Klubo istorija, įstatai

Klubo įstatai

VILIUS ŠADUIKIS. LIETUVOS ENERGETIKŲ SENJORŲ KLUBO ISTORIJA

LESK istorija nuo 1978 iki 2023 metų aprašyta klubo tęstinio leidinio LIETUVOS ENERGETIKA X tomo 207-220 psl Viliaus Šaduikio straipsnyje Vaizdas:LE X.pdf

Leidinių “Lietuvos energetika” ir Lietuvos energetikos muziejaus atsiradimas Jau sovietiniais laikais vyresniosios kartos energetikai domėjosi Lietuvos energetikos istorija, rinko ir saugojo senesnius eksponatus. Ypač tuo pasižymėjo Kauno šilumos tinklų vyr. inžinierius Edvardas Buinevičius, kuris 1975 metais išėjęs į pensiją liko dirbti įmonėje ir šefavo jo įkūrtą žinybinį Energetikos muziejų. Vilniuje tokie entuziastai, supratę paveldo vertę , buvo Antanas Gruodis ir Juozas Martusevičius. 1978 m. vasario 13 d., pažymint Vilniaus centrinės elektrinės 75 metų jubiliejų, susirinkę veteranai nutarė įsteigti Lietuvos energetikų veteranų tarybą, kurio pagrindinė veikla – turtingo energetikos paveldo išsaugojimas Lietuvoje.

Steigiamojo susirinkimo dalyviai: I eilė: Bronius Vadoklis, Antanas Jurela, Albinas Petrauskas, Edvardas Buinevičius,Antanas Gruodis, Vladas Grigaravičius, Vytautas Kikutis, Juozas Puodžiūnas, Ignas Zakarka, Maksimilijonas Surgautis II eilė: Antanas Kirlys, Kazimieras Narkevičius, Česlovas Karpavičius, Tadas Mongirdas, Stasys Michelevičius, Jonas Šimkus, Lipmanas Mirkinas, Eugenijus Dorošukas, Stasys Bagdonavičius, Juozas Simonaitis, Maksimilijanas Gerbstas. III eilė: Mykolas Christauskas, Viktoras Nemunis, Jonas Kniukšta, Mykolas Gerasimovičius, Bronius Petrusevičius, Augustinas Baltrušaitis, Juozas Martusevičius, Donatas Kriščiukaitis, Algirdas Svylas

Naujai kuriamos Lietuvos energetikų veteranų tarybos vadovu – prezidiumo pirmininku buvo išrinktas tuometinis Lietuvos energetinės sistemos vadovas Vladas Grigaravičius, pavaduotoju (faktiniu vadovu) Antanas Gruodis, sekretoriumi – Juozas Martusevičius. Ši trijulė sudarė pagrindinį valdymo organą – Lietuvos energetikų veteranų tarybos prezidiumą. Jau tada buvo aptarta, kad reikia ruošti rimtą leidinį apie mūsų energetikos istoriją, kaupti eksponatus Kauno muziejuje. Klubo taryba, pirmiausia ėmėsi Boleslovo Balzukevičiaus sukurtos skulptūrinės grupės “Elekra” atstatymo .

Skulptūra “Elektra”.Atnaujintos skulptūros autorius Petras Mazūras, 1993.

Savo prisiminimuose Juozas Martusevičius rašė : Idėja atstatyti skulptūrą “Elektra” kilo dar gerokai prieš Atgimimą – 1978 m., kai Lietuvos energetikai susibūrė į veteranų klubą. Klubo pirmininku išrinktas Vladas Grigaravičius, pirmininko pavaduotoju – Antanas Gruodis. Šio klubo taryba rūpinosi ir gavo Valstybinio statybos komiteto, Kultūros ministerijos, Vilniaus miesto Vykdomojo komiteto, Kraštotyros draugijos ir kitų įstaigų raštiškus sutikimus. Tik Vilniaus miesto partijos komitetas prieštaravo. Atstatymo darbai buvo sustabdyti. Tačiau kūrybinis darbas nesustojo. Buvo dirbama ateičiai… (Laikraštis “Žiburiai” Nr.15, 1993.08.20). Juozas Martusevičius buvo teisus ir ta ateitis atėjo po 16 metų: …1994 m. spalio 13 d. 12 val. 4 metrų aukščio skulptūra “Elektra” vėl iškilo virš Vilniaus miesto centrinės elektrinės bokštelio. Tai moteris su laurų vainiku ant galvos, dešinęje rankoje laikanti elektros žibintą, o kairioji iškelta skelbia naują šviesos pradžią. Prie jos kojų elektros šviesos apakintas parkritęs vyras. Kairiąja ranka prisidengęs akis, o dešiniąja meta gęstantį fakelą (Juozas Martusevičius. Atgimė dar vienas Vilniaus paminklas, Žiburiai, Nr.21, 1994.11.12) Skulptūros atstatymo darbai kiek užtrūko, nes atsirado finansavimo problema – buvo sunkmetis o skulptūra brangi.. Svarstant šį klausimą valdybos posėdyje nulėmė vienas Algirdo Stumbro išsakytas ir energetikams suprantamas palyginimas: Skulptūra kainuoja tiek pat, kiek viena cisterna mazuto.

