Valentin Gladčenko
VALENTINAS GLADČENKO gimė 1928 m. gegužės 3 d. Žitnos k., Ikrianinsko raj., Astrachanės sr., Rusijoje, Nikolajaus Gladčenko (1904 – 1962) ir Marijos Gladčenko – Paškovos (1902–1964) šeimoje, kurioje be Valentino buvo dar brolis Aleksandras (1930) ir seserys Lidija (1926), Roza (1939) ir Galina (1943). Valentinas, baigęs devynias dešimtmetės mokyklos klases, 1945 m. įstojo mokytis į Astrachanės upių laivybos technikumą, laivų statybos specialybę. Technikumą baigė 1949 m. įgydamas laivų statybos techniko diplomą su pagyrimu ir pagal paskyrimą pradėjo dirbti techniku Kauno laivų remonto įmonėje. 1953 m. grįžo į Astrachanę ir dirbo laivų remonto įmonėje katilų cecho suvirinimo meistru, vėliau vyresniuoju meistru. 1955 m. persikėlė gyventi į Kauną ir vėl dirbo Kauno laivų remonto įmonėje.
1960 m. perėjo dirbti į Kauno energetikos remonto įmonę katilų cecho meistru, vėliau dirbo šef. meistru, o 1961 m. paskiriamas katilų cecho viršininku. Tuo metu cechas pradėjo remontuoti naujai atsiradusių blokinių elektrinių aukštų ir virškritinių garo parametrų katilus ir tai pareikalavo daug naujų technologinių bei organizacinių sprendimų. Su šiomis problemomis Valentinas sėkmingai tvarkėsi.
1982 metais, buvusiam direktoriui I. Sinčiukui išėjus į pensiją, V. Gladčenko paskiriamas Kauno energetikos remonto įmonės direktoriumi. Čia jis su jam būdinga energija nuo pat pirmųjų dienų ėmėsi tampraus operatyvinio vadovavimo visiems įmonės padaliniams, sekė laikmečio naujoves. Jam vadovaujant įmonė įsigijo Vilniaus skaičiavimo gamyklos skaičiavimo mašiną SM1600 ir įdiegė įsakymų, nurodymų bei darbo planų vykdymo kontrolės programą, kas ženkliai pagerino vykdymo discipliną. Nuo1981 m. įmonės specialistai ėmėsi remontuoti Smolensko ir Ignalinos atominių elektrinių įrenginius. M. Gorbačiovui paskelbus „perestroiką“, atvėrusią ryšių su užsienio įmonėmis bendradarbiavimo galimybę, direktorius palaikė vyriausiojo technologo R. Zinkaus pasiūlymą ir buvo užmegzti tiesioginiai gamybiniai ryšiai su buvusios Vokietijos Demokratinės Respublikos energetikais. Kauno energetikos remonto įmonė 1989 – 1990 m., iki VDR žlugimo, dalyvavo Boksbergo elektrinės įrenginių remonto darbuose. 1991 m. V. Gladčenko išėjo į pensiją, tačiau po kurio laiko grįžo į įmonę ir iki 2006 m., kol leido sveikata, dirbo suvirintojų mokymo centre meistru, ruošė specialistus.
Darbo pobūdis reikalavo pastovaus žinių gilinimo. 1962 m., neatsitraukdamas nuo gamybos, įstojo į Kauno politechnikos institutą ir 1967 m. įgijo inžinieriaus – mechaniko diplomą. Pasikeitimo patyrimu tikslu 1979 m. lankėsi pas lenkų ir vėliau, 1976 – 1986 m. ne kartą pas vokiečių ( VDR ) energetikus. Pastoviai sekė techninę ir ekonominę literatūrą. Už gerą darbą gavo ne vieną apdovanojimą. Tarp jų „Garbės ženklo“ (1966) ir „Darbo raudonosios vėliavos“ (1986) ordinus. Laisvalaikio pomėgiai buvo kolekcionavimas, ypač filatelija, ir darbas savo sklypelyje kolektyviniame sode.
