Vytautas Monkevičius
VYTAUTAS MONKEVIČIUS gimė 1930 m. sausio 1 d. Šiauliuose, pradinės mokyklos mokytojų Povilo Monkevičiaus (1897 – 1978 m.) ir Joanos Monkevičienės – Gedaminaitės (1898 – 1965) šeimoje. Be Vytauto šeimoje dar augo jaunesnis brolis Algirdas (1934 - 2001) ir jauniausia – sesuo Angelė (1937). Vytautas 1936-1937 m. mokėsi Diktariškio (Šiaulių apskr. Šiaulėnų vlsč. ) pradinėje mokykloje, o nuo 1937 iki 1942 m. Stačiūnų (Šiaulių apskr.) pradinėje mokykloje. 1942 m., užbaigęs šešis šios mokyklos skyrius, buvo priimtas į Šiaulių berniukų gimnazijos III-čią klasę. 1944m vasarą karo frontas eidamas iš rytų Monkevičių šeimą nustūmė iki Telšių, kur juos aplenkė. Čia jie apsigyveno ir vėl ėmė mokytojauti. Frontui nutolus Vytautas 1945 m. sausio mėn. pradėjo mokytis Telšių J.Žemaitės gimnazijos 5-je klasėje. Gimnaziją baigė 1948 m. Karinis komisariatas buvo numatęs pasiųsti jį į karo mokyklą, tačiau jis suspėjo įstoti į Kauno valstybinio universiteto medicinos fakultetą ir taip išvengė karinių mokslų. Po pirmo semestro suprato, kad pataikė ne ten ir , padedant prof. K. Baršauskui, perėjo į Elektrotechnikos fakultetą. Studijos vyko sėkmingai ir 1953 m. apgynęs diplominį darbą įgijo elektrinių, elektros tinklų bei sistemų inžinieriaus kvalifikaciją.
Paskyrimą dirbti gavo į „Lietuvos energiją“, kuri jį pasiuntė į Rėkyvos – Bačiūnų VRE Šiauliuose. Čia buvo priimtas dirbti elektrinės budinčiuoju inžinieriumi. Tuo metu Rėkyvos elektrinė dirbo izoliuotai, buvo vienintelis elektros energijos šaltinis Šiaulių, Radviliškio ir Panevėžio miestams, bei Akmenės cemento gamyklai. Dažnai kildavo kuro (durpių} tiekimo ir kokybės problemos. Darbas buvo įtemptas ir tai sudarė jaunam specialistui nelengvas, bet geras gamybinės praktikos sąlygas, čia jis įgijo pirmuosius energetiko gamybinio darbo įgūdžius. 1955 m., sukūręs šeimą, dėl buitinių problemų išvyko gyventi į Klaipėdą. Negavęs darbo elektrinėje, dirbo: 1955 – 1956 m. – silkių žvejybos valdyboje mechaniku, 1956 – 1958 m. – Baltijos laivų statykloje inžinieriumi elektriku, 1958 – 1961 m. – žvejybos laivyno projektavimo Instituto Klaipėdos skyriaus laboratorijoje vyresniuoju inžinieriumi.
1961 m. pradėjus komplektuoti statomai Lietuvos VRE eksploatacinį personalą, pasinaudojo proga, atvyko į būsimus Elektrėnus ir buvo priimtas į statomos elektrinės direkcijos Kapitalinės statybos skyriaus įrenginių komplektavimo grupę. Artėjant pirmo energetinio bloko montavimo užbaigimui nuo 1962 metų pradžios jis paskiriamas elektrinės budinčiuoju inžinieriumi ir jam pavedamas būsimo operatyvinio personalo ruošimas. Elektrinėje montuojami energetiniai blokai pagal savo parametrus ir galingumą tuo metu buvo dar tik pradedami naudoti energetikoje. Pačiam mokytis ir kitus mokyti teko ne tik vietoje, bet ir važiuoti į tas TSRS elektrines, kur jie ką tik buvo pradėti eksploatuoti. Dėka gero pasiruošimo budinis personalas sėkmingai susitvarkė su elektrinės eksploatacijos pradžia – pirmasis energetinis blokas pradėjo veikti 1962m gruodžio 30 d.
1963 m. pradžioje Vytautas Monkevičius paskiriamas Elektros cecho viršininko pavaduotoju, atsakingu už LE elektrinės dalies įrengimų operatyvinį aptarnavimą, elektrotechnikos budinčio personalo paruošimą, lavinimą ir darbo organizavimą. Nors bėgant metams ir keičiantis elektrinės valdymo struktūrai keitėsi ir pareigų pavadinimas, tačiau iki pat išeinant į pensiją 2010 m. pareigų esmė liko ta pati. Dirbdamas šiose pareigose 48 metus pastoviai gilino savo technines žinias, sekė techninę literatūrą. Baigė TSRS Energetikos ministerijos vadovaujančių darbuotojų kursus Maskvoje: 1978 m.- Blokinių elektrinių elektros įrenginių eksploatacija ir remontas, 1985 – energetikos valdymas, ekonomika ir naujos technologijos. Jo darbo pasiekimus galėtų charakterizuoti „tais laikais“ (1979 m.) direktoriaus ir visuomeninių organizacijų apie jį rašytos charakteristikos ištrauka : „Savo darbe drg. Monkevičius V.P. pasirodė kaip techniškai kvalifikuotas inžinierius, sąžiningas ir drausmingas darbuotojas. Daug darbo įdėjo paruošiant visų pradedamų eksploatuoti elektrinės energetinių blokų operatyvinį personalą. Dalyvavo visų energetinių blokų paleidime ir įsisavinime. Kovoja už įrenginių darbo patikimumo ir ekonomiškumo bei darbo kultūros padidinimą. Reikiamą dėmesį skiria personalo auklėjimui...“ Visa tai įvertinta eile žinybinių apdovanojimų, padėkų ir garbės raštų. Nepamiršdavo ir karinis komisariatas – reguliariai pašaukdavo į apmokymus ir taip „pritempė“ iki atsargos kapitono, strateginių raketų baterijos vado, laipsnio.