Lygiagrečiai buvo ruošiamas pirmas leidinys apie Lietuvos energetikos istoriją. Kad nebūtų trikdžių, leidinys buvo skirtas tik tarnybiniam naudojimui ir vadinosi “Elektra Lietuvoje” (Redakcinė kolegija: Algirdas Stumbras - pirminunkas, Juozas Martusevičius –ats. redaktorius, Algimantas Žilinskas, Liuda Sidarienė). Rotoprintu buvo atspausdinta 500 egz. 233 psl. Įžanginiame žodyje Prezidiumo pirmininkas Vladas Grigaravičius rašė: Šis darbas –tai pirmas bandymas pateikti trumpą Lietuvos elektros energetikos vystymosi istorinę kelio apžvalgą, nueito nuo pirmosios Lietuvoje įsižiebusios elektros lemputės iki šių dienų. Atskira dalis skirta svarbesnių elektrinių istorijai. Neužmiršti ir šios šviesos nešėjai – respublikos energetikos veteranai. Kadangi energetikos į monės neturėjo leidybos teisės , į pagalbą buvo pasitelkta Lietuvos Mokslų Akademijos Fizikinių ir techninių energetikos problemų institutas. Buvo sudaryta bendra mokslininkų ir energetikų redakcinė kolegija: akademikas Algirdas Žukauskas – pirmininkas, nariai: V. Dauknys, V .Grigaravičius, A. Stumbras, A. Vaitkevičius. Pagrindinius knygos skyrius ruošė energetikai: M. Lasinskas, J. Martusevičius, A. Stumbras, A. Žilinskas . Jų darbo rezultatas – knyga “Lietuvos energetika”, I tomas, 1982 m. Joje aprašoma šalies energetika nuo ištakų iki 1940 m., pagrindinį dėmesį skiriant prieškariui. Toliau buvo renkama informacija sekančiai knygai “Lietuvos energetika” II t. (1940- 1990) Ji buvo išleista jau nepriklausomoje Lietuvoje - 1992 m. Redakcinė kolegija: Algirdas Stumbras – pirmininkas, nariai: Juozas Martusevičius, Ksaveras Juškauskas, Algimantas Žilinskas. Straipsnių autoriais buvo žinomi energetikai Saulius Kutas, Donatas Kriščiukaitis, Anzelmas Bačauskas, Laimė Valotkienė, Vytautas Petrulis, Saulis Vilpišauskas ir t. t.

Deja, Antanas Gruodis mirė dar 1978 metų rudenį, o Vladas Grigaravičius – 1980 m. Visa veikla perėjo veikliam sekretoriui – Juozui Martusevičiui . Tuo laiku jau vyko diskusija kaip panaudoti Vilniaus elektrinės turbinų salės patalpas, gal būt įrengti plaukimo baseiną. Gelbėjant padėtį, sutinkamai su J. Martusevičiaus inicijuotu, Lietuvos energetikų senjorų klubo vardu pateiktu prašymu, 1982 m. Lietuvos kultūros ministerija paskelbė, kad Vilniaus centrinė elektrinė su senaisiais katilais, garo turbinomis ir generatoriais yra respublikinės reikšmės technikos istorijos paminklas, saugomas valstybės. 1984 m. pradėjus veikti Ignalinos atominei elektrinei nustojo savo reikšmės TE- 1 gaminama elektra. Senos ir susidėvėjusios garo turbinos buvo paliktos istorijai, liko tik garo ir vandens katilai, skirti Žirmūnų ir aplinkinių namų šildymui.

