Jurgis Zdanys

Jurgis ZDANYS (1914-1988)

Jurgis Zdanys gimė 1914 m. lapkričio 10 d. Seiliūnų kaime, Lazdijų rajone. 1932 m. labai gerai baigė Alytaus gimnaziją ir įstojo į Vytauto Didžiojo Universiteto Technikos fakulteto Elektrotechnikos skyrių. 1943.06.12 tapo diplomuotu inžinieriumi elektrotechniku, labai gerai apgynęs diplominį darbą Aukštos įtampos linija Jonava – Šiauliai – pajūris. J. Zdanys, augdamas 5 vaikų šeimoje, domėjosi fizika, technika, tačiau tėvai norėjo matyti sūnų kunigu. Ši konfliktinė situacija jį vertė gyventi savarankiškai. Būdamas gimnazistu ir studentu, turėjo imtis įvairių darbų. Buvo korepetitoriumi, vertė knygas ir straipsnius iš prancūzų ir vokiečių kalbų. Nuo 1934 m. Valstybiniame Radiofone jis tris metus vedė valandėlę radijo mėgėjams (to meto Lietuvos jaunuoliams buvo labai aktualu pasidirbdinti detektorinius ir lempinius radijo imtuvus). Vėliau radijuje skaitė Technikos patarėją. Nuo 1937m. sausio 1 d. ministras jam leido eiti jaunesniojo laboranto pareigas Vytauto Didžiojo universitete. Būdamas vyresniuoju laborantu, vedė elektros mašinų laboratorinius darbus, teorinės elektrotechnikos pratybas. Karo metais (nuo 1942 09 16 iki 1944 07 09) dirbo Lietuvos energijos valdyboje inžinieriumi – planuotoju ir įvairiose elektrinėse, kur įgijo didžiulę profesinę patirtį. 1942 07 10 okupacinei valdžiai turėjo parašyti pasižadėjimą – patvirtinimą, kad nei jis, Jurgis Zdanys, nei jo tėvai nėra žydų kilmės. 1944 m., dar vykstant karui, prasidėjo Kauno universiteto atkūrimo darbai. Technologijos fakultete buvo atgaivintas Elektrotechnikos skyrius. Buvusi Elektrotechnikos katedra pavadinta Bendrosios elektrotechnikos katedra. Nuo 1944 09 01 rektorius prof. A.Purėnas paskyrė J.Zdanį katedros asistentu, vėliau – vyresniuoju dėstytoju, kuriam nuo 1945 03 28 buvo pavesta eiti katedros vedėjo pareigas. 1946 m. J. Zdanys iš naujo gynė diplominį projektą, nes sovietų valdžia nepripažino vokiečių okupacijos metu jo įgyto aukštojo mokslo diplomo.

Traukdamiesi vokiečiai 1944 m. susprogdino gražuolius Fizikos – chemijos rūmus Linksmadvaryje, kur buvo įsikūrusi Elektrotechnikos katedra su puikiai įrengtomis mokslinėmis ir mokomosiomis laboratorijomis. Dabar reikėjo kurtis Universiteto I rūmuose (Mickevičiaus g. 37), kuriuose labai stigo patalpų ir jos buvo nepritaikytos elektrotechnikos mokslams. Nebuvo laboratorinės įrangos, trūko darbuotojų (buvo tik du darbuotojai: katedros vedėjas Jurgis Zdanys ir laborantas Algirdas Pundzius). Be to, reikėjo pagalbos neatidėliojamiems darbams atlikti už universiteto ribų. Buvo labai aktualu paspartinti atstatytos Petrašiūnų elektrinės paleidimą – į pagalbą pakviestas J. Zdanys. Lietuvos Mokslų akademija moksliniais pagrindais ruošė II –jo pokario penkmečio planą liaudies ūkiui vystyti, į telkiamų specialistų ratą pakviestas ir J. Zdanys. Be to, jis dėstė ir Kauno politechnikume. J. Zdaniui pareikštos padėkos bylojo apie tai, kad darbai buvo dirbami iš peties ir labai gerai. 1950 10 31 rektorius pareiškė padėką už okupantų sugriautos katedros ir laboratorijų atstatymą, materialinės bazės išplėtimą, ir už tai, kad beveik visas katedros pedagoginis personalas įsitraukė į mokslinį darbą. Iš susprogdintų rūmų griuvėsių buvo ištraukta visa, kas tik buvo tinkama panaudoti, ir pargabenta į naująsias patalpas (elektros skydinės, matavimo prietaisai, induktyvumo ritės, elektros mašinos). Iškastuose I-jų rūmų pusrūsiuose buvo įrengtos Elektrotechnikos ir Aukštųjų įtampų laboratorijos. 1982 m. doc. J. Zdanys savo prisiminimuose apie tuos laikus rašė: Disciplinoms dėstyti į antraeiles pareigas buvo priimti Marijampolės miesto įmonių inžinieriai Kostas Kriščiūnas ir Jonas Gilius. Dėl sudėtingo susisiekimo jie dažnai vėluodavo arba iš viso negalėdavo atvykti į paskaitas. Tekdavo kviesti net kitų katedrų darbuotojus, kad juos pakeistų. Būdavo ir kuriozų – pakeičiantysis skaitė paskaitą pusę valandos, o tuo metu atvykdavo tikrasis dėstytojas ir tęsdavo toliau. Greitai katedros darbuotojų eiles papildė Kaune gyvenantys jaunieji specialistai ir senesni dėstytojai Larisa Rašauskienė, Povilas Kemėšis. Universitete panaikinus Laidinio ryšio katedrą, iš jos atėjo dėstytojai Jonas Juškys ir Feliksas Masiulis. Iš Projektavimo instituto perėjo dirbti Jurgis Mačerinskas. Nuo 1954 03 01 pats katedros vedėjas J.Zdanys buvo išsiųstas į Kuibyševo (dabar Saratovo) industrinį institutą baigti metinę aspirantūrą ir apginti kandidatinę (dabar daktarinę) disertaciją. Mokslinis vadovas, minėto instituto profesorius Lionginas Kulikovskis, buvo dvidešimto amžiaus pradžioje Baku gimęs lietuvis. Jis 1953-1954 m., būdamas Kauno politechnikos instituto mokslo reikalų prorektoriumi, parengė nemažą grupę mokslininkų, daktarų, bet lietuvių kalbos taip ir neišmoko. J. Zdanys pasakojo, kaip kartą šiltuoju metų laiku nuvyko į Kuibyševą pas savo mokslinį vadovą. Rytas buvo ankstyvas ir eiti pas jį dar nepritiko, tad pakeliui parke prisėdo ant suoliuko. Nauji batai vargino kojas, todėl juos nusiavė ir pasidėjo po suolu. Buvo malonu išsitiesti ir nusnūsti, bet pabudęs batų nerado. Teko dar kartą pasirūpinti naujais batais.