Atgaunant Lietuvai nepriklausomybę aktyviai dalyvavo Sąjūdyje, dvi kadencijas buvo Trakų rajono tarybos narys.
Laisvalaikio pomėgis – slidžių sportas. Tris kartus dalyvavo Estijoje garsiame Tartu slidžių maratone. Kaip žiūrovas 1968 m. buvo nuvykęs į Grenoblio žiemos sporto olimpiadą. Mėgsta keliones, su žmona aplankė daug užsienio šalių, nuo Kamčiatkos iki Prancūzijos imtinai. Daug laiko skiria knygų, ypač istorinių, skaitymui.
Šeimą sukūrė 1955m. Žmona Sofija Monkevičienė - Mockaitytė (1935 – 2015 m.) iki pensijos dirbo Abromiškių reabilitacijos ligoninėje. Šeimoje užaugo dukra Rūta (1956) , kuri 1978 m. baigė KPI automatikos fakultetą ir sūnus Gintaras (1959). kuris 1972 m. baigė KPI radioelektronikos f-tą. Sulaukė 4 anūkų ir 3-jų proanūkių.
Parengė Algis Viktoras Mekas
Leidiniui VIII t. Vytautas MONKEVIČIUS gimė 1930 m. sausio 1 d. Šiauliuose mokytojų Povilo Monkevičiaus (1897 – 1978 m.) ir Joanos Monkevičienės – Gedaminaitės (1898 – 1965) šeimoje. Be Vytauto šeimoje dar augo jaunesnis brolis Algirdas (1934- 2001) ir jauniausia –sesuo Angelė (1937).Vytautas nuo 1936 m. lankė pradinę mokyklą, o 1942 m. buvo priimtas į Šiaulių berniukų gimnazijos III-čią klasę.1944 m Monkevičių šeimą persikėlė į Telšius,Vytautas 1945 m. sausio mėn.pradėjo mokytis Telšių J.Žemaitės gimnazijos 5-je klasėje, ją baigė 1948 m. Karinis komisariatas buvo numatęs siųsti jį į karo mokyklą, tačiau jis suspėjo įstoti į Kauno valstybinio universiteto medicinos fakultetą. Po pirmo semestro perėjo į elektrotechnikos fakultetą, o 1953 m. baigė elektrinių, elektros tinklų bei sistemų kursą ir įgijo inžinieriaus elektriko kvalifikaciją. Paskyrimą gavo į „Lietuvos energiją“, kuri jį pasiuntė į Rėkyvos – Bačiūnų VRE Šiauliuose. Čia dirbo elektrinės budinčiuoju inžinieriumi. 1955 m., sukūręs šeimą, dėl buitinių problemų išvyko gyventi į Klaipėdą. Negavęs darbo elektrinėje, dirbo:1955 – 1956 m. – silkių žvejybos Valdyboje mechaniku, 1956 – 1958 m. – Baltijos laivų statykloje inžinieriumi elektriku, 1958 – 1961 m. – žvejybos laivyno projektavimo Instituto Klaipėdos skyriaus laboratorijoje vyresniuoju inžinieriumi.
1961 m V. Monkevičius priimamas vyresn. inžinieriumi į statomos Lietuvos VRE direkcijos kapitalinės statybos skyriaus įrenginių komplektavimo grupę. Ruošiantis paleisti pirmąjį energobloką 1962 metų pradžioje paskiriamas elektrinės budinčiuoju inžinieriumi.1963 m. pervedamas elektros cecho viršininko pavaduotoju, atsakingu už LE elektrinės dalies įrengimų operatyvinį aptarnavimą, elektrotechnikos budinčio personalo paruošimą, lavinimą ir darbo organizavimą. Vėliau keičiantis elektrinės valdymo struktūrai keitėsi pareigų pavadinimas, tačiau iki pat išeinant 2010 m. į pensiją pareigų esmė liko ta pati. Dirbdamas pastoviai gilino savo technines žinias, sekė techninę literatūrą. Baigė SSRS Energetikos ministerijos vadovaujančių darbuotojų kursus Maskvoje: 1978 m.- blokinių elektrinių elektros įrenginių eksploatacija ir remontas, 1985 m. – energetikos valdymas, ekonomika ir naujos technologijos. Jo darbas įvertintas eile padėkų ir garbės raštų. Laisvalaikio pomėgis – slidžių sportas, kelionės, knygų, ypač istorinių, skaitymas. Atkuriant Lietuvai nepriklausomybę aktyviai dalyvavo Sąjūdyje, dvi kadencijas buvo Trakų rajono tarybos narys.
Žmona Sofija Monkevičienė - Mockaitytė (1935 – 2015). Šeimoje užaugo dukra Rūta (1956) ir sūnus Gintaras (1959),sulaukė 4 anūkų ir 3-jų proanūkių.
Parengė Algis Viktoras Mekas