1985 m. Lietuvos energetikos susivienijimas senąją elektrinę, kuri užsiėmė tik šilumos gamyba, perdavė Vilniaus šilumos tinklų įmonei. Atgavus nepriklausomybę, 1991 m. gruodžio mėnesį buvo įkurta ir įregistruota Teisingumo ministerijoje ( 1991.12.11, įsk.193-10) Lietuvos energetikų mokslo ir technikos draugija. Draugijos pirmininku patvirtinamas Algirdas Stumbras. Tuo pačiu laiku tuometinė Lietuvos energetikų veteranų taryba tampa Lietuvos energetikų senjorų klubu, pasitvirtina naujus nuostatus. Senjorų klubo ir draugijos vadovybė buvo bendra, todėl pirmininkas II-jam draugijos suvažiavime 1996.03.14 išdėstė tolimesnio darbo gaires: -Draugijos veikla turėtų būti nukreipta atlikti darbus turinčius išliekamąją vertę. Reikia sutelkti pastangas įrengiant “Energetikos muziejų”. Reikėtų įkurti sekciją darbui su jaunimu, išleisti knygą apie energetikus-veteranus, aktyviau reikštis spaudoje, kitose masinės informacijos priemonėse.

LR Kultūros ministerijos raštas Lietuvos energetikų senjorų klubui, 1999.11.03

Dar 1996 m. Lietuvos energetikų senjorų klubas kreipėsi į tuometinę energetikos ministeriją ir gavo ministro Sauliaus Kuto pritarimą muziejaus steigimui. Tuo laiku AB „Lietuvos energija“ paruošė senosios elektrinės turbinų salės pritaikymo muziejui projektavimo užduotį. 1998 m. spalio 2 d. energetikų buvo pasirašytas Ketinimų protokolas steigti muziejų. Pradėjus projektavimo darbus, išaiškėjo, kad nekeičiant esamos turbinų salės, problematiška muziejui įrengti administracines ir buitines patalpas. Tam reikia paaukoti vieną iš senų katilų. .Tik po ilgų derybų su paveldosaugininkais pavyko susitarti dėl vieno seno katilo demontavimo, paliekant katilo kolonas ir šoninę sieną, juos įkomponuojant į administracinių patalpų interjerą. Lietuvos energetikų senjorų klubas kreipėsi į Kultūros ministeriją ir gavo oficialų atsakymą: Pritariame Jūsų inciatyvai ir palaikome idėją Vilniaus miesto elektrinės 100-mečio proga įsteigti Energetikos muziejų, kuris žymiai praturtintų bei paįvairintų Lietuvos muziejų tinklą.

Energetikai toliau ruošė senąją elektrinę muziejui. Kadangi šiame procese dalyvavo dvi pagrindinės energetikų įmonės Vilniuje, buvo aptarta, kad muziejų steigs elektrikai ir šilumininkai. 2000 m. balandžio 29  d. AB „Lietuvos energija“ ir AB Vilniaus šilumos tinklai patvirtino sutartį dėl muziejaus steigimo. . Sutartį pasirašė AB “Lietuvos energija” gen. direktoriaus pavaduotojas Bronius Cicėnas ir VŠT direktorius statybai ir remontui Vilius Šaduikis. Sutartyje buvo numatyta, kad „Vilniaus šilumos tinklai“ atlieka statybinius darbus, o AB „Lietuvos energija“ – projektavimo ir ekspozicijos įrengimo darbus iki 2003 m. vasario 1 d. Ekspozicijos projekto paruošimui ir ekspozicijos įrengimui buvo pakviesta dailininko-architekto Petro Vytauto Zarankos projektavimo studija, o statybos darbams – VŠT statybos-remonto ūkiskaitinis baras “Bistryčia”, kuriam vadovavo Jusef Jancevič. Vietoje demontuoto katilo buvo įrengtos trijų aukštų administracinės- buitinės patalpos, atliktas viso pastato langų pakeitimas, turbinų salės remontas.