Mokslų kandidato (daktaro) disertaciją Diferencinio matavimo transformatoriaus tyrimas jis apgynė 1956 06 25, o 1958 09 20 jam suteiktas pedagoginis docento vardas. Ilgainiui jis pats vadovavo moksliniams darbams. Septyni jo mokiniai apsigynė mokslų daktarų disertacijas, tapo 7 išradimų autoriais. Jo mokslinių darbų sąraše – 72 pavadinimai. Daug rašė, redagavo, oponavo, iš kitų kalbų vertė vadovėlius, mokymo priemones, populiariąją techninę literatūrą. Puikiai mokėjo vokiečių, prancūzų ir rusų kalbas. Naudojosi literatūra lenkų ir esperanto kalbomis. Aktyviai dalyvavo Tarybinės lietuviškos enciklopedijos kūrime. Labai mylėjo ir puoselėjo savo gimtąją lietuvių kalbą, daug prisidėjo prie lietuviškos techninės terminijos kūrimo.

Jo iniciatyva į lietuvių kalbą buvo išverstos L. Neimano ir P. Kalantarovo Teorinių elektrotechnikos pagrindų vadovėlio I ir II dalys (1961m.). Šio vadovėlio I dalį išvertė doc. Jurgis Zdanys, II dalį - inž. Jonas Nainys, recenzavo Jurgis Zdanys, Antanas Barauskas ir Feliksas Masiulis. Vadovėlio vertimas buvo labai reikšmingas kuriant lietuviškus elektrotechnikos terminus, be to, palengvino išleisti mokomąją literatūrą lietuvių kalba kitiems autoriams. Iki to laiko vadovėlių leidimas lietuvių kalba buvo varžomas.

