Stasys Dirmantas
Stasys DIRMANTAS (1887-11-14 Raseiniai – 1975-01-26 Čikaga, JAV), inžinierius, generolas, profesorius, valstybės ir visuomenės veikėjas.
Pradinį bei vidurinį mokslą įgijo Skaudvilėje, Šilalėje bei Varšuvos realinėje mokykloje. 1908 m. eksternu baigė realią mokyklą Vilniuje ir tais pačiais metais buvo pašauktas į kariuomenę atlikti būtinosios tarnybos. 1909 m. Vilniuje išlaikė karinius egzaminus ir buvo išleistas į atsargą raitosios artilerijos praporščiko laipsniu. 1914 m. baigė Maskvos matininkų institutą, įgydamas inžinieriaus geodezininko kvalifikaciją.
Prasidėjus I-jam Pasauliniam karui, buvo mobilizuotas į rusų armiją. Dalyvavo kautynėse Baltijos šalyse, Rumunijoje, Besarabijoje ir kitur. 1918 m. grįžo į Lietuvą ir įsijungė į kuriamos Lietuvos kariuomenės eiles. Čia pasižymėjo kaip aktyvus karininkų rengimo įstaigų kūrimo iniciatorius, jų vadovas bei dėstytojas. I919 m. jam buvo suteiktas kapitono karinis laipsnis. 1922 m. – majoro, 1925 m. – pulkininko leitenanto ir 1927 m. –pulkininko. 1919–1924 m. buvo karo mokyklos viršininko padėjėjas bei instruktorius ir kartu dėstytojas. Kursantams skaitė artilerijos, topografijos, inžinerijos, karo teisės ir kartu kitas disciplinas. 1924–1926 m. – Aukštųjų karo technikos kursų viršininkas, 1926–1927 m. Karo mokslo valdybos viršininkas. 1921 m. Aukštųjų kursų Kaune tarybos pakviestas pradėjo dėstyti studentams geodezijos kursą. Tad lygiagrečiai su karine tarnyba dirbo pedagoginį darbą ir civilinėje aukštojoje mokykloje. Suorganizavo ir nuolat tobulino geodezijos kabinetą. 1922 m. Kauno universiteto docentas, o 1930 m. buvo išrinktas ekstraordinariniu profesoriumi, Geodezijos katedros vedėjas (1922-1935), Krašto apsaugos ministras (1935-1938), 1942–1944 m. jis buvo VDU Statybos fakulteto dekanas. 1944 m., artėjant frontui, pasitraukė į Vakarus. S. Dirmantas daug dėmesio skyrė lietuviškos tiek karinės tiek civilinės terminalogijos sukūrimui bei mokymo priemonių ruošimui. Parašė pirmuosius lietuvių kalba vadovėlius „Topografija. Lietuvos kariams vadovėlis“ (1923), „Nivelyrų konstrukcijos“ (1932). Parengė daugelį lietuviškų mokymo ir metodinių priemonių skirtų karininkų kursų klausytojams bei karo mokyklos kursantams. Reikšmingas S. Dirmanto vaidmuo ir vykdant Lietuvoje žemės reformą. 1918 m. suorganizavo matininkų kursus ir juose dėstė. Tais pačiais metais įsteigė Lietuvos matininkų (vėliaus išaugusią į matininkų ir kulturtechnikų) sąjungą ir kurį laiką buvo jos pirmininku. Ši sąjunga daug nuveikė, sprendžiant tiek žemės reformas, tiek melioracijos, žemių sukultūrinimo ir kitus opius klausimus. Plačiai S. Dirmantas reiškėsi ir kitose visuomeninėse veikos srityse, ypač steigiant karo muziejų, inventorizuojant Lietuvos piliakalnius, statant Karininkų Ramovę, kuriant Lietuvos inžinierių sąjungą. 1959–1968 m. emigracijoje, Pasaulio lietuvių inžinierių ir architektų sąjungos pirmininkas. 1964–1974 m. Lietuvių profesorių draugijos JAV pirmininkas.
S. Dirmantas apdovanotas DLK Gedimino 2 laipsnio ordinu (1928) ir Vytauto Didžiojo 3 laipsnio ordinu (1933).
Mirė 1975 m. sausio 26 d. Čikagoje.
Ruošė: Vilius Šaduikis
Nekrologas Stasiui Dirmantui Čikagoje: http://www.aidai.eu/index.php?view=article&catid=54%3A7503&id=286%3Ami&option=com_content&Itemid=93
Apie Stasį Dirmantą žurnale "Technikos žodis":