Sutartis dėl Energetikos muziejaus steigimo 2000.04.29

Situacija pradėjo keistis 2002 metais, balandžio mėnesį, išnuomojus AB „Vilniaus šilumos tinklai“ nuomininkui „Dalkijai“, kuriai komplekte buvo perduota ir senoji elektrinė. Tik Broniaus Cicėno inciatyva pavyko pastatus išsaugoti muziejui. Toliau muziejaus ekspoziciją globoti ėmėsi Lietuvos elektros energetikos asociacija, jau nuo spalio mėnesio priėmusi darbuotojus ekspozicijos kūrimui: muziejaus laikinąjį direktorių Vilių Šaduikį ir fondų saugotoją Juozą Martusevičių. Jie abu jau buvo daug pasidarbavę kurdami muziejų, buvo tos veiklos iniciatoriai.

Kadangi muziejaus kūrimą rėmė visi Lietuvos energetikai, Teisingumo ministerijoje buvo gautas leidimas naujam muziejui vadintis – „Lietuvos energetikos muziejus“. Paskutiniu momentu muziejumi pradėjo domėtis ir Vilniaus savivaldybė, kaip VŠT pagrindinis dalininkas. 2002 m. lapkričio 29 d. buvo pasirašyta Viešosios įstaigos Lietuvos energetikos muziejus steigimo sutartis. Steigėjai – Vilniaus miesto savivaldybė (meras Artūras Zuokas), Nacionalinė elektros energetikos asociacija (NEEA, Rimvydas Rukšėnas)) ir Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA, Vytautas Stasiūnas.).Kiek vėliau buvo įteisinti dar du dalininkai, tikrieji šio muziejaus iniciatoriai: AB “Vilniaus šilumos tinklai” ir AB “Lietuvos energija”.

Muziejaus pagrindinės veiklos kryptis: rinkti, saugoti, restauruoti, tyrinėti ir eksponuoti Lietuvos energetikos vertybes. Muziejaus tikslai: 1. Propaguoti LR energetikos istoriją ir pasiekimus. 2. dirbti tiriamąjį ir švietėjišką darbą, rengti ekspozicijas, parodas, leidinius, ekskursijas, paskaitas ir pan. 3.organizuoti kūrybinio laisvalaikio ir kultūrinius renginius. Muziejus turėjo tik du darbuotojus o darbų buvo labai daug Skubiai reikėjo rinkti eksponatus, ruošti patalpas ir ekspoziciją. Čia labai daug padėjo visos pagrindinės Lietuvos energetikos įmonės - ypač Kauno šilumos tinklai. Elektrėnų energetikai atliko visus sunkių įrengimų pervežimo ir montavimo darbus. Daugelį eksponatų, įskaitant ir senuosius turbogeneratorius, reikėjo restauruoti. Nežiūrint visų problemų, 2003 m. vasario 15 d. švenčiant Vilniaus elektrinės 100-metį ir Vilniaus šilumos tinklų 45 metus, buvo atidarytas Lietuvos energetikos muziejus.

Lygiagrečiai buvo dedamos pastangos dėl Energetikų dienos įteisinimo. Energetikai įrodė, kad tokiai šventei tinkamiausia diena, pirmos elektros lemputės uždegimas Rietavo bažnyčioje per šv. Velykas 1892 m. Ši šventė buvo patvirtinta Ūkio ministro Petro Čėsnos 2003 m. sausio 28 d. Įsaku, kuris buvo paskelbtas visuomenei per muziejaus atidarymą.

Muziejaus iniciatoriai švenčia elektrinės patalpų parengimą ekspozicijai: Vytautas Stasiūnas, Rimvydas Rukšėnas, Rymantas Juozaitis, Bronius Cicėnas, Vilius Šaduikis. 2002.03.31 Dalininkai pirmuoju muziejaus direktoriumi patvirtino pagrindinį entuziastą –inžinierių energetiką Vilių Šaduikį, o vyr. fondų tvarkytoja – Jolitą Daugvilienę. Paruošta ekspozicijai buvo tik turbinų salė (600 kv. m.), tai sudarė tik 15% visų buvusios elektrinės patalpų.(3800 kv. m.) Būtinai reikėjo sutvarkyti likusias apleistas patalpas. Kadangi tarp muziejaus eksponatų buvo du seni automobiliai, planuota vandens katilų salėje įrengti transporto ekspoziciją. Ši mintis patiko savivaldybės projektuotojui, buvusiam Vilniaus vyr. architektui Danui Ruseckui. Jis pats kolekcionavo senus automobilius, buvo didelis tokios ekspozicijos entuziastas. Jam vadovaujant buvo paruošta galimybių studija tolesnei muziejaus plėtrai. Buvo numatyta transporto ekspoziciją rengti už Čiurlionio meno mokyklos esančiose sovietinėse kareivinėse. Taip pat buvo su savo transportu apvažiuoti Varšuvos, Prahos, Miuncheno, Sinsheimo, Berlyno technikos muziejai, aplankyti beveik visi įdomūs techninio profilio muziejai Londone.

