Jonas Rudokas

Jonas Rudokas gimė 1923 m. birželio 24 d. Kaune. Šeimai persikėlus į Kėdainius, čia baigė pradinę mokyklą, o 1938 m. įstojo į Kėdainių gimnaziją, kur baigė 4-ias klases ir įstojo į Kauno Aukštesniąją technikos mokyklą, kurią baigė 1943 m. įgydamas šiluminės energetikos mechaniko diplomą. Tais pat metais pradėjo lankyti Suaugusiųjų institutą, vėliau Kauno Vytauto Didžiojo universitetą, toliau teko slapstytis Skuode, tačiau vokiečiai traukdamiesi susekė ir išsivežė jį į Klaipėdą darbams, o vėliau – į Karaliaučių. Užėjus Raudonajai armijai dalyvavo mūšiuose su vokiečiais, o vėliau – prieš japonus Tolimuosiuose Rytuose. Buvo apdovanotas ,,Pergalės prieš Vokietiją“ ir ,,Pergalės prieš Japoniją“ medaliais. 1945 m. lapkričio mėnesį – demobilizuotas. 1946 m. įstojo tęsti mokslą į KVDU antrąjį kursą. 1945 m. lapkričio 23 d. skiriamas Šiluminių variklių katedros vyresniuoju preparatoriumi, o 1949 m. rugpjūčio 1 d. – keliamas į Durpių technologijos katedrą vyresniuoju laborantu. 1950 m. kovo 8 d. baigė KPI Mechanikos fakultetą ir apgynęs diplominį darbą tema: ,,Angliarūgšties fabriko Kaune rekonstrukcija“, įgydamas mechaniko šiluminės energetikos inžinieriaus diplomą. 1950 m. kovo 15 d. skiriamas Mašinžinystės katedros asistentu, o tų pat metų rugsėjo 1 d. KPI Braižomosios geometrijos katedros asistentu. 1950 m. lapkričio 1 d. priimamas į aspirantūrą, drauge leidžiant dirbti 0,5 etatu Šiluminių variklių katedroje.

1954 m. birželio 29 d. apgynė technikos mokslų kandidato disertaciją tema ,,Aukšto suspaudimo vidaus degimo variklio T-62 pritaikymas generatorinėms dujoms, gautomis iš vietinio kuro“. Nuo tų pat metų rugsėjo 1 d. skiriamas KPI Šiluminių variklių katedros vyr. dėstytoju. 1955 m. lapkričio 21 d. Vyriausioji atestacinė komisija patvirtino jam technikos mokslo kandidato laipsnį. 1956 m. spalio 1 d. išrenkamas eiti KPI Šiluminių variklių katedros docento pareigas. 1956–1957, 1957–1958, 1958–1959 mokslo metais buvo KPI Tarnautojų vietos komiteto pirmininku. 1959-1960 mokslo metais leidžiama dirbti Pramprojekte antraeilėse pareigose. 1959 m. rugsėjo 30 d. VAK įsakymu jam suteiktas docento vardas. 1964 m. liepos 1 d. pakartotinai išrenkamas KPI Šiluminės energetikos katedros docentu. 1971 m. vasario 18 iki gegužės 18 d. stažavosi Jonavos azotinių trąšų gamykloje, kartu atliekant pedagoginį darbą. 1974 m. baigė KPI Oratorinio meno fakultetą. Šaldytuvų ir kompresorių bei pramoninės šiluminės energetikos specialybės studentams skaitė ,,Kompresorių, siurblių ir ventiliatorių“, „Bendrosios šiluminės technikos“, „Pramoninės energetikos“, disciplinas, įkūrė ,,Kompresorių-ventiliatorių“ laboratoriją.

Nuo 1978 m. vasario 15 iki birželio 15 d. kėlė kvalifikaciją Saratovo politechnikos instituto Kvalifikacijos tobulinimo fakultete. Buvo vadovėlio ,,Bendroji šiluminė technika“ išleisto 1974 m. VI-ojo skyriaus autoriumi.

Nuo 1985 m. liepos 5 d. - pensininkas. Mirė 2002 m. balandžio 11 d.

Parengė Aleksandras Gluosnis