Jonas Valiukonis 1928
VALIUKONIS JONAS gimė 1928 m. birželio 10 d. Skakų kaime, Stačiūnų vlsč., Šiaulių aps., darbininkų šeimoje. 1944 m. baigė Šiaulių vidurinę amatų mokyklą, 1951 m. – Kauno politechnikumą. Savo darbinę veiklą pradėjo Rėkyvos elektrinėje, dirbo budinčiuoju elektrinės inžinieriumi, vėliau vyr. budinčiuoju inžinieriumi. 1958 metais, įkūrus Šiaulių elektros tinklus, perėjo dirbti Joniškio elektros tinklų rajono viršininku. Tuo metu Joniškio elektros tinklų rajonui priklausė Joniškio, Linkuvos, Pakruojo ir Žagarės elektros tinklai ir juos maitinančios dyzelinės elektrinės. Dyzeliniai varikliai buvo pasenę ir nepakankamo galingumo. Elektros linijų atramos – medinės ir neimpregnuotos. Taigi viso ūkio būklė buvo apverktina. Vėliau, sparčiai plečiantis elektros tinklų ūkiui, dalį darbų reikėjo centralizuoti ir jam buvo pavesta įkurti įrengimų remonto cechą. Cechas buvo įkurtas ir pradėjo vykdyti 6/0,4 kV transformatorių, dyzelinių ir hidrogeneratorių remontą, medinių atramų žievinimą ir impregnavimą, autotransporto priežiūrą ir remontą ir kitus įrengimų remonto darbus. Cechas per trumpą laiką nuo 6 darbuotojų išaugo iki 40.
1959 metų spalio 17 dieną Lietuvos liaudies ūkio tarybos nutarimu jam buvo pavesta Šiaulių mieste įsteigti Elektros konstrukcijų gamyklą. Jo žinion buvo perduotos kažkada buvusioje skerdykloje įsikūrusios Energetikos statybos tresto transporto remonto dirbtuvės. Čia reikėjo įdėti daug pastangų ir sumanumo įrengiant patalpas, apsirūpinant reikalingais įrengimais, suburiant kolektyvą. Mašinų remonto darbai buvo nutraukti pamažu. Naujajai gamybai reikėjo metalo apdirbimo staklių, mechaninių ir hidraulinių presų, suvirinimo aparatų ir kt. Teko važinėti po visą Lietuvą bei didžiąsias kitų respublikų gamyklas ir tartis dėl naudotų įrenginių įsigijimo.
Pirmaisiais metais teko dirbti vienam už kelis. Vyr. inžinieriaus, konstruktoriaus, energetiko nebuvo, visus klausimus teko spręsti pačiam. Gamyklai pradėjus veikti buvo pradėta gaminti 0,4 – 10 kV ETL metalo konstrukcijas, žemos įtampos skydus, vėliau – aukštos įtampos elektros skirstymo įrenginius – KSO kameras – ir daugelį kitokių elektros įrenginių. Jis pats sukonstravo vadinamą Šiaulių kilnojamąją transformatorinę pastotę ir įformino kaip racionalizacinį pasiūlymą. Šios pastotės gamyba davė didžiulį efektą. Nebereikėjo statyti mūrinių transformatorinių pastočių, visi įrengimai į jas buvo sumontuojami gamykloje.
1965 m. tolimesniam darbui buvo pervestas į Šiaulių elektros tinklus direktoriaus pavaduotojo pareigas. 1972 m. baigė Kauno politechnikos instituto Šiaulių vakarinį fakultetą įgydamas inžinieriaus elektriko kvalifikaciją. 1974 metų liepos 15 d. buvo paskirtas Klaipėdos elektros tinklų vyriausiuoju inžinieriumi. Čia jis įvedė daug naujovių, organizavo 10 kV elektros tinklų sekcionavimą ir automatizavimą, pradėjo diegti brigadinę rangą, organizavo kompleksinį skirstomųjų tinklų remontą, centralizuotą kilnojamų transformatorinių pastočių ir transformatorių remontą. 1989 m. su grupe energetikų išvykus į Vokietijos Demokratinę Respubliką keistis patirtimi jį ištiko miokardo infarktas, teko ilgai gydytis ir išėjo į pensiją. Yra publikavęs keletą straipsnių skirstomųjų tinklų automatizavimo tema. Apdovanotas VGEEV ir kitais padėkos raštais.
Žmona – Aldona Valiukonienė gim. 1926-06-14 gydytoja, mirė 2017-01-29; dukra – Regina gim. 1949 -06-06, išsilavinimas aukštasis spec. pedagoginis, dukra - Virginija gim. 1951-10 -30, išsilavinimas aukštasis spec. pedagoginis. Šioje šeimoje Jonas Valiukonis išgyveno 25 metus.