Tuomet Baltijos šalių mokslo istorijos ir filosofijos asociacijos prezidentas, prof., habil. dr. J. A. Krikštopaitis spaudoje rašė: „Visos Vakarų civilizacijai priklausančios šalys jau seniai turi įspūdingus įvairių technikos sričių muziejus, atliekančius ne tik kultūros bei istorijos paminklo edukacinę misiją, bet ir patrauklaus turistinio objekto vaidmenį. Šioje srityje mes dėl neapdairumo, kasdien prarasdami vertingus mūsų techninės minties paminklus, nuskurdiname savąją kultūrą, jos materialinės raidos vertybes. Lietuvos energetikos muziejus turi visas potencialias galimybes tapti įdomiu Technikos muziejumi“. 2006 m. liepos 13 d. LR ūkio ministerija, VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra ir VšĮ Lietuvos energetikos muziejus pasirašė 10,9 mln. litų paramos teikimo sutartį. Įgyvendinus Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis remiamą projektą Lietuva išsaugojo istoriškai įdomų ir svarbų industrinį technikos objektą savo tikrojoje vietoje su savo originalia įranga ir aplinka, padedančia perteikti į praeitį nuėjusių laikų dvasią.

Muziejaus ekspozicijos įrengimo konkursą laimėjo Lietuvos dailės akademija, pasitelkusi vokiečių specialistus. Muziejus buvo plečiamas ir rekonstruojamas galvojant apie jo patrauklumą įvairiems visuomenės sluoksniams. Todėl autentika derinta su šiuolaikinių mokslo muziejų ekspozicijomis, mokslinėmis atrakcijomis. Buvo mąstoma ir apie tai, kad Vilnius neturi miesto muziejaus, todėl į techninį paveldą pirmiausia žvelgta Vilniaus miesto pramonės ir miesto plėtros aspektais.

2006 m. Lietuvos energetikos muziejus įsitraukė į tarptautinį projektą – „Svajonių fabrikai? Paroda apie pramonę ir modernizmą Baltijos jūros regione 1945–1990 m.“. (Keliaujanti septynių valstybių bendromis pastangomis rengta paroda Vilnių pasiekė tik 2009-ųjų rudenį.)

2008 m. pabaigoje muziejus, baigęs įgyvendinti ES struktūrinių fondų remtą projektą „Lietuvos energetikos muziejaus pertvarkymas į Lietuvos technikos muziejų, pritaikant kultūros ir istorijos paveldo objektą – pirmosios Vilniaus centrinės elektrinės patalpas viešiesiems turizmo poreikiams“, pasiekė pagrindinį projekto tikslą – rekonstruotas industrinis objektas, išsaugant autentišką elektrinės įrangą, ir pritaikytas kultūros bei turizmo reikmėms. Nedidelis mažai žinomas Lietuvos energetikos muziejus išaugo nuo 800 iki 4800 kv.m ir tapo didžiausiu įvairias techninio paveldo sritis pristatančiu muziejumi Lietuvoje. Istorinis elektrinės pastatas, kadaise buvęs miesto pakraštyje, atsiradus Karaliaus Mindaugo tiltui, natūraliai prisišliejo prie žymiausių Vilniaus turizmo objektų komplekso – Gedimino pilis ir Katedros aikštė yra čia pat, kitoje Neries pusėje. Muziejaus pasididžiavimas, žinoma, yra ir bus pats elektrinės pastatas ir autentiška dar neseniai veikusios elektrinės įranga. Bet dabar čia buvo galima pasidžiaugti ne tik geriausiai kompleksiškai išsaugotu industriniu paveldu. Čia dar galima pasimėgauti interaktyviomis mokslo ekspozicijomis, kurios pasaulio mokslo ir technikos muziejuose išpopuliarėjo jau prieš kelis dešimtmečius, gauti žinių apie Vilniaus pramonę. Rekonstrukcijos laikotarpiu senoji pastato architektūra įgijo modernių jungčių su šiuolaikiškais sprendimais – ant pastato stogo buvo įrengta vėjo ir saulės jėgainės. Jos padeda muziejui pristatyti ekologišką energetiką, naujas technologijas šioje srityje, o kartu pigiau tenkinti elektros energijos poreikius.

