Juozas Linkaitis
JUOZAS LINKAITIS gimė 1910 m. rugsėjo 23 d. Kalvarijoje. J. Linkaičio tėvas Juozas Linkevičius buvo geras stalius, gerbiamas, energingas ir linksmas žmogus, bet anksti mirė (1934 m.). J. Linkaitis turėjo jaunesnę seserį Marytę, kuri nuo džiovos mirė 1933 m.
Pirmieji J. Linkaičio mokslo žingsniai buvo Kalvarijos keturklasėje mokykloje. Vėliau mokėsi Marijampolės mokytojų seminarijoje. Ją baigęs 1928 m. dirbo Šimekų kaimo pradinės mokyklos mokytoju, o kitais metais – Ašmintos pradinės mokyklos vedėju. 1930 m. gavo sąskaitininko darbą viename Kauno viešbutyje ir pradėjo studijas Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Technikos fakultete. Studijų metu pragyvenimui teko uždarbiauti privačiomis pamokomis, elektriko darbais. Studijų metais, būdamas užimtas papildomais darbais, buvo aktyvus studentų visuomeninėje veikloje – Ateitininkų studentų korporacijos „Grandis“ narys, vieną kadenciją jos pirmininku, studentų atstovybės narys bei pirmininkas, organizavo knygelių „Gamtos mokslo mėgėjams“ leidimą.
1938 m. J. Linkaitis, dar būdamas studentas, buvo pakviestas dirbti į Kaune sukurto Lietuvos Energijos komiteto Elektros komisiją vyresniuoju techniku. Nuo jos visa tolimesnė J. Linkaičio darbo veikla jau buvo susijusi su Lietuvos energetika. Elektros komisija, vadovaujama Pr. Drąsučio, vėliau L. Kaulakio, aktyviai dalyvaujant J. Linkaičiui, rinko ir apibendrino Lietuvos elektros ūkio statistinius duomenis, nubrėžė gana konkrečius šalies elektrifikacijos plano metmenis dešimtmečiui. 1939 m., reformavus Energijos komitetą, J. Linkaitis buvo paskirtas jaunesniuoju inžinieriumi Energijos komiteto Elektrinių inspekcijoje. 1940 m. Sovietų Sąjungai aneksavus Lietuvą, Energijos komiteto veikla buvo nutraukta. J. Linkaitis pradėjo dirbti įsteigtos Pramonės liaudies ministerijos Elektros skyriuje, kurio svarbiausias uždavinys buvo nacionalizuoti visas viešo naudojimo elektrines. 1940 m. spalio 10 d. tos funkcijos buvo perduotos Komunalinio ūkio komisariatui pavaldžiai Lietuvos SSR Energijos valdybai, kurios technikos eksploatacijos sektoriuje pradėjo dirbti J. Linkaitis. Kauną užėmus vokiečiams, Lietuvos energijos ūkis nuo karo nedaug nukentėjo. Pirmais mėnesiais vokiečiai nekeitė buvusios Lietuvos valdymo struktūros, tačiau 1941 m. spalio 1 d. Lietuvos energijos valdybos veikla buvo nutraukta, vokiečiams Lietuvos energijos valdybą reorganizavus į „Energieversorgugn Ostland G.m.b.H. Generalbezirk Litauen“, kurio padaliniui Kaune buvo pavaldi Petrašiūnų elektrinė.