Antroji žmona – Dana Valiukonienė gim. 1936-05-08, buhalterė, sūnus Gintaras gim. 1977-10-29, išsilavimas spec. vidurinis.
Jonas Valiukonis mirė 2009-12-25, palaidotas Klaipėdoje.
Parengė Zenonas Ružinskas
Parengta VIII t VALIUKONIS JONAS gimė 1928 m. birželio 10 d. Skakų kaime, Stačiūnų vlsč., Šiaulių aps., darbininkų šeimoje. 1944 m. baigė Šiaulių vidurinę amatų mokyklą, 1951 m. – Kauno politechnikumą. Savo darbinę veiklą pradėjo Rėkyvos elektrinėje, dirbo budinčiuoju elektrinės inžinieriumi, vėliau vyr. budinčiuoju inžinieriumi. 1958 metais, įkūrus Šiaulių elektros tinklus, perėjo dirbti Joniškio elektros tinklų rajono viršininku. Tuo metu Joniškio elektros tinklų rajonui priklausė Joniškio, Linkuvos, Pakruojo ir Žagarės elektros tinklai ir juos maitinančios dyzelinės elektrinės. Dyzeliniai varikliai buvo pasenę ir nepakankamo galingumo. Elektros linijų atramos – medinės ir neimpregnuotos. Taigi viso ūkio būklė buvo apverktina. Vėliau jam buvo pavesta įkurti įrengimų remonto cechą. Cechas buvo įkurtas ir pradėjo vykdyti 6/0,4 kV transformatorių, dyzelinių ir hidrogeneratorių remontą, medinių atramų žievinimą ir impregnavimą, autotransporto priežiūrą ir remontą ir kitus įrengimų remonto darbus.
1959 metų spalio 17 dieną Lietuvos liaudies ūkio tarybos nutarimu jam buvo pavesta Šiaulių mieste įsteigti Elektros konstrukcijų gamyklą. Jo žinion buvo perduotos Energetikos statybos tresto transporto remonto dirbtuvės. Čia reikėjo įdėti daug pastangų ir sumanumo įrengiant patalpas, apsirūpinant reikalingais įrengimais, suburiant kolektyvą. Pirmaisiais metais teko dirbti vienam už kelis. Vyr. inžinieriaus, konstruktoriaus, energetiko nebuvo, visus klausimus teko spręsti pačiam. Gamyklai pradėjus veikti buvo pradėta gaminti 0,4 – 10 kV ETL metalo konstrukcijas, žemos įtampos skydus, vėliau – aukštos įtampos elektros skirstymo įrenginius – KSO kameras – ir daugelį kitokių elektros įrenginių. Jis pats sukonstravo vadinamą Šiaulių kilnojamąją transformatorinę pastotę ir įformino kaip racionalizacinį pasiūlymą. Šios pastotės gamyba davė didžiulį efektą. Nebereikėjo statyti mūrinių transformatorinių pastočių, visi įrengimai į jas buvo sumontuojami gamykloje.
1965 m. tolimesniam darbui buvo pervestas į Šiaulių elektros tinklus direktoriaus pavaduotojo pareigas. 1972 m. baigė Kauno politechnikos instituto Šiaulių vakarinį fakultetą įgydamas inžinieriaus elektriko kvalifikaciją. 1974 metų liepos 15 d. buvo paskirtas Klaipėdos elektros tinklų vyriausiuoju inžinieriumi. Čia jis įvedė daug naujovių, organizavo 10 kV elektros tinklų sekcionavimą ir automatizavimą, pradėjo diegti brigadinę rangą, organizavo kompleksinį skirstomųjų tinklų remontą, centralizuotą kilnojamų transformatorinių pastočių ir transformatorių remontą. 1989 m. su grupe energetikų išvykus į Vokietijos Demokratinę Respubliką keistis patirtimi jį ištiko miokardo infarktas, teko ilgai gydytis ir išėjo į pensiją. Yra publikavęs keletą straipsnių skirstomųjų tinklų automatizavimo tema. Apdovanotas VGEEV ir kitais padėkos raštais.
Žmona – Aldona Valiukonienė gim. 1926-06-14 gydytoja, mirė 2017-01-29; dukra – Regina gim. 1949 -06-06, išsilavinimas aukštasis spec. pedagoginis, dukra - Virginija gim. 1951-10 -30, išsilavinimas aukštasis spec. pedagoginis. Šioje šeimoje Jonas Valiukonis išgyveno 25 metus. Antroji žmona – Dana Valiukonienė gim. 1936-05-08, buhalterė, sūnus Gintaras gim. 1977-10-29, išsilavimas spec. vidurinis.
Jonas Valiukonis mirė 2009-12-25, palaidotas Klaipėdoje.
Parengė Zenonas Ružinskas