Atsinaujinęs muziejus aktyviai įsiliejo įrenginio „Vilniaus – Europos kultūros sostinės 2009“ programą. Kadangi šį projektą finansiškai rėmė Vilniaus savivaldybė, ji tapo pagrindiniu muziejaus dalininku. Sutinkamai su įgyvendintu projektu, VšĮ Lietuvos energetikos muziejus toliau liko nepakitęs, bet turima ekspozicija dabar vadinasi „Energetikos ir technikos muziejus“. Pasikeitė ir pavaldumas - iš energetikų perėjo į Vilniaus miesto savivaldybės, kaip didžiausio dalininko, kontrolę.

VšĮ Lietuvos energetikos muziejaus kūrimas tampriai susijęs su Lietuvos energetikų senjorų klubo veikla. Didelė pagalba buvo - visoje Lietuvoje renkami eksponatai kuriamam muziejui. Įkūrus muziejų, pagyvėjo ir Lietuvos energetikų senjorų klubo veikla. Atsirado erdvė klubo susitikimams ir šventėms.

Klubas muziejuje sveikiname jubiliatus: Vitą Blažauską ir Simoną Vytautą Narušį: I eilė: sėdi Saulius Kutas, Vladas Buinevičius, Vitas Blažauskas, Simonas Vytautas Narušis, Algirdas Stumbras; II eilė: Vilius Šaduikis, Rimantas Milišauskas, Algis Viktoras Mekas, Zenonas Ružinskas, Jurgis Dumbrava, Anzelmas Bačauskas, Vytautas Miškinis, Vitulis Petras Valeika, Rimvydas Strazdas, Česlovas  Lenickas ,Boleslovas Paškevičius. Asm.archyvai.

Muziejaus ir klubo bendromis pastangomis 2004 m. pasirodė LIETUVOS ENERGETIKA III t. , (Sudarė ir parengė Jovita Daugvilienė, Juozas Martusevičius, Liuda Sidarienė, Vilius Šaduikis). Tai buvo Lietuvos energetikų biografijų žinynas. Po poros metų tas pats kolektyvas parengė IV t., kuriame buvo tęsiamos biografijos ir patalpinti prisiminimai.

Knygos, kurių parengimo ir išleidime aktyviai dalyvavo Lietuvos energetikų senjorų klubas. P. S. Čia nesimato vėliau išleistų X ir XI tomų. Asm. archyvas 2010 m. muziejuje savo kadenciją Lietuvos energetikos muziejuje baigęs Vilius Šaduikis išrenkamas Lietuvos energetikų senjorų klubo prezidentu. Toliau V – X tomus 2011-2023 m. ruošė klubas savo jėgomis. Lietuvos energetikos senjorų klubo prezidentai:

• 1978 – 1980 Vladas Grigaravičius.
• 1980 – 1982 Juozas Martusevičius
• 1982 – 2010 Algirdas Stumbras
• 2010 - 2024 Vilius Šaduikis
• 2025 - Vytautas Stasiūnas

Klubas atliko didelį darbą, kad būtų įtvirtinta Energetikų dienos šventė. Tokios bendros šventės buvo organizuotos 2004 m. viešbutyje VILLON, o po to du kartus Siemens arenoje, dalyvaujat 9 tūkst. energetikų. To pasekoje, seimas 2008 m. gegužės 13 d. Energetiko diena įtvirtinta Atmintinų dienų įstatyme. Klubas kasmet organizuoja Energetiko dienos šventę muziejuje, į kurią kviečiami ne tik veteranai. Be to, klubas visada pažymi Vėlines ir pagerbia išėjusius bendražygius. Tradiciškai pagerbiame energetikus jubiliejų proga.