1941 m. spalio 1 d. J. Linkaitis baigė Vytauto Didžiojo universiteto Technologijos fakultetą labai gerai apgynęs diplominį projektą „100 kV elektros linija Vilnius-Kaunas“ ir įgijo diplomuoto inžinieriaus technologo elektrotechniko specialybę, o nuo 1941 m. spalio 15 d. pradėjo dirbti Petrašiūnų elektrinėje inžinieriumi, vėliau techninės dalies vedėju. 1944 m. vokiečiams traukiantis iš Kauno, liepos 29-30 dienomis buvo susprogdintos Kauno miesto elektrinės. Sovietams užėmus Kauną, J. Linkaitis skiriamas naujai sukurto Kauno elektrinių rajono vyriausiuoju inžinieriumi. Jam teko spręsti sudėtingus techninius klausimus, susijusius su elektros tiekimo Kauno miestui ir apylinkėms atstatymu pokario laikotarpiu. 1952 metais, įvykdžius Lietuvos energetikos valdymo reorganizaciją, likviduotas Kauno Energijos rajonas, J. Linkaitis skiriamas Petrašiūnų elektrinės vyriausiuoju inžinieriumi. Juo buvo iki 1957 m., kai Lietuvoje buvo įkurta Liaudies ūkio taryba ir Ministrų Tarybai priklausantis Valstybinis mokslinis technikos komitetas, vėliau pertvarkytas į Mokslinių techninių darbų koordinavimo komitetą. 1957 m. lapkričio 25 d. to Komiteto Energetikos skyriaus viršininku buvo paskirtas J. Linkaitis. Remdamasis prieškarinės Lietuvos patirtimi, su kuria J. Linkaitis buvo gerai susipažinęs dirbdamas Lietuvos Energijos komitete, jis pasiūlė pagrindinių Lietuvos energetikos klausimų sprendimų paruošimui įkurti Nuolatinę energijos ugdymo komisiją. Tuometinė sovietinė Lietuvos vyriausybė tam pritarė, ir 1958 m. lapkričio 11 d. Komiteto nutarimu buvo įsteigta Nuolatinė energetikos ugdymo komisija, o jos sekretoriaus pareigos buvo paskirtos Juozui Linkaičiui. Komiteto Energetikos skyriaus viršininku J. Linkaitis buvo iki 1965 m. ir atliko svarbų vaidmenį, vykdant tyrimus ir parengiant sprendimus dėl naujų elektrinių statybos, elektros tinklų plėtros, naujų stambiausių pramonės objektų Lietuvoje. 1965 m. J. Linkaitis buvo paskirtas Valstybinio plano komisijos mokslo ir technikos skyriaus viršininko pavaduotoju.
J. Linkaitis rūpinosi specialistų rengimu, dirbo pedagoginį darbą: 1944-1950 m. Kauno Universitete, 1950-1962 m. Kauno politechnikos institute skaitė paskaitas energetikos specialybių studentams, 1947-1962 m. buvo Kauno universiteto, vėliau Kauno politechnikos instituto, Elektrotechnikos fakulteto diplominių projektų gynimo Valstybinės komisijos pirmininkas. Yra paskelbęs mokslinių straipsnių apie Lietuvos energetikos plėtrą, šiluminės energijos tiekimo centralizavimą ir projektavimą.
1939 m. Juozas Linkaitis susituokė su Birute Gontyte ir išaugino tris dukras: Giedra gimė 1941 m., Dalia – 1946 m., Eglė – 1948 m. Giedra baigė Kauno politechnikos instituto Cheminės technologijos fakultetą, užaugino sūnų Vytį Jusevičių ir dukterį Algę Šuliakaitę. Dalia Linkaitytė-Šimkienė baigė Vilniaus universitetą, įgijo vokiečių kalbos dėstytojos, filologės specialybę. (Jos vyras Regimantas Henrikas Šimkus, Juozo Linkaičio studijų draugo Jono Šimkaus sūnus). Užauginu du sūnus - Andrių ir Juozą. Eglė Linkaitytė baigė Vilniaus universiteto Chemijos fakultetą, ištekėjo už JAV fiziko Ray Weis, gyveno Sietle, augino sūnų David ir dukterį Katherine, buvo aktyvi Sietlo lietuvių bendromenės narė, bet staiga mirė 1986 m.
Juozas Linkaitis mirė staiga 1967 m. spalio 1 d. Palaidotas Vilniuje, Sudervės kapinėse.
Parengė A. Bačauskas, pagal „Juozas Linkaitis: gyvenimas, paskirtas Lietuvos energetikai“, kurią sudarė D. Kriščiukaitis ir J. Laucius.