Po technikumo baigimo atvykęs dirbti į Kauną 1952 m. susituokė su čia gyvenančia ir „Lelijos“ fabrike dirbančia Žana Tolstova (1933 – 1998 ). Ž.V.Gladčenkos išaugino dukrą Tatjaną Marčiulionienę (1955) kuri, baigusi technikumą, iki pensijos dirbo Kauno energetikos remonto įmonėje ir sūnų Artūrą ( 1963 ). Sulaukė anūkės Dijanos (1978) ir anūko Alberto (1982). Valentinas Gladčenko mirė 2015 m. spalio mėn 11d. Palaidotas Kaune, Romainių kapinėse.
Parengė Algis Viktoras Mekas
Varijantas VIII tomui
VALENTINAS GLADČENKO gimė 1928 m. gegužės 3 d. Žitnos k. Ikrianinsko raj, Astrachanės sr, Rusija Nikolajaus Gladčenko (1904– 1962) ir Marijos Gladčenko – Paškovos (1902–1964) šeimoje, kurioje, be Valentino, buvo dar brolis ir trys seserys.
Valentinas, baigęs devynias dešimtmetės mokyklos klases, 1945 m. įstojo mokytis į Astrachanės upių laivybos technikumą, laivų statybos specialybę. Technikumą baigė 1949 m. įgydamas laivų statybos techniko diplomą su pagyrimu ir pagal paskyrimą pradėjo dirbti techniku Kauno laivų remonto įmonėje. 1953 m. grįžo į Astrachanę ir dirbo Astrachanės laivų remonto įmonėje. 1955 m. persikėlė gyventi į Kauną ir vėl dirbo Kauno laivų remonto įmonėje.
1960 m. perėjo dirbti į Kauno energetikos remonto įmonę (KER) katilų cecho meistru, vėliau dirbo šef. meistru, o 1961 m. paskiriamas katilų cecho viršininku. Tuo metu cechas pradėjo remontuoti aukštų ir virškritinių garo parametrų katilus ir tai iš naujo viršininko pareikalavo daug naujų technologinių bei organizacinių sprendimų.
1982 metais, V. Gladčenko paskiriamas Kauno energetikos remonto įmonės direktoriumi. Jam vadovaujant įmonė pradėjo naudoti kompiuterinę techniką, buvo tobulinama administravimo ir darbų organizacija, pagerėjo vykdymo disciplina. Nuo 1981 m. įmonė ėmėsi remontuoti Smolensko ir Ignalinos atominių elektrinių įrenginius. Buvo užmegzti tiesioginiai gamybiniai ryšiai su buvusios Vokietijos Demokratinės Respublikos energetikais, įmonė 1989– 1990 m., iki VDR žlugimo, dalyvavo Boksbergo elektrinės įrenginių remonto darbuose.1991 m. V. Gladčenko išėjo į pensiją, tačiau po kurio laiko grįžo į įmonę ir iki 2006 m. dirbo suvirintojų mokymo meistru.
Už gamybinius pasiekimus buvo apdovanotas „Garbės ženklo“ (1966) ir „Darbo raudonosios vėliavos“(1986) ordinais, eile žinybinių padėkų ir garbės raštų. 1962 m. jis, neatsitraukdamas nuo gamybos, įstojo į Kauno politechnikos institutą ir 1967 m. įgijo inžinieriaus – mechaniko diplomą. Pastoviai sekė techninę ir ekonominę literatūrą. Laisvalaikio pomėgiai buvo kolekcionavimas, ypač filatelija ir darbas savo sklypelyje kolektyviniame sode.
1952 m. susituokė su Žana Tolstova (1933 – 1998 ). Ž.V.Gladčenkos išaugino dukrą Tatjaną Marčiulionienę (1955), sūnų Artūrą ( 1963 ). Sulaukė anūkės Dijanos (1978) ir anūko Alberto (1982).
Valentinas Gladčenko mirė 2015 m. spalio mėn 11d. Palaidotas Kaune, Romainių kapinėse.
Parengė Algis Viktoras Mekas