Švenčiame Vytauto Stasiūno 70 metų jubiliejų:

Pirmoje eileje: Vaclovas Miškinis, Vilius Šaduikis, Danguole Turcinavičienė, Ramunė Gurklienė, Vytautas Stasiūnas, Renata Mikšyte, Vytautas Miškinis, Eugenijus Šližys. Antroje eileje stovi: Juozas Urbonas, Arvydas Sedekerskis, Ričardas Leckas, Gintaras Diržauskas, Algimantas Stasiukynas, Romaldas Morkvėnas, Rimantas Bakas, Vytenis Daunoravičius, Gintaras Valiukonis, Arvydas Galinis, Mantas Paulauskas, Vilma Gaubytė, Remigijus Lapinskas, Alfredas Sadzevičius, Artur Rogoža, Donatas Jasas, Vytautas Martinaitis, Valdas Lukoševicius, Algimantas Žiaunys, Marijan Burinskij, Robertas Čepaitis, Valdas Jurkevičius, Rimantas Germanas.

2019 m. Vilniaus savivaldybė paskelbė trečią muziejaus rekonstrukcijos etapą. Juo įgyvendinta dar daugiau pokyčių – modernizuota muziejaus infrastruktūra, įrengtas liftas ir stogo terasa bei erdvus vestibiulis su kavine. 6 m. po žeme įrengta nauja ekspozicinė erdvė - Virsmo salė. Joje išskirtinė ekspozicija apie energijos gamybą, kaupimą ir vartojimą. 1000 kv. m. salėje – daugiau nei dvi dešimtys interaktyvių eksponatų. Išskirtinis dalykas – viena mažoji ir dvi didžiosios Tesla ritės, kuris vaizdžiai demonstruoja belaidį elektros energijos perdavimą. Užbaigęs šį projektą, VšĮ Energetikos muziejus praplėtė savo funkcijas – senosios elektrinės istorijos ir įrengimų saugotojas tapo ir moderniu mokslo centru.

Pateikiu 2023 m. Energetiko dienos ir klubo 45 metų jubiliejaus šventės dalyvių bendrą nuotrauką. Kartu LR Energetikos ministro Dainiaus Kreivio buvo pasveikinti klubo jubiliatai: Algis Viktoras Mekas (95 metai), Boleslovas Paškevičius (80), Bronius Cicėnas (75) ir Rymantas Juozaitis (70).

Energetikos ir technikos muziejuje , švenčiant klubo 45 metų jubiliejų: I eilė: sėdi Pranas Sabaliauskas, Boleslovas Paškevičius, Algis Viktoras Mekas, Bronius Cicėnas, Rymantas Juozaitis, Vytautas Miškinis, Kazys Žilys, Vilius Šaduikis. II eilė: Tadeuš Pačinski, Marjan Neverkevič, Juozas Skripka, Petras Škiudas, Saulius Kutas, Pijus Ralys, Danutė Babkaitytė, Mindaugas Sunklodas, Jurgis Vilemas, Laimė Valotkienė, Kęstutis Sadauskas, Vytenis Daunoravičius, Vytautas Stasiūnas. III eilė: Arvydas Sedekerskis, Vladas Buinevičius, Jonas Burbulis, Algimantas Žiaunys, Simonas Vytautas Narušis, Kęstutis Šumacheris, Zenonas Ružinskas, Algimantas Juozas Poška IV eilė: Jonas Gleveckas, Anatolij Paromonov, Vincas Ponelis, Kazimieras Jasnauskas, Alfonsas Jurėnas, Stasys Survutas, Gintaras Adžgauskas, Zigmas Juškevičius, Viktoras Karaliūnas, Saulis Vilpišauskas, Antanas Gervylius, Rimas Jonas Kureckas, Jonas Skiparis, Gintaras Gruodis, Antanas Žilėnas. Asm.archyvai

Klubo veiklą organizuoja išrinkta valdyba, kurios nariai yra ir leidžiamų knygų redkolegijos nariai. Labai aktyviai visose veiklose pasižymi viceprezidentas Vytautas Miškinis, o taip pat valdybos nariai : Saulius Kutas, Zenonas Ružinskas, Vitulis Petras Valeika, Laimė Valotkienė ir, kol leido sveikata, Anzelmas Bačauskas. Visus mus stebina ir džiugina savo darbštumu amžinai jaunas vyriausias mūsų komandos dalyvis Algis Viktoras Mekas.

Klubas ir toliau pasiryžęs tęsti steigėjų inciatyvą rašyti Lietuvos energetikos istoriją, įamžinti žmones, prisidėjusius prie tos istorijos kūrimo. Prisiminkime sparnuotą mintį: “Kas nežino istorijos, tas neturi ateities”.

Maketavo Vyt. Miškinis

Klubo įstatai