEVIČIUS gimė 1922 m. birželio 24 d. Dovainonių k. Rumšiškių vls. Kaišiadorių aps. mažažemių ūkininkų Igno Randakevičiaus ir Marijos Randakevičienės (Diemedžiūnaitės šeimoje. Jonuko vaikystė buvo pakankamai sunki. Kai šeimoje jau buvo trys vaikai, Jonas iš jų vyriausias, tėvas Ignas išvyko į Ameriką uždarbiauti. Daug šeimos rūpesčių, tapus šeimos galva, gulė ant Jonuko pečių. Joną, kaip vyriausią šeimoje, baigus kaimo pradinę mokyklą, leido mokytis į Kaišiadorių gimnaziją. Ją baigus, 1940 m. įstojo į Kauno aukštesniąją technikos mokyklą, kurią baigė 1945 metais. 1944 metais, dar besimokydamas, pradėjo dirbti Kauno energijos rajone projektavimo sektoriaus techniku. Vėliau dirbo Kauno elektros tinkluose budinčiu elektromonteriu, budinčiu dispečeriu, 1953-1955 m. Kauno elektros tinklų skyriaus viršininko pavaduotoju,1955-1957 m.- skyriaus viršininku. 1955 metais įstojo į Kauno politechnikos instituto Elektrotechnikos fakulteto vakarinį skyrių, kurį baigęs 1963 m. įgijo inžinieriaus elektriko kvalifikaciją.1957 m. buvo paskirtas Kauno elektros tinklų direktoriumi ir šiose pareigose dirbo iki 1985 metų. Dar jaunystėje, Jonas užsikrėtė ir susirgo tuberkulioze. Besigydant tuberkuliozės dispanseryje, susipažino su ten dirbusia jauna stomatologe Ona Šliumpaite ir ją 1951 m. vedė. Ona buvo kilusi iš Girininkų kaimo Kauno rajone, iš 5 vaikų šeimos. Ona buvo vyriausia. Mokėsi Prienų gimnazijoje, kurią baigė 1943 metais. 1944 metais pradėjo mokytis Vytauto Didžiojo universiteto medicinos fakultete. 1948 m. gegužės 22 d. Šliumpų šeima buvo ištremta į Sibirą Irkutsko sritį. Ona, tremties dieną nebuvusi namuose. Vėliau, baigusi mokslą universitete, įgijo gydytojos stomatologės kvalifikaciją. J. Randakevičius buvo paprastas, teisingas, geros širdies žmogus. Šeimai buvo labai rūpestingas. Nemažai tremtinių priėmė į įmonę dirbti, nors tuometė Lietuvos valdžia ribojo tremtinių atvykimą į miestus.
J. Randakevičiaus vadovavimo laikotarpiu buvo pastatytos ir eksploatuojamos transformatorinės pastotės ir elektros linijos nuo 0,4 iki 330 kilovoltų įtampos, elektrifikuoti visi Kauno elektros tinklų regione esantys vartotojai, buvo priimtas į darbą ir apmokytas personalas visa tai prižiūrėti ir remontuoti, sukuriant įmonėje tam reikalingus padalinius, pastatytos Kaune ir elektros tinklų rajonuose gamybinės bazės bei gyvenamieji namai darbuotojams gyventi. Už darbą elektrifikuojant Lietuvą J. Randakevičius buvo apdovanotas garbės raštais, medaliais ir ordinais. 1970 metais jam buvo suteiktas Lietuvos nusipelniusio inžinieriaus vardas. Laikotarpiu nuo 1956 iki 1985 metų buvo Kauno miesto Tarybos deputatu, 1968-1975 metais Vykdomojo komiteto nariu.
Šeimoje 1953 metais gimė dukra Dalia, 1958 m.- Vida. Dalia, baigusi Kauno medicinos institutą, gyvena ir dirba Vilniuje. Vienas anūkas, pagal studentų mainų programą baigęs Italijoje Milano universiteto architektūros studijas, gyvena Zalcburge, kitas anūkas baigęs medicinos studijas gyvena Anglijoje . Dukra Vida, baigusi studijas Kauno Politechnikos instituto Chemijos fakultete, gyvena Kaune.
Nuo 1985 metų iki pat gyvenimo pabaigos J.Randakevičius dirbo Gamybinės tarnybos inžinieriumi. Mirė 1995 m. balandžio 9 d. Jam pageidaujant, palaidotas gimtinėje tarp savo artimųjų Kauno r. Rumšiškių kapinėse.
Parengė Boleslavas Paškevičius ir Ona Randakevičienė