Kas klausė jo teorinės elektrotechnikos, elektrotechnikos, elektros matavimų ir kitų paskaitų, dalyvavo jo vedamuose praktiniuose užsiėmimuose, visada buvo sužavėti. Studentai nepraleidinėjo jo užsiėmimų, nes buvo galima labai kokybiškai konspektuoti. Iš lėto žingsniuodamas, jis diktavo užsiėmimo medžiagą: žingsnis – žodis. Balsas žemas, įtaigus. Nekartodavo, nes to ir nereikėjo. Paveikslus lentoje braižė, pažymėjimus užrašinėjo tiesiog kaligrafiškai, su metodiškai pagrįstu nuoseklumu. Studentai jį vertino, kaip aukštos kultūros, didelės erudicijos ir nepralenkto lektoriaus talento pedagogą. Jurgis Zdanys labai rūpinosi savo jaunaisiais kolegomis – asistentais. Dėstytojų aukštajai mokyklai niekas neruošė. Todėl jis organizuodavo jaunųjų dėstytojų vedamų užsiėmimų patikrinimus ir svarstymus katedros posėdžiuose. Taip buvo suteikiama geranoriška pagalba ir turėjo didžiulę įtaką ugdant katedros darbuotojų pedagoginį meistriškumą. Nors svarstomi asistentai labai jaudindavosi, jie likdavo nuoširdžiai dėkingi savo mokytojui. Fakulteto absolventas Stasys Malkevičius prisimena: Man, dar KPI Elektrotechnikos fakulteto studentui, ypač imponavo doc. Jurgio Zdanio skaitomos teorinės elektrotechnikos paskaitos. Įdomiai ir suprantamai pateiktos, jos lėmė ne tik mano simpatiją elektrotechnikai, norą gilintis į šį mokslą, bet ir mano profesinės veiklos formavimąsi. Mūsų bendravimas prasidėjęs auditorijoje, nenutrūko ir man baigus šią aukštąją mokyklą. ....Skaitydamas literatūrą, aptikau įdomią mintį apie galimybę valdyti žuvų elgesį, panaudojant elektros srovę. .....Norėdamas pasitarti, susitikau su doc. Jurgiu Zdaniu. Šis susitikimas buvo lemtingas elektrožūklės istorijoje... 1958 m. atsirado LTSR MT nutarimas ir Liaudies ūkio tarybos potvarkis, o dar po kelių metų – laboratorija su pastatu ir unikaliai įrengtu baseinu dinaminiam žvejybos priemonių modeliavimui Klaipėdoje. Šio naujagimio krikštatėvio vardas turėtų priklausyti tuometiniam KPI Bendrosios elektro-technikos katedros vedėjui doc. Jurgiui Zdaniui, juolab, kad ir jo pasiūlytas lietuviškas terminas – elektrožūklė prigijo ir yra vartojamas iki šiol.“

Savo ruožtu, 1964 12 30 prie Bendrosios elektrotechnikos katedros buvo įkurta Elektromagnetinių laukų žinybinė laboratorija, kurios mokslinio personalo dalis intensyviai darbavosi prie reikiamos aparatūros elektrožūklei sukūrimo. Rezultatas – KPI rektoriaus prof. Martinaičio Martynaičio padėkos už elektrožūklės aparatūros sukūrimą Jurgiui Zdaniui, Juozui Petruškevičiui, Augustinui Vaivadai, Kazimierui Gudvaliui, Stasiui Jakšaičiui. Joje rašoma: Nuo 1964 01 iki 1965 05 žvejybos traleris „Neringa“ žūklavo Atlanto vandenyno Afrikos pakrantėse, naudodamas elektros aparatūrą, sukurtą KPI žinybinėje Elektromagnetinių laukų laboratorijoje, ir pasiekė gerų rezultatų, pavyzdžiui, per 7 minutes, veikiant nuolatinės srovės impulsiniam generatoriui, 1965 06 15 sugauta 10,5 t sardinų. Jurgis Zdanys pagrįstai laikomas Elektromagnetinių laukų žinybinės laboratorijos įkūrėju. Joje ūkiskaitos pagrindais atlikta virš 100 taikomųjų mokslinio tyrimo darbų, turėjusių nemenkos įtakos XX a. antrosios pusės Lietuvos pramonės raidai. Jis buvo ne tik faktinis laboratorijos vadovas, bet ir 41 ūkiskaitinės sutarties vykdytojas ir vadovas 1957 – 1977 m. laikotarpiu. Jurgis Zdanys į pensiją išleistas 1977 m.

J. Zdanys mėgo pasvajoti, žinoma, svajones nukreipiant į realybę. Pavyzdžiui, jis sakydavo: Visi pastebime, kaip po elektrinių išlydžių gamtoje atsigauna ir ima ženkliai augti ir žaliuoti įvairūs augalai. O jeigu mes sukonstruotume „perkūno mašiną“, kurią galėtume naudoti prie javų laukų ar kitų augalų plantacijų, tai ar negalėtume išgauti tą patį efektą kaip žaibas – perkūnas? Ši idėja jį buvo užvaldžiusi. Tik matyt, metai ir kitos gyvenimiškos problemos sutrukdė ją išgvildenti. Jurgis buvo mėgiamas ir laukiamas bet kokioje draugijoje. Buvo linksmas, sąmojingas, mėgo dainas. Pats daug vargo patyręs, buvo labai dėmesingas kitiems. Džentelmenas. Visada tęsėjo duotą žodį. Niekada neparodė, kad jis – viršininkas. Sprendimus priimdavo tardamasis ir derindamas su kolegomis. Darbuotojai atsakydavo jam tuo pačiu. Jo sukurta šilta kolektyvo atmosfera tebegyva katedroje iki šiol. Jurgis Zdanys mirė Kaune 1988 m. vasario 2 d. Palaidotas Karmėlavos kapinėse.

Parengė Leonardas Rinkevičius