Smilgevičius Jonas
JONAS SMILGEVIČIUS Jonas Smilgevičius gimė 1894 m. birželio 24 d. Telšių r. Brazdeikių k. Gimė gausioje devynių vaikų šeimoje. Tėvai turėjo apie 60 ha žemės. Mokytis pradėjo namuose, vėliau 1912 m. Telšiuose baigė keturklasę mokyklą, 1915 m. pavasarį Žemaitiją okupavus kaizerio kariuomenei, vokiečiai skyrė Joną mokytojauti, nes lietuvių mokytojų buvo labai mažai. Jis keturis mėnesius mokėsi Kaune mokytojų kursuose. Mokytojavo Alsėdžių pradžios mokykloje, kurį laiką Šeduvoje, vėliau Žarėnų pradžios mokykloje. 1918 m. įstojo į ,,Ryto“ gimnaziją Vilniuje, bet lenkams okupavus Vilnių grįžo į tėviškę.
1919 m. vasarį Telšiuose susikūrė lietuviška apskrities valdyba ir komendantūra. Joje kurį laiką tarnavo intendantūros karininku. 1920 m. Jonas Smilgevičius Šiauliuose baigė gimnaziją ir, pasitaręs su dėde profesoriumi Jonu Šimkumi, padavė pareiškimą Švietimo ministerijai, prašydamas leisti studijuoti Vokietijoje, Darmštato aukštojoje technikos mokykloje. Gavęs leidimą, išvyko studijuoti elektrotechnikos.
1926 m. baigė studijas. Įgyjęs inžinieriaus kvalifikaciją, grįžo į Lietuvą. Dėstė Kauno aukštesniojoje technikos mokykloje ir dirbo belgų valdomoje dyzelinėje elektrinėje nuo 1926-05-15 d iki 1927-08-15 d. Iš tarnybos buvo „paliuosuotas jam pačiam prašant iš priežasties jo išvažiavimo praktikos darbams į Ameriką“ --taip rašė Elektros šviesos Kauno miestui apšviesti AB direktorius A. Langė. 1929 m. grįžo į Lietuvą.
1929 metais pateikė Birštono kilpos projektą. Dienraštyje ,,Lietuvos aidas“ jis paskelbė keletą straipsnių tikslu paspartinti Lietuvos elektrifikavimą, nes Lietuva Europoje buvo antra nuo galo pagal suvartojamos elektros energijos kiekį vienam gyventojui. 1929 m. gruodžio mėn. nusiuntė laišką Lietuvos Respublikos Prezidentui, kuriame išdėstė net kelis hidroelektrinių statybos variantus prie Nemuno: ties Prienais, netoli Pažaislio vienuolyno, ties Mergelių sala (dabartinės HE vieta) ir prie Jurbarko. 1930 m. sausio 3 d. laiškas persiųstas Ministrui Pirmininkui ir atsidūrė archyve. J. Smilgevičius rašė: ,,Kadangi tauta, kurios gamybai tenka vartoti svetimas prekes, be elektros vartojimo apsieiti negali, tai stato mūsų kraštą priklausomybėn nuo kitų kraštų. Tokiu būdu aprūpinimas mūsų krašto elektros energija iš šiluminių stočių neturint nuosavų anglių kasyklų ir žemės alyvos yra ne tik nenormalus reiškinys, bet ir kenksmingas mūsų tautai“
1935 m. J. Smilgevičius pateikė Jurbarko HE pagrindinius techninius parametrus, energetinio tinklo schemą ir sąmatas. 1936 m. įkūrus Lietuvos energijos komitetą, J. Smilgevičius skiriamas Elektros komisijos kooptuotu nariu.
Dirbo Lietuvos geležinkelių valdyboje Elektros skyriaus viršininku. Geležinkelių valdybai priklausė: Kauno, Kaišiadorių, Virbalio (Kybartų), Mažeikių, Šiaulių, Obelių ir Rokiškio geležinkelio stočių elektrinės. 1940 m. balandžio 1 d. Jonas Smilgevičius paskirtas Vilniaus miesto centrinės elektrinės direktoriumi. 1940 m. liepos 17 d. areštuotas ir uždarytas į Lukiškių kalėjimą. 1940m rugsėjo 1 d. buvo paleistas iš kalėjimo ir pasitraukė iš darbo, slapstėsi nuo tremties
Karo metais dirbo statybos bendrovėje inžinieriumi.
1944-1952 m. buvo matematikos mokytojas suaugusiųjų gimnazijoje Kaune. 1950 m. susirgo sunkia liga, o 1956 m. pateko į baisią autoavariją susidūrus su traukiniu. 1958 m. išėjo į pensiją. Nuo 1964 m. gyveno Telšiuose. Šeimos taip ir nesukūrė. Ties Pažaisliu buvo įgyvendintas plačiosios Lietuvos visuomenės svajonė. 1956 m. vasarą pradėti Kauno HE statybos darbai. 1959 m. lapkričio 5 d. įjungtas pirmasis hidroagregatas. Nemunas davė elektros energiją. 1960 metų balandžio 18 dieną įjungtas paskutinis – ketvirtas hidroagregatas. Hidroelektrinė pasiekė projektinę 90000 kW galią. Išsipildė J. Smilgevičiaus ir jo amžininkų svajonė. Jonas Smilgevičius buvo pakviestas į hidroelektrinės paleidimo iškilmes ir tinkamai pagerbtas.
Parašė ir išleido brošiūras: „Nemuno hidroelektros stotis" (1930, 19 psl., iliustr.), „Nemuno hidroelektros stotis ties Pažaisliu" (1934, 34 p., iliustr.). Sistemingai rengė technikos apžvalgas, spausdino techninius straipsnius žurnaluose bei kitoje spaudoje.
Mirė 1984 m. sausio 1 d. Telšiuose, palaidotas Lieplaukėje.
Parengė Vytautas Miškinis ir Stasys Bilys